- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2-4609-223/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- D. B., Viešame teismo
- Trečiasis asmuo
- P. B.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui P. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukters P. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 200 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametytės, išlaikymą kasment indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus - 6251,29 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 30 Eur už lėktuvo bilietus, 50 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jų dukters P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šiuo metu P. jau yra pilnametė, tačiau iki jos pilnametystės atsakovas pastovaus išlaikymo vaikui neteikė, o apsiribojo tik epizodiniu pinigų pervedimu. Ji su dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Viso dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1380 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti konkrečios sumos yra nurodytos ieškinyje. Šiuo metu visiškai tiksliai vaiko išlaikymui būtinų sumų nurodyti negali, nes jas sunku suskaičiuoti, tačiau maistui reikia apie 200 Eur, rūbams, avalynei - 300 Eur, higienos reikmėms - 50 Eur, laisvalaikiui atostogoms - 600 Eur. Dukra lanko sporto klubą, tinklinį. Būsto nuoma viso kainuoja 1400 Eur (gyvena 3 žmonės), elektra - 50 Eur, internetas - 30 Eur, telefonas - 40 Eur. Jos pajamos yra vidutiniškai 1400 Eur per mėnesį, sutuoktinio pajamos - apie 2000 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise ji turi 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuris pirktas su paskola ir per mėnesį ji moka 140 Eur paskolos bei 40 Eur būsto draudimo. Turi automobilį WV Touran 2007 metų gamybos, įsigytą lizingo būdu, per mėnesį moka 160 Eur įmokas. Ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą mažina įvertinus tas pinigines sumas, kurias atsakovas yra pervedęs dukters išlaikymui per paskutinus 3 metus iki ieškinio pareiškimo. Kitų nepilnamečių išlaikytinių apart dukros P., neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes išlaikymą dukrai teikė pagal savo galimybes. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra per didelė ir nepagrįsta. Ieškovė negali tiksliai nurodyti vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Jis šiuo metu nedirba, tik automobilių turguje prekiauja savo asmeniniais daiktais ir gauna menkas pajamas, kurios būna 2-3 Eur per dieną. Jis gyvena santuokoje, sutuoktinės pajamos yra 500 Eur. Nuosavybės teise turi butą, žemės sklypą, automobilį Subaru 1998 metų gamybos. Sveikatos problemų, trukdančių įsidarbinti, neturi. Mėgina ieškotis darbo, tačiau dėl amžiaus susirasti darbą sunku.
Tretysis asmuo P. B. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymų ir papildymų negauta. Gautas atsiliepimas , kad su ieškiniu sutinka, ją išlaiko ir rūpinasi mama, o tėvas yra pervedęs gal 200 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš VSDFV pažymų matyti, kad duomenų apie atsakovo D. B. darbinę veiklą 2016-2017 metų laikotarpiu nėra. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017-06-01 rašto matyti, kad D. B. jokių išmokų negauna. Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos 2017-06-02 rašto matyti, kad D. B. darbo biržoje įsiregistravo 2016-10-17. Iš atsakovo D. B. metinių pajamų deklaracijų matyti, kad jo pajamos, susijusios su darbo santykiais, 2016 metais sudarė 3364,33 Eur. Nuosavybės teise atsakovas D. B. turi butą (duomenys neskelbtini), sodo žemės sklypą 0,0600 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį SUBARU valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš AB Swedbank mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas D. B. trijų metų laikotarpyje iki ieškinio pareiškimo dukters P. išlaikymui pervedė viso 948,71 Eur.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas siejamas su paties vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Tai reiškia, kad jeigu vieno iš tėvų turtinė padėtis leidžia, tai vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir priešingai, sunki vaiko tėvų turtinė padėtis leidžia jį mažinti. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau vaiko tėvų turtinės galimybės gali būti labai skirtingos. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis . Taigi, kaip jau minėta proporcingumo principas reiškia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.
Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametės dukters P. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 1380 Eur.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių gaunamos pajamos yra skirtingos – ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo. Taigi ieškovė dukrą P. siekia ir gali aprūpinti geriausiais dalykais, t. y. yra pajėgi suteikti vaikui visa, ko tik reikia darniam bei harmoningam jo vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams patenkinti (užtikrinti), teikti dukrai pramogas, leisti ją į įvairius užsiėmimus , keliones, atostogas kitose šalyse ir t. t. Tačiau tai negali reikšti, kad ir atsakovo turtinė padėtis leidžia dukrai suteikti tokius dalykus arba kad atsakovas juos privalo suteikti tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė, nepaisant jo finansinės padėties. Atsižvelgiant į iš esmės skirtingus šalių pragyvenimo lygius, galimybes gauti tokio paties dydžio pajamas, tokia situacija būtų socialiai neteisinga, nes atsakovas būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas kaip ieškovė (duomenys neskelbtini) bei pragyvenimo lygis Lietuvoje. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes . Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
Taigi, ieškovė nurodė, kad dukters P. išlaikymui per mėnesį reikia 1380 Eur. Iš ieškinyje pateiktos vaiko poreikių tenkinimui išlaidų iššifravimo lentelės, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams. Nemaža piniginė suma nurodyta ir vaiko laisvalaikiui ir atostogoms. Kitos išlaidos, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį , esamas kainas, tuo labiau įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), yra protingos, nepadidintos ir teismui abejonių nekelia. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuomojamame būste gyvena 3 žmonės, nuomos mokestis 1400 Eur, elektra – 50 Eur, internetas-30 Eur, telefonas 40 Eur, garažas- 125 Eur. Taigi, būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai sudaro 1645 Eur. Tokiu būdu, vaiko dalis būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sudarytų 548 Eur, o ne 700 Eur. Teismo įsitikinimu 150 Eur suma per mėnesį vaiko laisvalaikiui ir atostogoms yra per didelė ( per metus tai sudaro 1800 Eur), todėl gali būti mažintina. Tokiu būdu darytina išvada, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 1000 Eur.
Kas liečia tėvų turtinę padėtį, tai visada būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris numato, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir turimo turto teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti .Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos asmeninės pajamos sudaro apie 1400 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad faktiškai pastovių pajamų neturi, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudamas turguje ir gauna išskirtinai mažas pajamas. Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, konstatuotina, kad atsakovo pajamos realiai yra didesnės, nei jis nurodė. Be to, teismo įsitikinimu atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas, kad ne tik išsilaikytų save, bet ir galėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai P.. Kaip jau minėta, pagrįstos abejonės dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų vertintinos vaiko interesų naudai. Ieškovė , įvertindama savo ir atsakovo pajamas, prašo priteisti iš atsakovo 15 proc. vaikui reikalingo išlaikymo, o sau prisiima 85 proc. išlaikymo. Manytina, kad ši proporcija yra protinga ir sąžininga, todėl ją taikant iš atsakovo priteistinas 150 Eur išlaikymas per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos- 2017-04-26 iki dukters P. B. pilnametystės- (duomenys neskelbtini), indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi P. B. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė ir įgijo visišką veiksnumą, ieškovės uzufrukto teisė yra pasibaigusi ir išlaikymas uzufrukto teise nepavestinas tvarkyti ieškovei ( CK 4.150 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kas liečia išlaikymo įsiskolinimą, tai atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 3–is metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos jis neteikė pastovaus ir stabilaus išlaikymo dukrai P.. Priešingai, atsakovas pripažino, kad per jau minėtą laikotarpį jis yra tik kelis kartus pervedęs dukros P. išlaikymui nedideles pinigines sumas. Kitokių įrodymų byloje nėra ir teismas laiko įrodyta tą aplinkybę, kad atsakovas pastovaus išlaikymo savo dukrai P. 3-jų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo teisme dienos neteikė ( CPK 178-179 straipsniai). Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio nurodė, kad ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą mažina, nes atsakovas tam tikrą išlaikymą vaikui teikė. Tai patvirtina ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai - mokėjimo nurodymai. Tokiu būdu, įvertinus jau sumokėtas pinigines sumas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 4451,29 Eur (150 Eur x 36 mėn. - 948,71 Eur).
Ieškinys dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atmestinas, kadangi tai yra prievolinės teisės institutas ir šeimos teisinių santykių srityje netaikytinas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Taigi ieškinys jau nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu tenkintinas iš dalies.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai , nukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių , atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškinys pagrįstas , o išlaikymo dydžio nustatymas yra teismo diskrecijos teisė, priteistinos iš atsakovo ( CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagal byloje esančią pažymą tai sudaro 5 Eur. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė reiškiant ieškinį buvo atleista.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė įrodymus, kad advokato padėjėjo paslaugos jai kainavo nurodytą sumą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui /advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už advokato /advokato padėjėjo pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato ar jo padėjėjo darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes . Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos pobūdį spręstina, jog byla nėra sudėtinga, jai pasiruošti nėra reikalingos specialios žinios, tačiau ieškovės atstovas yra surašęs ieškinį ir eilę prašymų, dalyvavo 2-juose teismo posėdžiuose, jo atstovavimas yra susijęs su vykimu į kitą vietovę. Tokiu būdu, įvertinus visas jau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 800 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos dėl vertimų į lietuvių kalbą ir kelionės išlaidos ( ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu) pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis ir priteistinos iš atsakovo ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jo dukters P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) nuo 2017 metų balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės -(duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 4451,29 Eur ( keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 29 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014m. balandžio 26 d. iki 2017 metų balandžio 26 d .
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 880 Eur ( aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur ( penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 5 Eur ( penkis eurus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.