Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. D. ir jo atstovui adv. M. B., atsakovui G. K. ir jo atstovui adv. M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui G. K. dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įžvelgdamas galimos Atsakovo nusikalstamos veikos požymius, Ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiaulių apskrities VPK KP ENTV 1 - ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2020-04-10 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl šio nutarimo Ieškovas pateikė skundą Šiaulių apygardos prokuratūrai. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. V. 2020-04-28 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atmesti Ieškovo skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuos Šiaulių apskrities VPK KP ENTV 1 - ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2020-04-10 nutarimą ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. 2020-04-28 nutarimą Ieškovas apskundė Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-05-14 nutartimi buvo panaikintas Šiaulių apskrities VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2020-04-10 nutarimas ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2 - ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. 2020-04-28 nutarimas. Tačiau Šiaulių apskrities VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjas A. V. 2020-05-29 vėl priėmė nutarimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-29620-20 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visuose aukščiau nurodytuose nutarimuose buvo akcentuojama, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė sutartiniai santykiai - tarp jų sudaryta žodinė automobilio pirkimo pardavimo sutartis, kurios buvimo abi pusės neneigia, šalys sutinka su sutarties turiniu, sandorio suma, todėl iš sutartinių santykių kylantys ginčai (skolos dėl automobilio įsigijimo) spręstini civilinės teisės priemonėmis

Minėtoje tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-29620-20 taip pat buvo konstatuotos svarbios šio ginčo nagrinėjimui aplinkybės, jog Atsakovas neneigia, kad automobilis yra pas jį; Atsakovas neneigia, kad šalys buvo sutarusios automobilio pardavimo kainą 40 000.00 eurų ir neneigia, kad yra sumokėjęs iš šios kainos tik 10 000.00 eurų; Atsakovas neneigia, kad per sutartą laiką prievolės neįvykdė, tačiau tai motyvavo tuo, kad negavo automobilio dokumentų ir juos gavęs yra pasiruošęs pasirašyti vekselį, kaip garantą, kad skolą grąžins. Kodėl Atsakovas tiek laiko vengė ir tebevengia sudaryti rašytinę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas nieko nepasisakė.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir skolos.

LR CK 1.71 str. 1 d. numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

LR CK 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

LR CK 1.158 str. l d. numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis)

LR CK 6.309 str. l d. numato, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas.

LR CK 6.309 str. 2d. numato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

LR CK 6.309 str. 3 d. numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teise teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Numačius, kad šalys atlieka pirkimo - pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo - pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijas 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/ 2012). Tam. kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu neįformintą pirkimo pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo - pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kilai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatyta pinigų sumą (kainą).

Kaip nurodėme aukščiau. Atsakovas tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-29620-20 patvirtino, kad šalys sudarė žodinę sutartį dėl automobilio pirkimo - pardavimo už 40 000.00 eurų sumą sutartį; neneigė, kad automobilis yra pas jį; patvirtino, kad sumokėjo Ieškovui dalį (10 000.00 eurų) automobilio kainos; patvirtino, kad dar yra skolingas 30 000.00 eurų. Taip pat akivaizdu, kad Atsakovas vengė ir tebevengia sudaryti rašytinę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Šalių sutartas rašytinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir kainos sumokėjimo terminas seniai yra praėjęs. Todėl Ieškovas turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą bei turi teisę reikalauti iš Atsakovo sumokėti likusią 30 000.00 eurų dydžio automobilio kainos dalį, t. y. 30 000.00 eurų suma yra priteisima iš Atsakovo.

Dėl palūkanų.

LR CK 6.37 str. 2 d., nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo

LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę paleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Todėl teismo prašysime priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendros iš Atsakovo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl žyminio mokesčio.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 7 d., jeigu teismui procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau. kaip penki eurai. Todėl už šį elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą ieškinį (ieškinio suma 30 000.00 Eur) turi būti sumokėtas 675.00 eurų žyminis mokestis. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas pridedamas prie šio ieškinio.

Dėl procesinių klausimų.

Ieškovo prašys, išreikalauti iš Šiaulių apskrities VPK ir prijungti prie šios bylos tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-20620-20, nes šioje byloje yra surinkti duomenys ir Atsakovo poziciją dėl ginčo sandorio. Juo labiau, kad ir mašinos įsigijimo dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams apžiūrai.

Nepavykus Atsakovui įteikti procesinių dokumentų registruota pašto siunta, procesinius dokumentus prašome įteikti Atsakovui viešo paskelbimo būdu.

Jei Atsakovas pripažins ieškinį, tai manome, jog bus galimybė su Atsakovu sudaryti taikos sutartį. Atsakovas žinojo ir žino apie susidariusią skolą Ieškovui, pastoviai buvo raginamas sudaryti rašytinę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėti likusią automobilio kainos dalį, tačiau to nedarė. Todėl Ieškovas šiuo metu neketina ir nemato galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CK 1.71 str., 1.137 str., 1.1 6.37 str., 6.38 str. 6.59 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.309 str.; LR CPK 5 str., 79 str., 80 str., 88 str., 135 str., 144 str., 145 str., 147 str. ieškovas teismo prašo:

1. Išreikalauti iš Šiaulių apskrities VPK ir prijungti prie šios bylos tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-29620-20;

2. Patvirtinti, kad tarp ieškovo R. D. (pardavėjo) ir atsakovo G. K. (pirkėjo) yra sudaryta automobilio Pierce Arrow (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo už 40 000.00 eurų sutartis;

3. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui R. D. 30 000,0 eurų skolos sumą;

4. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui R. D. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bendros priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui R. D. sumokėtą žyminį mokestį bei visas kitus bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau);

Aš su pareikštu ieškiniu sutinku iš dalies, tačiau jis dalyje negali būti patenkintas.

Sutartis sudaroma bendru sutarimu ir jos privalo laikytis abi susitariančios šalys. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str. 1 d., civiliniai santykiai, tame tarpe ir kylantys iš sutarčių, reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4 str. numatyta, kad prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Sutinkamai su Kodekso 6.154 str. 1 d., sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.158 str. teigia, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.189 str. numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 str. sutarties šalys privalo ją vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

Tarp manęs ir ieškovo pirmiausia buvo sudaryta žodinė sutartis, kad aš restauruosiu jam priklausantį automobilį Pierce Arrow, o jis sumokės man už atliktą darbą. R. D. automobilį atvežė į UAB „Autogedas“ 2018 m. pabaigoje. Paskaičiavus restauravimo kainą, kuri galėjo siekti 50 000.00 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų, ieškovas suabejojo. Pats automobilis nebuvo registruotas kaip transporto priemonė, dalyvaujanti viešajame eisme, nuosavybės dokumentų R. D. nepateikė, tik sakė, kad įsigijo jį aukcione JAV. 2019 m. pavasarį ieškovui pradėjau sakyti, kad reikia apsispręsti dėl tolesnio automobilio likimo, nes jis paprasčiausiai sunyks. R. D. nutarė automobilį parduoti ir paprašė padėti surasti pirkėją, nurodė pardavimo kainą - 40 000.00 (keturiasdešimt tūkstančių) eurų. Po kiek laiko pasiūlė man pačiam nusipirkti šį automobilį. Aš sutikau, per du kartus sumokėjau 10 000.00 (dešimt tūkstančių) eurų ir aptarėme, kad ieškovas atveš automobilio dokumentus, pasirašysime pirkimo - pardavimo sutartį ir likusius 30 000.00 (trisdešimt tūkstančių) eurų sumokėsiu per vienus metus. Mano tikslas ir valia buvo įsigyti automobilį, kuriuo galėčiau važinėtis ir dalyvauti parodose - turėti išskirtinę transporto priemonę. Apie tai kalbėjomės ir su ieškovu tardamiesi dėl sandorio sudarymo.

Aptarėme, kad aš pradedu automobilį restauruoti. Kadangi pasitikėjau ieškovu, pradėjau darbus. Prašant atvežti automobilio dokumentus, R. D. vis nukreipdavo kalbą, todėl mūsų žodinis susitarimas dėl automobilio pirkimo nebuvo įformintas rašytine sutartimi.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus automobilio pirkimas - pardavimas įforminamas rašytine transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurios pagrindu automobilis registruojamas kaip transporto priemonė, dalyvaujanti viešajame eisme. Tokia transporto priemonė negali būti nurašyta kaip netinkama naudoti pagal paskirtį, atskirais atvejais turi būti atliekama techninė transporto priemonės ekspertizė, kurios metu įvertinama, ar transporto priemonė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus; nustatomi techniniai transporto priemonės duomenys, kurie yra reikalingi registracijos liudijimo užpildymui; įvertinama, ar transporto priemonė atitinka individualaus patvirtinimo reikalavimus.

Nei vieno iš aukščiau paminėtų veiksmų negalima atlikti, neturint automobilio nuosavybės dokumentų. Aš tokių, patvirtinančių, kad ieškovas yra automobilio Pierce Arrow (duomenys neskelbtini) savininkas, nemačiau.

Aptarta 40 000.00 (keturiasdešimt tūkstančių) eurų kaina yra reali ir atitinka mano valią tik tuo atveju, jei automobilį bus galima įregistruoti kaip transporto priemonę, galinčią dalyvauti viešajame eisme. Priešingu atveju jo vertė lygi metalo laužo vertei pagal svorį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 str. informuoju, kad byla šiame etape nebus vedama per advokatą.

Taikos sutartis byloje galima.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normomis, kitais norminiais dokumentais, atsakovas teismo prašo:

1. R. D. ieškinį dėl automobilio Pierce Arrow (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, 30 000.00 (trisdešimties tūkstančių) eurų skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

2. Jei būtų nuspręsta, kad automobilio Pierce Arrow (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti patvirtinta, ieškinį tenkinti šioje dalyje, R. D. įpareigojant prieš tai pateikti automobilio, kaip jo nuosavybės objekto, registracijai kaip transporto priemonei, galinčiai dalyvauti viešajame eisme, reikalingus dokumentus, numatant, kad 30 000.00 (trisdešimt tūkstančių) eurų turi būti sumokėta per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

3. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

4. Iš R. D. priteisti mano naudai mano turėtas procesines išlaidas.

Teismas tenkino ieškovo prašymą ir išsireikalavo iš ikiteisminio tyrimo įstaigos medžiagą Nr. M-1-01-29620-20 (33 b. l.). Taip pat savo iniciatyva pateikė teismui paklausimą dėl ginčo automobilio įregistravimo viešo registro įstaigoje (34 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovui tenkinamas.

Dėl tarp šalių sudarytos motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rudenį ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) pardavė atsakovui (pirkėjui) automobilį Pierce Arrow, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 40 000.00 Eur sumą. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo įforminta žodžiu, nors pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis jau nuo 2015 m. lapkričio 1 d. turi būti sudaromi paprastą rašytine forma (CK 1. 73 str. 1 d. 10 p., 6.431¹ str.). Tačiau kadangi atsakovas neginčija sudaryto su ieškovu sandorio fakto, dėl to teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, nes pats faktas teismui nekelia abejonių (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.). Siekiant teisinio aiškumo dėl konkrečios sandorio datos, kadangi abi šalys negali nurodyti tikslios jo sudarymo dienos, nagrinėjimo byloje teismas taiko terminų skaičiavimo taisyklės nuostatą ir konstatuoja, kad laikytina, jog motorinės transporto priemonės sandoris sudarytas 2018-11-30, tai yra paskutinę rudens dieną (CK 1. 117 str. 1 d.). Ieškovo nuosavybės teises į parduodamą automobilį patvirtina 2009-10-21 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita - faktūra Serija VER Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta tik automobilio markė, kėbulo numeris ir jo gamybos metai (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-0129620-20, 2, 5 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovas yra ne tik ginčo automobilio pirkėjas, bet ir vienos iš automobilių remontu užsiimančios įmonės atsakingų darbuotojų, todėl priimdamas (įsigydamas) ginčo istorinį automobilį, toks koks jis buvo sutarties sudarymo momentu, jis prisiėmė ir visą su jo įsigijimu susijusią riziką dėl jo eksploatacijos bei transporto priemonės dalyvavimo viešajame eisme (CK 6. 38 str. 2 d.). Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas apie įsigyjamą automobilį sužinojo tuomet, kada jis buvo atgabentas į UAB ,,Augedas“ teritoriją, tai yra jį apžiūrėjo faktiškai prieš pirkdamas (23-25 b. l.). Tiek atsakovas įsigydamas, tiek ieškovas jį atgabenęs pardavimui į minėtos įmonės aikštelės teritoriją, suvokė, jog šį transporto priemonę dar nėra tinkama viešajame eisme. Be to teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė jokių esminių trūkumų dėl automobilio kainos po jo apžiūros (išardymo). Dėl to pripažintina, kad automobilio kainą po jo apžiūros aikštelėje ir po to vykstant atsakovo telefoniniams pokalbiams su ieškovu, pirkėjui nekėlė jokių abejonių dėl jos priimtinumo. Tai patvirtino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Nors ginčo automobilis jo pirkimo - pardavimo metu nebuvo ir iki šiol nėra registruotas Lietuvos Respublikoje viešajame registre bei nebuvo atlikta jo techninė apžiūra, ką žinojo ir pats atsakovas, tačiau tai neturi įtakos sandorio galiojimui, nes pirkėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo sudarytas sandoris yra negaliojantis.

Atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad prašė ieškovo pateikti automobilio dokumentų originalus, tačiau pastarasis su tuo nesutiko iki pinigų perdavimo momento. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė tokių atsakovo teiginių, kadangi pastarasis tuo pat metu nenorėjo sumokėti pardavėjui visos kainos už parduodamą automobilį. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiai aplinkybei nustatyti byloje surinktų įrodymų nepakanka - atsakovo paaiškinimai prieštarauja lygiaverčiams ieškovo paaiškinimams, kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Todėl atsakovas neturi pagrindo teigti, kad pinigų neperdavė ieškovui automobilio pirkimo - pardavimo metu, dėl to, jog negavo transporto priemonės dokumentų originalų, nes jų patvirtintos kopijos jam galėjo būti perduotos dar ikiteisminio tyrimo metu. Tokio atsakovo argumento nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad jis negalėjo ir bylos nagrinėjimo metu kreiptis į viešo registro tvarkytoją pagal į bylą ieškovo pateiktas ir teismo patvirtintas automobilio originalių dokumentų kopijas ir gauti iš transporto priemonių registratoriaus atitinkamą konsultaciją. Tai, kad atsakovas po automobilio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo sumokėjo ieškovui 10 000 Eur avansą, neabejotinai patvirtina paties sandorio egzistavimą, o atsakovas, suprasdamas būtinybę atlikti įsigyjamo automobilio dokumentų apžiūrą, siekiant jį ateityje naudoti pagal paskirtį, kaip jau teismas yra nurodęs privalėjo būti aktyvus sutarties dalyvis (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, 64 b. l.). Tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina to, kad tokį ketinimą jis išreiškė žodžiu automobilio pirkimo - pardavimo metu ieškovui ir tuo pačiu prašė suteikti jam galimybę įsitikinti ar nėra jokių suvaržymų susijusių su automobilio įsigijimu ir jo eksploatacija dar iki jo pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, su kuo ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesutiko. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad pretenzijų dėl įsigyto automobilio atsakovas ieškovui raštu neišsakė.

Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. rudenį (tai yra 2018-11-30) jis nusipirkęs iš ieškovo automobilį, ne tik laikė jį įmonės teritorijos aikštelėje, bet ir tikrino jo detalių autentiškumą, o šiuo metu jis yra netinkamas ir eksploatacijai, nes pats atsakovas jį išardė ir toliau remontuoja (68-69 b. l.).

Nors teismo posėdžio metu atsakovas siūlė ieškovui vėl surinkti išardytą automobilį ir jį grąžinti pastarajam, jeigu pardavėjas grąžinus pirkėjui gautą 10 000.00 Eur piniginį avansą, tačiau toks jo siūlymas laikytinas pavėluotu, atsižvelgiant į iš šalių sudaryto sandorio kylančias pasekmes. Be to ieškovui toks atsakovo pasiūlymas nebuvo priimtinas.

Bendroji CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl šios CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju - naudoto automobilio pirkimo -pardavimo teisiniams santykiams. Tiesa, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti jį pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymu, kad jo įsigyta transporto priemonė nėra tinkama naudojimui.

Be to specialioji CK 6.431¹ straipsnio norma numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo - pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teismas sprendimu konstatuodamas šalių pirkimo - pardavimo sutarties faktą, vertina pagrindines šio sandorio sąlygas, be kurių negalimas pats sandorio egzistavimas. Tuo pačiu atkreiptinas šalių dėmesys, kad Vyriausybės įgaliota institucija, tai yra LR vidaus reikalų ministras 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (LR vidaus reikalų ministro 2014-06-30 įsakymo redakcija Nr. Nr. 1V-445, pakeista 2020-10-02 įsakymu Nr. 1V-998) nustatė ir kitus reikalavimus LR registruojamoms transporto priemonėms. Kadangi atsakovo įsigyta motorinė transporto priemonė dar gali būti pripažinta ir istorine, tai tokiu atveju jis privalės atsižvelgti ir į tokiam automobiliui taikytinus reikalavimus remiantis teisės aktu (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011-10-06 įsakymas Nr. 2B-368 ,,Dėl transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“; keičiamas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020-09-30 įsakymu Nr. 2BE-315 ,,Dėl motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimu, įsigaliosiančiu nuo 2020-02-01). Teismas pripažįsta, kad pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus jų pakanka, norint patvirtinti šalių sudarytą sandorį, o atsakovui siekiant įregistruoti įsigytą transportą priemonę viešame registre, gali tekti pateikti ir kitus dokumentus dėl jos tinkamumo viešajame eisme.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad atsakovas automobilį pagal žodinį sandorį įsigijo, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas automobilį apžiūrėjo, patikino ieškovą, kad jį tenkina automobilio kaina. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovo atsakovui parduotas automobilis nėra tinkamas eksploatacijai ir viešajam eismui. Atsakovas, įsigydamas iš ieškovo automobilį jo pirkimo metu, nenurodė aplinkybių, apart automobilio originalių dokumentų gavimo, keliančių jam įtarimą jau automobilio pirkimo - pardavimo metu, tačiau neįrodė jų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, jog ieškovas automobilį dar 2009 m. spalio 21 d. įsigijo iš UAB ,,Verpalita“, neįrodo, jog jį įvežant į Lietuvą, už ji nėra sumokėtas muito mokestis ar jam yra taikomi kokie nors teisiniai apribojimai (pvz. areštas, įkeitimas ir pan.). Ieškovas santykiuose su atsakovu veikė tiesiogiai, o pastarasis nelaikytinas tarpininku, tarp ieškovo ir kito būsimo pirkėjo, nes tokių duomenų byloje negauta (CK 6.756 straipsnis). Taigi, sutiktina, kad atsakovas įsigydamas automobilį anksčiau nurodytomis sąlygomis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad už ji turės sumokėti, be jau sumokėto 10 000.00 Eur avanso ir likusią 30 000.00 Eur sumą, žinodamas, jog jis įsigyja naudotą istorinį, važiuojantį, iš esmės techniškai tvarkingą automobilį, nors ir reikalaujantį papildomų, reikšmingų piniginių investicijų. Būtent šiuo aspektu yra aiškintina sandorio sudarymo metu egzistavusi nuostata dėl atsakovo prisiimtos rizikos, kad pirkėjas, prieš sudarydamas sutartį suvokia, jog perka istorinį naudotą automobilį, matydamas jo mechanizmų technine būkle, taip pat yra detaliai su juo susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, automobilio kainą ir priima jį tokį, koks jis yra sandorio sudarymo metu. Be to pažymėtina, kad nuo motorinės transporto priemonės įsigijimo momento, atsakovas iš ieškovo pirktą automobilį, jau valdo daugiau kaip du metus.

Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi tos pozicijos, kad atsakovas įsigyto automobilio originalius dokumentus gaus iš pardavėjo tik kuomet bus teismo pripažintas jo skolininku.

Taigi, vertinant visumą anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas po automobilio įsigijimo iš sutartos sandorio kainos tėra sumokėjęs pardavėjui tik 10 000,00 Eur ir liko skolingas 30 000.00 Eur. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio kainos, ieškovo reikalavimas pripažinti šalių sandorį galiojančiu ir priteisti jam iš atsakovo likusią pastarojo nesumokėta 30 000.00 Eur sumą, pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, o atsakovo atsikirtimai dėl šių ieškovo reikalavimų atmestini.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad tarp šalių anksčiau apie septynerius metus egzistavo glaudūs asmeniniai santykiai, tačiau jiems pasikeitus, pasikeitė ir teisinių santykių tarp šalių pobūdis. Pastebėtina, kad ieškovo reikalavimo pagrįstumą atsakovui pagrindžia įrodymų visuma, nuoseklūs šalių paaiškinimai ir paties atsakovo faktų pripažinimas, taip pat virš aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitą. Ši įrodymų visuma duoda pagrindą teismui pagrįstai manyti, kad atsakovo atsiliepimo rezoliucinės dalies 2 punkto argumentas, jog jis irgi sutinka pripažinti ieškovo reikalavimą jam, sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį visiškai.

Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamą dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suvaldymas gali paveikti bylos baigtį. Šiuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip šalies, patikimumą, todėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimą, sąžiningumą (atvirumą), norą pateikti dokumentus pagal pateiktus prašymus. Net jeigu, šalies manymu, ir yra formalių pagrindų neteikti dokumentų, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir būti atsargiam jais naudojantis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesąžiningo“ bylininko įspūdžio.

Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (68-69 b. l.)(CPK 177 str. 2 - 3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

Atsakovui nors ir su išlygomis pripažįstant ieškovo ieškinio reikalavimą, teismas nagrinėjamoje byloje plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo abstrakčių atsikirtimų, nes jų analizė neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

Dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo.

Teismas ne tik tenkina ieškovo ieškinį, bet ir siekiant apsaugoti kreditoriaus (pardavėjo) teisėtus interesus, teismo iniciatyva padarytinas viešame registre įrašas uždraudžiant skolininkui (pirkėjui) perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.

Tokia teismo nuostata yra siekiama užtikrinti realų atsakovui tenkančios prievolės įvykdymą, todėl teismo iniciatyva ir taikytina laikinoji apsaugos priemonė, padarant įrašą viešame registre (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 2 p., 271 str. 3 d.).

Dėl procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 30 000,00 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2020 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 675,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl šios bylinėjimosi išlaidos teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui visiškai, priteistinos iš pastarojo (20, 47 b. l.) (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl sprendimo įvykdymo termino nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas reikiamais atvejais nustato, kad konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Iš paminėto seka, kad teismas savo iniciatyva pagal suteiktus įgaliojimus turi teisę, atsižvelgdamas į šalių socialinę padėtį ar kitas aplinkybes, nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Aiškinant ir taikant šią proceso teisės normą, tuo pačiu turi būti laikomasi ir CPK 3 str. 8 d. nurodytų kriterijų.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymo, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino klausimą, atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar nustačius sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Minimu atveju, atsakovas iš esmės neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą, tačiau tuo pačiu prašė leisti teismo priteistą skolos sumą sumokėti per vienerius metus, kadangi jis negali jos sumokėti tuoj pat po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl atsižvelgiant į abiejų bylos pusių interesus ir į tai, kad nustačius teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, iš esmės nebus paneigtas pats sprendimas, todėl darytina išvada, jog atsakovo atžvilgiu priimtas teismo sprendimo įvykdymas, gali būti išdėstytas 12 mėnesių terminui po jo įsiteisėjimo (CPK 307 str. 1 d.). Kreditoriaus (ieškovo) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (atsakovo) irgi turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti ieškovo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo asmeninę prievolę. Tuo pačiu sprendimu jo įvykdymo tvarkos nustatymas taikomas ir apskaičiuotų procesinių palūkanų išieškojimui atskirai terminais, kurios yra apskaičiuojamos pagal skolą ar likusią jos dalį, todėl teismas dėl to atskirai sprendime nepasisako. Tačiau sprendimo įvykdymo nustatymas netaikomas visoms bylinėjimosi išlaidoms, kurias atsakovas turi sumokėti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Ieškovo R. D. ieškinį atsakovui G. K. tenkinti visiškai.

2. Priteisti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) likusią nesumokėtą 30 000.00 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) sumą pagal šalių 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą automobilio Pierce Arrow, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 30 000. 00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėstyti šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte ieškovui iš atsakovo priteistos likusios (30 000.00 Eurų) skolos sumos sumokėjimą, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant skolininką G. K. mokėti kreditoriui R. D. skolą iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, lygiomis dalimis, tai yra po 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus).

4. Išaiškinti šalims, kad skolininkas G. K. kiekvieną kartą, kartu su mokomos skolos įmoka, sumoka kreditoriui R. D. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip kaip nurodyta sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte. Pažymėti, kad 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos yra apskaičiuojamos nuo likusios skolininko (atsakovo) negrąžintos kreditoriui (ieškovui) skolos sumos.

5. Įpareigoti ieškovą R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visus turimus su automobilio įvežimu į Lietuvos Respubliką, jo įsigijimu, susijusių dokumentų originalus.

6. Priteisti iš ieškovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 675.00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 1 800.00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 2 475,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

7. Užtikrinant atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių įsipareigojimų (30 000,00 Eur skolos grąžinimą) ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, teismo iniciatyva taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę ir padaryti įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti asmeninės nuosavybės teise jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės ieškovui įvykdymo, o ją įvykdžius panaikinti.

8. Paskelbus teismo sprendimą, išsiųsti jo kopiją VĮ Registrų centrui, įpareigojant duomenų tvarkytoją padaryti įrašą viešame registre šio sprendimo rezoliucinės dalies 7 punkte nurodytam ir atsakovui G. K. priklausantiems nekilnojamiems daiktams.

9. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmajam skyriui ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-29620-20.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.