- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-9050-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01310-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB „Geras poilsis“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Geras poilsis“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Geras poilsis“ (toliau – ir Pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2A-251-777/2021 apeliacine tvarka išnagrinėjo UAB „Geras poilsis“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1504-995-2020 pagal UAB „Geras poilsis“ ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo ir 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą bei nustatė, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 10 d.
Teismai nustatė, kad Pareiškėjai yra suteikta teisė naudotis miško sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jai yra nustatytas servitutas – teisė miško sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), ir kelio servitutas – teisė miško sklypu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas). Šie servitutai nustatyti bei patvirtinti notariškai 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226. Pagal nustatytus servitutus į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą numatomas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per miško sklypą. 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226, servituto davėjas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos) ir servituto gavėjas (Pareiškėja) susitarė, kad servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę servituto gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas 325 kv. m) ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
2020 m. vasario 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius, reaguodamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, 2020 m. vasario 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-94-(5.63) užfiksuota, kad per miško ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Miško sklypas) nutiestas penkių metrų žvyruotas kelias į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. vasario 12 d. Departamentas, gavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie tai, kad Miško sklype, galbūt neteisėtai įrengtas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini), Palangoje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)taip pat atliko patikrinimą. 2020 m. vasario 12 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200212-00013 užfiksuoti patikrinimo rezultatai, nurodant, kad tikrinamame Miško sklype, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, Palangos miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, įrengiamas apie penkių metrų pločio ir 102 m ilgio smulkios skaldos vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingasis susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys – vidaus privažiuojamasis kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini), Palangoje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturint parengto projekto ir negavus privalomo statybą leidžiančio dokumento, kaip nustato statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktas; statybos darbai atlikti 2020 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog užtrukus teisminiam nagrinėjimui, Pareiškėja iš esmės nebetenka galimybės geranoriškai įvykdyti Privalomuoju nurodymu nustatytų įpareigojimų, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, todėl nustatė Pareiškėjai naują terminą (6 mėnesių) Privalomajame nurodyme nustatytiems įpareigojimams atlikti - iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėja pradėjo ginčo kelio įteisinimo darbus, tačiau iki teismo nurodytos datos nesuspėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl prašo pratęsti terminą dar 6 mėnesiams.
Pareiškėja pažymi, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Palangos mieste, kultūros paveldo teritorijoje, t. y. labai jautrioje vietoje, šis procesas (statinio projekto derinimo) vyksta labai ilgai, nes suinteresuotų asmenų yra daug. Šiuo metu gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas bei UAB „Palangos vandenys“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos suderinimai ginčo kelio projektui, tačiau reikia ir kitų institucijų pritarimų, o tam nebeliko laiko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu ir 2021 m. spalio 14 d. papildomais paaiškinimais į Pareiškėjos prašymą nurodo, jog neprieštarauja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Pareiškėja į bylą pateikė NŽT Palangos skyriaus raštą „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, tačiau pateiktame dokumente nematyti parašų bei dokumento numerio ir datos, taip pat nėra iki galo aišku kokiam projektui (brėžiniui) yra pritarta, kadangi prie dokumento nėra pridėtas brėžinys, kuris minimas rašte.
Pareiškėja į bylą pateikė UAB „Palangos vandenys“ pritarimą Miško kelio sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos mieste supaprastintam statybos projektui, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos derinimą dėl Nuovažos sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos mieste statybos projektui.
Inspekcija, patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis pagal statytoją nustatė, jog 2021 m. liepos 1 d. buvo pateiktas Pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-210701-24804, tačiau 2021 m. liepos 30 d. minėtas prašymas atmestas su pastaba „Nepateiktos prisijungimo sąlygos iš Palangos miesto savivaldybės administracijos dėl susisiekimo komunikacijų bei sprendiniai dėl įvažos nesuderinti su savivaldybe. STR 1.05.01:2017 6 priedas“; 2021 m. rugsėjo 22 d. pateiktas Pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-210922-35323, kurio nagrinėjimo terminas yra iki 2021 m. spalio 20 d.
Pripažįsta, kad Pareiškėja aktyviais veiksmais siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjai nėra jokios objektyvios galimybės įtakoti greitesnio statybą leidžiančio dokumento gavimo proceso, nes prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nagrinėjimui yra nustatyti tam tikri terminai, kuriems Pareiškėja negali daryti įtakos.
Inspekcija papildomais paaiškinimais nurodo, jog servitutu nustatyta teisė nereiškia, kad galima statyti požemines ir antžemines komunikacijas neatsižvelgiant į Specialiojo plano sprendinius. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas servitutinis privažiavimas yra už Detaliojo plano galiojimo ribos. Taigi, Specialusis planas nenumato naujų pastatų ir statinių statybos žemės sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), o visi sprendiniai už Detaliojo plano galiojimo ribos, šiuo atveju dėl servitutinio privažiavimo, nėra privalomo pobūdžio.
Atkreipia dėmesį, jog Pareiškėja pageidauja kelio servituto zonoje tiesti kelią, tačiau, vadovaujantis visais planavimo dokumentais bei galiojančiais teisės aktais, naujų pastatų ir statinių statyba žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra negalima.
Pagal IS „Infostatyba“ duomenis, 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-210922-35323. 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymas buvo atmestas su pastabomis: „Informuojame, kad ištaisytos ne visos pastabos. Pagal pateiktus duomenis projektuojamas vienas statinys, o ne du kaip Jūs nurodote. T. y. projektuojamas vienas vidaus privažiavimo kelias. Aiškinamajame rašte nurodote „Nuovažos dalis iki sklypo rengiama atskiru projektu, nes Statytojas yra Palangos miesto savivaldybė“. Tačiau teikiate klaidingus duomenis t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovo derinimą, kur derinama tik nuovaža (betoniniu trinkelių danga) iš (duomenys neskelbtini) gatvės.“ bei „Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ jūsų projektuojamas statinys priskirtinas vietinės reikšmės keliui – II grupės nesudėtingas statinys. Žiūrėti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 1 lentelę. Pagal STR 1.04.04:2017 reikalavimus privalomos viešinimo procedūros, statinių nurodytų STR 1.04.04:2017 4 priede. Todėl privalote atlikti viešinimo procedūros ir tik po to teikti prašymą statybos leidimui gauti.“
Nurodo, jog Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-522-609/2021 pareiškėjos UAB „Geras poilsis“ skundą atmetė. Minėtoje byloje išnagrinėtas Pareiškėjos skundas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SPRD-00-200601-00097 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektui rengti.
Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Pareiškėja prašo pratęsti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 (minėta, toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. vasario 12 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-30-200212-00013, kuriame nurodyta pažeidimo esmė: „statytojas UAB „Geras poilsis“ valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, Palangos miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje įrengia apie 5 m pločio ir 102 m ilgio smulkios skaldos vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingąjį susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį – vidaus privažiavimo kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) neturėdamas parengto projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento“.
Inspekcija 2020 m. vasario 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200227-00012 (toliau – ir SSA), kuriame konstatuotas savavališkos statybos faktas.
Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. kovo 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kurio esmė: „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti savavališkai pastatytą vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingąjį susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį – vidaus privažiavimo kelią, kurio matmenys: apie 5 m pločio ir apie 102 m ilgio, esantį valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, Palangos miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, jungiantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos surašytas SSA ir sutvarkyti statybvietę.“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2020 m. rugsėjo 2 d.
Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos surašytais administraciniais aktais, kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1504-995/2020 jos ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-251-777/2021 Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą ir nustatė, kad Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 10 d.
Teismai minėtose bylose nustatė, kad Pareiškėjai yra suteikta teisė naudotis miško sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jai yra nustatytas servitutas – teisė miško sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), ir kelio servitutas – teisė miško sklypu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas). Šie servitutai nustatyti bei patvirtinti notariškai 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226. Pagal nustatytus servitutus į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą numatomas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per miško sklypą. 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226, servituto davėjas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos) ir servituto gavėjas (Pareiškėja) susitarė, kad servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę servituto gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas 325 kv. m) ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
2020 m. vasario 4 d. NŽT Palangos skyrius, reaguodamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, 2020 m. vasario 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-94-(5.63) užfiksuota, kad per miško ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Miško sklypas) nutiestas penkių metrų žvyruotas kelias į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. vasario 12 d. Inspekcijos Departamentas, gavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie tai, kad Miško sklype, galbūt neteisėtai įrengtas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) taip pat atliko patikrinimą.
2020 m. vasario 12 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200212-00013 užfiksuoti patikrinimo rezultatai, nurodant, kad tikrinamame Miško sklype, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, rekreacinių miškų teritorijoje, Palangos miesto istorinės dalies U2 vertybės teritorijoje, įrengiamas apie penkių metrų pločio ir 102 m ilgio smulkios skaldos vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingasis susisiekimo komunikacijos inžinerinis statinys – vidaus privažiuojamasis kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini)su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) neturint parengto projekto ir negavus privalomo statybą leidžiančio dokumento, kaip nustato statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktas; statybos darbai atlikti 2020 metais.
Teismai nustatė, kad ginčo kelias iš esmės atitinka vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingo susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio – vidaus privažiuojamojo kelio elementus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas teisinis reglamentavimas, kuriame nurodyta, jog vidaus kelias – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Vadovaujantis kelių techniniu reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 10 punkto nuostata, pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į Iv–IIIv kategorijos kelius. KTR 1 lentelėje „Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes“ nurodyta, jog šiuo atveju įrengtas kelias priskiriamas IIIv kategorijos keliams. To paties KTR 7 lentelėje „Automobilių kelių skersinių profilių parametrai“ detalizuojami parametrai (kelio plotis / eismo juostų skaičių / eismo juostų plotis), kurie patvirtina Pareiškėjai savavališkai įrengto kelio priskyrimą prie vietinės reikšmės IIIv kategorijos kelio.
Pirmos instancijos teismas, atmesdamas Pareiškėjos ieškinį, konstatavo, jog naujai suformuotos kelio atkarpos (5 metrų pločio bei 102 metrų ilgio) matmenys yra pakankamai dideli, o tai suponuoja išvadą, kad, norint perkelti įrengtą statinį į kitą vietą, jį būtina išardyti, o išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto kelio negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo tiesiamas. Be to, ginčo kelio patvarų sąlytį su žeme patvirtina ir aplinkybės, jog Pareiškėjos sukurtas objektas neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai, kelio danga, kaip ir bet kuri kita (pvz., asfaltas, trinkelės ir pan.), yra atspari įprastoms gamtos jėgoms, todėl įrengtas ginčo kelias yra statinys ir jam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Apeliacinės instancijos teismas tam pritarė ir akcentavo, jog aplinkybės, kad skaldai sutvirtinti nebuvo naudojama jokia rišamoji medžiaga, nesudaro pagrindo teigti, kad skalda nebuvo tvirtai susijungusi su žeme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog skaldai sutvirtinti nebuvo naudojama jokia rišamoji medžiaga, nekeičia savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose padarytų išvadų, todėl konstatuotina, kad šiais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog Pareiškėja, pasinaudojusi jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl pažeidžiamų jos teisių, praleido Privalomajame nurodyme nustatytą 6 mėnesių terminą įpareigojimams įvykdyti. Tai reiškia, jog pasinaudojus teise į teisminę gynybą bei užtrukus teisminiam nagrinėjimui, Pareiškėja iš esmės nebetenka galimybės geranoriškai įvykdyti Privalomuoju nurodymu nustatytų įpareigojimų, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija prieštarautų vieniems svarbiausių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi Pareiškėjos įstatymų nustatytų teisių įgyvendinimas iš esmės pablogintų jos padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir tai, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato procedūras, kurios gali būti atliekamos siekiant savavališkos statybos įteisinimo, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).
Statybą leidžiančio dokumento gavimas taip pat reiškia, jog asmuo pašalino savavališkos statybos padarinius, todėl nesuteikus Pareiškėjai galimybės pačiai įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų jos pasirinktu būdu (nugriaunant savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkant statybvietę, arba gaunant statybą leidžiantį dokumentą), būtų pažeistos ne tik Pareiškėjos teisės, tačiau ir pagrindiniai teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas Pareiškėjai nustatė naują (6 mėnesių) Privalomajame nurodyme nustatytiems įpareigojimams atlikti terminą - iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
Statybos įstatymo normose pateiktas paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1146/2013). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.
LVAT išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1146/2013).
Bylos duomenimis, Pareiškėja pradėjo ginčo kelio įteisinimo darbus, ji jau gavo Nacionalinės žemės tarnybos, kaip Miško sklypo savininkės, sutikimą bei UAB „Palangos vandenys“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos suderinimus ginčo kelio projektui, tačiau dar nėra gauti kitų institucijų suderinimai. Pagal IS „Infostatyba“ duomenis, Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-210922-35323. 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymas atmestas, nurodant, jog ištaisytos ne visos pastabos, kad Pareiškėja privalo atlikti viešinimo procedūras ir tik po to teikti prašymą statybos leidimui gauti.
Pripažįstama, kad Pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys laikomos svarbiomis ir terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęstinas, nes bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja atlieka šiame sprendime įvardintus statybos įteisinimui būtinus veiksmus ir šių veiksmų trukmė nebuvo ir nėra sąlygota išimtinai vien Pareiškėjos veiksmų. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog siekdama įteisinti savavališką statybą, Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali ne dėl vien nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o tai pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas laikytina faktiniu pagrindu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui pratęsti.
Pareiškėja prašo terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsti 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.
Kaip jau nurodyta, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-251-777/2021 nustatė kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 10 d. Jeigu teismas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęstų nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos, tai Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-251-777/2021 nustatytas terminas jau būtų pasibaigęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (LVAT 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015-07-01 nutartis administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2018-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2019-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies - Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis “ prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.