- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eI3-522-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01608-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Geras poilsis“
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Geras poilsis” (toliau – ir pareiškėja, UAB „Geras poilsis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kultūros paveldo departamentas) Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SPRD-00-200601-00097 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 2D-12199 „Dėl Jūsų skundo“ ir atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. gegužės 21 d. prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektui (toliau – ir Projektas) rengti.
Skunde, kurį patikslino, nurodo, jog ji yra pastato – sanatorijos, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. Žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėja yra Žemės sklypo nuomininkė.
Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintą Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planą (toliau – Specialusis planas) bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-1199 patvirtiną Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – Detalusis planas) patekimas į Žemės sklypą buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per gretimą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), kurio savininkė yra Lietuvos Respublika. Nurodo, kad 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi nustatytas tarnaujantis kelio servitutas, šia sutartimi servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę servituto gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
Po Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėja pradėjo naudotis Ginčo žemės sklype esančiu keliu. Dėl to, kad šio kelio vietoje buvo šlapia ir automobiliai pradėjo klimpti, smulkinta skalda buvo sustiprintas kelio gruntas, tačiau Inspekcija tai traktavo kaip savavališką statybą ir pareiškėją įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėja kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui, tačiau Ginčijamu sprendimu prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad pasirinkta statybos rūšis prieštarauja Specialiojo plano b6 „Reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams“, bei tuo, kad pasirinkta statybos rūšis nėra numatyta sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose.
Nesutikdama su Ginčijamu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą su skundu, kuris 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 2D-12199 „Dėl Jūsų skundo“ skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Ginčijamu sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas, savo forma ir turiniu neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia jos teisę į nuosavybę. Teigia, kad tiek 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartis, tiek galiojančiais Specialiuoju ir Detaliuoju planais patekimas į Žemės sklypą nustatytas per Ginčo žemės sklypą. Pažymi, kad derindamas minėtus teritorijų planavimo dokumentus, Kultūros paveldo departamentas tam pritarė, todėl negali būti atsisakoma leisti įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentus ir statyti inžinerinį statinį – kelią. Pabrėžia, kad Specialiojo plano sprendiniai suteikia teisę Ginčo žemės sklypo dalį naudoti kaip kelio servitutą, jo vietoje kelio dangai naudoti tik natūralias medžiagas. Mano, kad Specialiojo plano sprendiniai, kelio servitutinėje zonoje leidžiantys įrengti dangas, numatė naujų inžinerinių komunikacijų statybą. Šią aplinkybę grindžia Inspekcijos 2020 m. kovo 2 d. surašytu privalomuoju nurodymu, kuriame pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti kaip vietinės reikšmės IIIv kategorijos II grupės nesudėtingojo susisiekimo komunikacijos inžinerinio statinio - vidaus privažiavimo kelio įrengimas ir nurodyta, kad tam reikia statybą leidžiančio dokumento.
Teigia, kad Palangos miesto savivaldybė uždraudė į Žemės sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir teritorijų planavimo dokumentais patekimą į jį numatė iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Ginčo žemės sklypą servitutiniu keliu, tačiau Kultūros paveldo departamentas neleidžia to kelio įrengti, t. y. padaryti jį tinkamu naudoti, o Inspekcija to kelio įrengimui reikalauja parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Negalima situacija, kad nebūtų jokio patekimo prie pareiškėjos nuosavybe esančio pastato, nes tai pažeistų jos nuosavybės teisę. Pareiškėjos nuomone, Detaliojo plano sprendinys nėra rekomendacinio pobūdžio, jis yra privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, numatantis vienintelį patekimo į Žemės sklypą būdą, pareiškėjai nesuprantama Inspekcijos išvada, kad Ginčo žemės sklype nustatytas servitutinis privažiavimas yra už Detaliojo plano galiojimo ribos, todėl jo sprendiniai dėl servitutinio privažiavimo nėra privalomo pobūdžio. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos derino ir atsakovas, susidarė situacija, kai suteikiama teisė važiuoti per Ginčo žemės sklypą, bet neleidžiama tuo tikslu įrengti kelio. Pareiškėjos vertinimu, Kultūros paveldo departamento sprendimas neleisti kelio servituto vietoje įrengti kelio yra neadekvatus tiek esamai situacijai, tiek viešo intereso požiūriu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Prašo bylą nutraukti, nes mano, kad pareiškėja praleido skundo padavimo administraciniam teismui terminą. Konstatavus, jog terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės - Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 12613) teritoriją. Vertina, kad tvarkomieji statybos darbai - naujo statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo) statyba prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams - Specialiajam ir Detaliajam planams bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 19 straipsnio 3 daliai, 22 straipsnio 1, 5 dalims, 23 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nurodo, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, pagal Specialiojo plano sprendinius patekimas į Žemės sklypą numatytas per privažiavimą ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šią aplinkybę grindžia Specialiajame plane nustatytais paveldosaugos reikalavimais ir tvarkymo priemonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad 2020 m. birželio 11 d. gavo pareiškėjos skundą dėl Ginčijamo sprendimo. 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 2D-12199 pareiškėjos skundą atsisakyta tenkinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nes vadovaujantis ginčo teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei galiojančiais teisės aktais, Ginčo žemės sklype naujų pastatų ir statinių statyba nėra galima. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – TPDR) duomenis Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio Teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje numatyti papildomi teritorijos naudojimo reglamentai – servitutų zona: „Kelio servitutas (0,0325 ha ploto) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) Ginčo žemės sklype. Servitutas (0,0325 ha ploto) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis) Ginčo žemės sklype“. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 13 punkte nurodyta, kad „Anksčiau įvažiavimas į planuojamą teritoriją buvo numatytas iš pėsčiųjų alėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tai vasarą labai apsunkindavo patekimą, todėl 2016 m. sausio 26 d. buvo nustatytas tarnaujantis kelio servitutas gretimame Ginčo žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, į planuojamą teritoriją numatoma važiuoti per gretimame Ginčo žemės sklype esantį servitutinį kelią iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis servitutinis kelias taip pat yra servitutas, suteikiantis teisę UAB „Geras poilsis“ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas.“. Pabrėžia, kad Detaliajame plane eksplikuojamas esamas privažiavimo kelias yra už planuojamos teritorijos ribų, Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje yra pastaba: „Visi sprendiniai už Detaliojo plano galiojimo ribos yra tik rekomendacinio pobūdžio“.
Akcentuoja, kad Detaliojo plano sprendiniai parengti, atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoje (buvusioje U2) reglamentuoja tos teritorijos naudojimą tiek, kiek neprieštarauja Specialiajam planui. Specialiojo plano sprendinių brėžinyje pažymėta servituto galiojimo zona Ginčo žemės sklype yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo. Pažymi, kad servitutas patenka į Specialiajame plane nurodytą (duomenys neskelbtini) – rekreacinių miškų teritoriją, o Specialiajame plane žemės sklypuose (teritorijose), kurie patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, nėra numatyta išimčių dėl naujų statinių statybos. Specialiojo plano sprendinių brėžinyje Ginčo žemės sklype, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pažymėta servituto zona, tačiau sprendinių, numatančių šioje zonoje statyti naujas požemines ir antžemines komunikacijas, nėra. Akcentuoja, jog servitutu nustatyta teisė nereiškia, kad galima statyti požemines ir antžemines komunikacijas, neatsižvelgiant į Specialiojo plano sprendinius. Pabrėžia, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje Ginčo žemės sklype nurodytas servitutinis privažiavimas yra už Detaliojo plano galiojimo ribos. Specialusis planas nenumato naujų pastatų ir statinių statybos Ginčo žemės sklype, visi sprendiniai už Detaliojo plano galiojimo ribos, tame tarpe dėl servitutinio privažiavimo, nėra privalomo pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo atsisakyti išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Projektui rengti.
Panaikinus Ginčijamą sprendimą, prašoma įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. gegužės 21 d. prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo Projekto rengimui.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėja yra pastato – sanatorijos, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, savininkė. Žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėja yra Žemės sklypo faktinė naudotoja.
Ginčo žemės sklype, priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurio patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, yra nustatytas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacija (tarnaujantis) ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurių turėtoja yra pareiškėja.
2016 m. sausio 26 d. servituto sutartimi Nr. JD-226 servituto davėjas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) ir servituto gavėjas (pareiškėja) susitarė, kad servituto gavėjui suteikiama teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas 325 kv. m.) ir teisė į kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius tokį pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 1, 5 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Paveldo tvarkybos reglamento 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkytos darbų projekto rengimo taisyklių“ 9.1 punktu, konstatavus, jog pareiškėjos pasirinkta statybos rūšis prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, t.y. „(duomenys neskelbtini) Rekreacinių miškų teritorijoje: b6 „Reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams“ kitų pastatų nėra. Galima esamų inžinerinių komunikacijų rekonstrukcija“ bei tai, jog pasirinkta statybos rūšis nėra numatyta sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose.
Nesutikdama su Ginčijamu sprendimu, pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą su skundu, prašydama įpareigoti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. gegužės 21 d. prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.). Asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
TPSVPĮ 8 ir 9 straipsnių bei Tvarkos aprašo 27 punkto turinys patvirtina, kad skundui dėl išduotų specialiųjų reikalavimų neteisėtumo arba atsisakymo juos išduoti nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nėra privaloma.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nesutikdama su Ginčijamu sprendimu, pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 2D-12199 „Dėl Jūsų skundo“ skundo netenkino.
Įvertinus tai, jog po to, kai jos skundas 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo išnagrinėtas Inspekcijoje, pareiškėja 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi Ginčo žemės sklypas yra kultūros vertybių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, Ginčo žemės sklype turi būti taikomos nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalis). NKPAĮ, be kita ko, įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas); saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita ir skelbimas saugomu (NKPAĮ III skirsnio nuostatos), saugojimas – tvarkyba ir naudojimas (NKPAĮ VI skirsnio nuostatos), pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija) (NKPAĮ V skirsnio nuostatos). Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama (NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose (NKPAĮ 11 straipsnio 3 dalis). Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (NKPAĮ 2 straipsnio 37 dalis). Kultūros paveldo departamentas, inter alia (lot. be kita ko), teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktas).
NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.
NKPAĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose, kontroliuoja: 1) kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo, kaip užtikrinama kultūros paveldo objektų apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos; 2) veiklą valstybiniuose draustiniuose, susijusią su draustinių nuostatuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais paveldosaugos reikalavimais.
Pagal NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalį, kultūros paveldo tvarkyba atliekama: 1) pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.
Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojami pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kokiu kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentu yra numatytas įvažiavimas į Žemės sklypą per Ginčo žemės sklypą, jei taip, ar šis įvažiavimas yra įrengtas šioje vietoje, kokie statybos darbai galimi Ginčo žemės sklypo teritorijoje.
Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniai parengti atsižvelgiant į tai, kad Palangos m. bendrojo plano sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoje (buvusioje U2) reglamentuoja tos teritorijos naudojimą tiek, kiek neprieštarauja Palangos miesto istorinės dalies specialiajam planui. Specialiojo plano sprendinių brėžinyje pažymėta servituto galiojimo zona Ginčo žemės sklype yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo.
Detaliojo plano Aiškinamojo rašo 13 punkte nurodyta, kad „Anksčiu įvažiavimas į planuojamą teritoriją buvo numatytas iš pėsčiųjų alėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tai vasarą labai apsunkindavo patekimą, todėl 2016 m. sausio 26 d. buvo nustatyta tarnaujantis kelio servitutas gretimame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, į planuojamą teritoriją numatoma važiuoti per gretimame žemės sklype esantį servitutinį kelią iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis servitutinis kelias taip pat yra servitutas, suteikiantis teisę UAB „Geras poilsis“ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas“.
Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 19 punkte nurodyta, kad projektuojant ar atliekant statybos darbus, būtina griežtai vadovautis Palangos miesto istorinės dalies specialiuoju planu ir Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymu.
Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje yra pastaba, jog visi sprendiniai, esantys už Detaliojo plano galiojimo ribos, yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Specialiojo plano Aiškinamojo rašto turinys patvirtina, kad servitutas patenka į Specialiajame plane nurodytą (duomenys neskelbtini) – rekreacinių miškų teritoriją, kurioje prioritetinė tvarkybos kryptis – saugomi ir atnaujinami esami želdynai ir želdiniai. Specialiuoju planu (duomenys neskelbtini) teritorijai nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės: leistinas statinių aukštis, teritorijos užstatymo tankis ir intensyvumas: 0 – teritorija neužstatoma; reikalavimai kultūros paveldo objektams – kultūros paveldo objektų nėra; reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams: kitų pastatų nėra; galima esamų inžinerinių komunikacijų rekonstrukcija; reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: sklypų teritorija tvarkoma pagal projektus, suderintus su Kultūros paveldo departamentu; teritorija tvarkoma nepažeidžiant reljefo; takų dangoms naudojamos natūralios medžiagos: žvyro, akmens dangos, leistinos betono trinkelės; dangų kiekis ribojamas, pagrįstas funkciškai (takai, servitutai, ramaus poilsio aikštelės); leistini mažosios architektūros statiniai, lauko baldai, teritorijos tvarkymo detalės (laiptai, atraminės sienutės); būtina atlikti medžių taksaciją ir vertinimą, saugoti ir atsodinti pušis visoje teritorijoje; leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, krūmus, atžalas, genėti medžius; reikalavimai žemės darbams – planuojamų žemės judinimo darbų vietoje reikalingi archeologiniai tyrimai pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ nustatytus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Detaliajame plane eksplikuojamas esamas privažiavimo kelias yra už planuojamos teritorijos ribų. Specialiojo plano sprendinių brėžinyje Ginčo žemės sklype nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pažymėta servituto zona, tačiau sprendinių, numatančių šioje zonoje statyti naujas požemines ar antžemines komunikacijas, taip pat nėra. Įvertinus tai, kad Ginčo žemės sklypas patenka Specialiajame plane nurodytą (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurioje naujų pastatų ir statinių statyba negalima, atsisakymas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Projektui rengti bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 2D-12199 „Dėl Jūsų skundo“ laikytini teisėtais. Pažymėtina tai, kad pagal Specialiojo plano sprendinius patekimas į Žemės sklypą yra numatytas per privažiavimą ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės, servitutiniu keliu per Ginčo žemės sklypą, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad nesant jokio privažiavimo prie pareiškėjos nuosavybe esančio pastato, pažeidžiama jos nuosavybės teisė.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A14-416-2005; Administracinių teismo praktika Nr. 7, 131-138 p.)
Įvertinus Ginčijamo sprendimo turinį matyti, kad jame yra nurodytos priežastys, dėl kurių neišduodami specialieji paveldosaugos reikalavimai, pagrindžiant jas konkrečiomis Aprašo 9.1-9.3 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir (ar) dokumentų nuostatomis. Skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjai buvo suprantamas skundžiamų sprendimų turinys. Nors Ginčijamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju matyti, jog ši aplinkybė pareiškėjai nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai, kad pareiškėjų netenkina skundžiamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio nuostatas.
Konstatavus, kad Ginčijamas sprendimas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 2D-12199 yra teisėti ir pagrįsti, išvestiniu laikytinas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo Projektui rengti netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.