Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-688-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2A-688-796/2020
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01104-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Marius Dobrovolskis
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
AB SEB bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-688-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01104-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; (S) 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo ir 2020 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB SEB bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 1 600 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. AB SEB banko Tauragės filialo bankomate Nr. ATM267, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko pinigų išėmimo operaciją, kurios metu iš bankomato pasiėmė 600 Eur. Kartu su pinigais buvo išduoti du kvitai. Po kelių dienų patikrinusi sąskaitos ataskaitą ieškovė išsiaiškino, jog minėtu laiku buvo atliktos dvi pinigų išdavimo operacijos ir bankomatas tą dieną ieškovei išdavė iš viso 1 200 Eur, nors realiai ieškovė gavo tik 600 Eur. Bankui atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad bankomatas tuo metu veikė tvarkingai, o banke piniginių lėšų trūkumas ar perteklius nenustatytas. Ieškinyje teigiama, kad banko išvados yra nepagrįstos, nes atsakovas nepateikė bankomato stebėjimo vaizdo įrašo, per visą tyrimo laikotarpį ieškovei nebuvo pateikta nepriklausomo specialisto išvada, patvirtinanti, jog bankomatas Nr. ATM267 2018 m. sausio 4 d. buvo techniškai tvarkingas ir jokių sutrikimų bankomato veikloje nenustatyta. Dėl to ieškovei buvo padaryta 600 Eur turtinė žala.

1.2. Be to, ieškovė 2018 m. sausio 9 d. norėjo atlikti grynųjų pinigų įnešimo į savo banko sąskaitą naudojantis bankomatu Nr. ATM 267, esančiu (duomenys neskelbtini), operaciją (vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, jog tai buvo bankomatas Nr. ATM352). Šiuo tikslu ieškovė į bankomatą įdėjo savo mokėjimo kortelę bei 1 000 Eur, įvedė PIN kodą ir nurodė bankomatui atlikti pinigų priėmimo operaciją. Iš pradžių bankomatas atsisakė priimti pinigus ir juos grąžino, nurodydamas, kad pinigai netikri. Iš pinigų pašalinus tarp jų buvusius parduotuvėje išduodamus lipdukus, bankomatas pinigų priėmimo operaciją atliko ir pinigus priėmė, tačiau jokio operacijos atlikimą patvirtinančio dokumento neišdavė. Po kurio laiko patikrinusi banko sąskaitą ieškovė išsiaiškino, kad 2018 m. sausio 9 d. per bankomatą į banko sąskaitą įnešta pinigų suma įskaityta nebuvo. Dėl to ieškovei buvo padaryta 1 000 Eur turtinė žala.

1.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas taip pat privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės, nes toks ilgas nuostolių neatlyginimas sukėlė ieškovei nepatogumų, ji prarado laiko, iš dalies sutriko sveikata.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2018 m. sausio 4 d. bankomatuose Nr. ATM267 ir Nr. ATM352 iš viso išgrynino 2 000 Eur sumą. Paaiškino, kad bankomate Nr. ATM267 ieškovei buvo išmokėta 1 700 Eur suma (500 Eur + 600 Eur + 600 Eur), jai inicijavus dar vieną 600 Eur sumos išėmimą, pinigai išmokėti nebuvo, nes būtų buvęs viršytas 2 000 Eur paros limitas. Tą pačią dieną kitame bankomate Nr. ATM352 ieškovė inicijavo 300 Eur išėmimą ir ši operacija buvo sėkmingai įvykdyta, nes nebuvo viršytas vienos paros grynųjų pinigų išėmimo limitas (1 700 Eur + 300 Eur = 2 000 Eur). Tokia pat pinigų suma buvo nurašyta ir iš ieškovės banko sąskaitos. Ieškovei norint iš bankomato Nr. ATM352 išsiimti dar 600 Eur, pinigai nebuvo išduoti, nes dėl to būtų buvęs viršytas vienos paros pinigų išėmimo limitas. Nurodyti bankomatai bylai aktualiu laikotarpiu veikė be sutrikimų, tai patvirtina bankomatų elektroninio darbo žurnalai, kuriuose registruojami bankomato veiklos trikdžiai. Pažymėjo, kad bankomate Nr. ATM 267 banknotų (pinigų) perteklius fiksuotas nebuvo.

2.2. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad į ieškovės banko sąskaitą nebuvo įskaityta 1 000 Eur suma, kuri į bankomatą buvo įnešta 2018 m. sausio 9 d. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovė, naudodama banko kortelę, 2018 m. sausio 9 d. bankomate Nr. ATM123, esančiame (duomenys neskelbtini), 10.55 val. patikrino sąskaitos likutį (operacija pažymėta kodu BQ (00), o 10.56 val. tame pačiame bankomate atliko 500 Eur pinigų paėmimo operaciją (operacija pažymėta kodu WD (00), kuri buvo sėkmingai užbaigta. Jokių kitų operacijų, išskyrus nurodytas, ieškovė 2018 m. sausio 9 d. neatliko. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovės AB SEB banko klientė, šiame banke turi banko sąskaitą ir naudojasi mokėjimo kortele „Debit MasterCard“. Teismas taip pat nustatė, kad Tauragės mieste, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuoti du atsakovei AB SEB bankui priklausantys bankomatai, kurių numeriai yra ATM267 ir ATM352.

5. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. sausio 4 d. bankomatuose Nr. ATM267 ir Nr. ATM352 iš viso atliko 2 000 Eur sumos išgryninimo operaciją, atitinkamai išgrynindama 1 700 Eur ir 300 Eur sumas. Tokia pat pinigų suma buvo nurašyta ir iš ieškovės banko sąskaitos, tai patvirtina AB SEB banke esančios ieškovės banko sąskaitos išrašas. Šią sumą viršijanti pinigų suma iš bankomato ieškovei nebuvo išduota dėl jai nustatyto 2 000 Eur dydžio piniginių lėšų išgryninimo paros limito. Iš bankomatų elektroninio darbo žurnalų, kuriuose yra registruojami bankomato veiklos trikdžiai, teismas nustatė, jog tuo metu bankomatai veikė be sutrikimų. Be to, pagal inkasavimo ataskaitą bankomate Nr. ATM267 banknotų (pinigų) perteklius fiksuotas nebuvo.

6. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo į ieškovės sąskaitą neįskaičius per bankomatą ieškovės 2018 m. sausio 9 d. įneštų pinigų, teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 9 d. AB SEB banko bankomate Nr. ATM123, esančiame (duomenys neskelbtini), 10.55.13 val. ieškovė patikrino sąskaitos likutį, o 10.56.37 val. tame pačiame bankomate ieškovė atliko 500 Eur pinigų paėmimo operaciją, kuri buvo sėkmingai baigta. Jokių kitų operacijų nurodytą dieną ieškovė neatliko, ieškovės mokėjimo kortelė bankomate Nr. ATM352 šią dieną panaudota nebuvo. Teismas nustatė, kad bankomate Nr. ATM352 2018 m. sausio 8 d. buvo užfiksuotas veiklos sutrikimas, todėl šis bankomatas nuo 2018 m. sausio 8 d. 19.33 val. iki 2018 m. sausio 9 d. 12.31 val. neveikė, buvo atliekami šio bankomato remonto darbai. Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad bankomate Nr. ATM352 laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. nebuvo jokio banknotų pertekliaus ar trūkumo.

7. Teismas konstatavo, kad 2018 m. sausio 4 d. 11.41 val. ieškovės inicijuota 600 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacija atlikta tinkamai. Be to, iš surinktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad 2018 m. sausio 9 d. ieškovė būtų atlikusi 1 000 Eur grynųjų pinigų įmokėjimo į banko sąskaitą naudojantis bankomatu operaciją. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Kadangi ieškovė neįrodė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat neįrodė sveikatos sutrikdymo ar kokių nors kitų nepatogumų atsiradimo fakto, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo atmestas.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 556,90 Eur (su PVM) išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai „Vialex Baltic“ 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. sumokėjo 2 450 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 560 Eur, iš viso sumokėjo 3 010 Eur. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį sumažinti iki 2 000 Eur.

9. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu atsakovui iš ieškovės papildomai priteista 632,10 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad į teismo sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nebuvo įtrauktas 21 proc. dydžio PVM, t. y. 632,10 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškove E. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės teiktus prašymus nustatyti, kokie darbuotojai 2018 m. sausio 4 d. dirbo banko skyriuje Tauragėje, kuriems buvo išsakytos žodinės ieškovės pretenzijos dėl bankomato neišmokėtos 600 Eur sumos, ir neapklausė šių darbuotojų kaip liudytojų. Šių asmenų apklausa būtų padėjusi nustatyti faktines aplinkybes dėl bankinės operacijos pažeidimo fakto.

10.2. Teismas kaip liudytojo neapklausė UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojo O. G., kuris 2018 m. sausio 8 d. atliko bankomato Nr. ATM267 remonto darbus. Dėl to nebuvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, ar dėl 2018 m. sausio 5 d. užfiksuoto bankomato gedimo negalėjo būti 2018 m. sausio 4 d. ieškovei neišmokėti 600 Eur. Byloje nebuvo nustatyta, kur buvo padėta ir kaip į apskaitą buvo įtraukta ieškovei neišmokėta 600 Eur suma, galbūt šie pinigai buvo padėti į specialią bankomato kasetę, į kurią patenka pinigai bankomato gedimo atveju.

10.3. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimo dalį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, iš kur laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bankomato Nr. ATM352 avarinėje kasetėje atsirado 2 150 Eur ir kieno tai pinigai. Siekdamas nustatyti šias aplinkybes, teismas turėjo iškviesti ir kaip liudytoją apklausti UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotoją R. D., kuris 2018 m. sausio 9 d. atliko bankomato Nr. ATM352 remonto darbus.

10.4. Teismas pažeidė ieškovės prašymo dėl liudytojų apklausos nagrinėjimo tvarką ir nepagrįstai dėl šio prašymo pagrįstumo sprendė teismo posėdžio pabaigoje. Be to, pareikalaudamas informacijos raštu, teismas apribojo ieškovės galimybę tiesiogiai užduoti klausimus UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojams, kurie atliko bankomatų remonto darbus.

10.5. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovė yra pensininkė, jos gaunamos pajamos nėra didelės (384 Eur per mėnesį), ieškovė slaugo neįgalų sutuoktinį ir padeda išlaikyti vaikaitę, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos apskritai neturėjo būti priteistas.

11. Apeliaciniu skundu ieškovė E. L. taip pat prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovės 632,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, nors toks sprendimas prieštarauja 2020 m. sausio 31 d. sprendimui, pagal kurį bylinėjimosi išlaidų dydis buvo sumažintas iki 2 000 Eur. Be to, teismas apie gautą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepranešė ieškovei.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai užregistravo bei į apskaitą įtraukė apeliantės ginčijamas mokėjimo operacijas ir kad jų nepaveikė jokie atsakovo turimos ir naudojamos įrangos techniniai trikdžiai.

12.2. Nei ieškovė, nei jos atstovas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo dėl banko darbuotojų iškvietimo į teismo posėdį ir jų apklausos teisme, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

12.3. Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje kaip liudytojai turėjo būti apklausti UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojai. Ieškovės nurodyta bankinė operacija sėkmingai atlikta 2018 m. sausio 4 d. 11.41.42 val., o bankomato Nr. ATM267 gedimas įvyko tik 2018 m. sausio 5 d. 16.03 val., todėl bet koks po paros įvykęs bankomato veiklos sutrikimas negalėjo turėti įtakos atliekant ieškovės ginčijamą operaciją. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl bankomatuose rastų lėšų nėra susiję su UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojų kompetencija. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad joks piniginių lėšų trūkumas ar perteklius bankomate Nr. ATM267 nenustatytas.

12.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankomatas Nr. ATM352 dėl gedimo nuo 2018 m. sausio 8 d. 19.34 val. iki 2018 m. sausio 9 d. 12.20 val. neveikė ir mokėjimo kortelių šiuo laikotarpiu nepriėmė. Dėl to ieškovė objektyviai negalėjo atlikti 1 000 Eur piniginių lėšų įnešimo į bankomatą operacijos.

12.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl tendencingai banko teiktos informacijos ir duomenų yra nepagrįsti. Atsakovas pateikė į bylą visus bylai reikšmingus įrodymus.

12.6. Ieškovė nepagrįstai prašo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis sumažintas iki 2 000 Eur, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo atsakovė AB SEB bankas prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neturėjo pareigos apie gautą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pranešti ieškovei.

13.2. Kadangi priimdamas sprendimą teismas išsprendė tik dalies (3 010 Eur) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir juo išsprendė kitos atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies (632,10 Eur) atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas dalies atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė naudojasi atsakovės AB SEB banko paslaugomis, jai yra išduota „Debit MasterCard“ mokėjimo kortelė. Byloje taip pat nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuoti du atsakovei AB SEB bankui priklausantys bankomatai, kurių numeriai ATM267 ir ATM352. Bankomatas Nr. ATM267 yra tik pinigus išduodantis, o bankomatas Nr. ATM352 – ir pinigus išduodantis, ir pinigus priimantis bankomatas.

18. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 600 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad 2018 m. sausio 4 d. AB SEB banko Tauragės filialo bankomate Nr. ATM267, esančiame (duomenys neskelbtini), ji atliko pinigų išėmimo operaciją, kurios metu iš bankomato paėmė 600 Eur, tačiau iš sąskaitos buvo nurašyta 1 200 Eur suma. Be to, 2018 m. sausio 9 d. ieškovė atliko grynųjų pinigų įnešimo į savo banko sąskaitą operaciją naudodamasi bankomatu Nr. ATM352, tačiau ieškovės įnešta 1 000 Eur suma nebuvo įskaityta į jos banko sąskaitą, todėl iš viso atsakovas yra padaręs ieškovei 1 600 Eur dydžio turtinę žalą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų taikymo klausimas. Apeliantė nurodo, kad teismas neapklausė jos prašomų liudytojų, pažeidė prašymo dėl liudytojų apklausos nagrinėjimo tvarką ir dėl to buvo neatskleista šios bylos esmė.

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

22. Apeliantė pirmiausia nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės teiktus prašymus nustatyti, kokie darbuotojai 2018 m. sausio 4 d. dirbo banko skyriuje Tauragėje, kuriems buvo išsakytos žodinės ieškovės pretenzijos dėl bankomato neišmokėtos 600 Eur sumos, ir neapklausė šių darbuotojų kaip liudytojų. Apeliantės teigimu, šių asmenų apklausa būtų padėjusi nustatyti faktines aplinkybes dėl bankinės operacijos pažeidimo fakto.

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė faktines aplinkybes, jog, 2018 m. sausio 4 d. paėmusi iš bankomato 600 Eur ir gavusi du kvitus, ieškovė užėjo į banką ir banko darbuotojoms papasakojo apie susiklosčiusią situaciją, jai buvo paaiškinta, kad antrą kartą pinigai jai nebuvo išduoti.

24. CPK 190 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui būtų pareiškusi procesinį prašymą iš atsakovo išreikalauti duomenis apie 2018 m. sausio 4 d. banko padalinyje dirbusius darbuotojus, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ar jos atstovas CPK 190 straipsnyje nustatyta tvarka būtų pareiškę prašymą iškviesti ir teismo posėdyje šiuos atsakovo darbuotojus apklausti kaip liudytojus. Be to, ieškovės nurodyti banko darbuotojai tiesiogiai nedalyvavo ieškovei atliekant pinigų paėmimo iš bankomato operaciją, todėl šie asmenys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių, jog ieškovei faktiškai buvo išduota mažesnė pinigų suma, nei buvo nurašyta iš ieškovės banko sąskaitos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog 2018 m. sausio 4 d. banko padalinyje dirbusių asmenų nustatymas ir jų apklausa galėtų turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nenustačius ir neapklausus 2018 m. sausio 4 d. banko padalinyje dirbusių darbuotojų, įrodinėjimą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos nebuvo pažeistos.

25. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip liudytojo neapklausė UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojo O. G., kuris 2018 m. sausio 8 d. atliko bankomato Nr. ATM267 remonto darbus. Dėl to nebuvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, ar dėl 2018 m. sausio 5 d. užfiksuoto bankomato gedimo negalėjo būti 2018 m. sausio 4 d. ieškovei neišmokėta 600 Eur. Byloje nebuvo nustatyta, kur buvo padėta ir kaip į apskaitą buvo įtraukta ieškovei neišmokėta 600 Eur suma, galbūt šie pinigai buvo įdėti į specialią bankomato kasetę, į kurią patenka pinigai bankomato gedimo atveju.

26. Nagrinėjamu atveju prašydama kaip liudytoją apklausti UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotoją O. G., kuris 2018 m. sausio 8 d. atliko bankomato Nr. ATM267 remonto darbus, ieškovė siekia nustatyti faktines aplinkybes, ar 2018 m. sausio 4 d. bankomatas Nr. AMT267 veikė be sutrikimų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui priklausančių bankomatų Nr. ATM267 ir Nr. ATM352 techninę priežiūrą atlieka UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“. 2019 m. spalio 25 d. pirmosios instancijos teismas iš UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ pareikalavo duomenų, ar laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 9 d. minėtuose bankomatuose buvo fiksuojami kokie nors veiklos sutrikimai, jeigu taip – kokie, kada pradėti ir baigti serviso darbai, ar esant bankomato darbo sutrikimui bankomatas priima mokėjimo korteles ir ar galima tuo metu atlikti bankines operacijas. UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ 2019 m. lapkričio 13 d. teismui adresuotame rašte nurodoma, kad 2018 m. sausio 5 d. 16.03 val. buvo gautas pranešimas, kad bankomate Nr. AMT267 atliekant pirmo lygio aptarnavimą nepavyksta atkurti bankomato darbingumo, todėl 2018 m. sausio 8 d. nuo 12.40 val. iki 13.16 val. buvo atliekami remonto darbai, atliktas testavimas ir diagnostika. Minėtame rašte pažymima, jog įmonė negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad nuo remonto darbų užsakymo iki remonto darbų pabaigos bankomatas nedirbo. Vadinasi, apie bankomato Nr. ATM267 veiklos sutrikimus UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ pranešta 2018 m. sausio 5 d. 16.03 val., remonto darbai buvo atliekami 2018 m. sausio 8 d., o ieškovės ginčijama piniginių lėšų išgryninimo operacija atlikta 2018 m. sausio 4 d. Pažymėtina ir tai, kad poreikį kaip liudytoją apklausti UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotoją apeliantė iš esmės grindžia prielaida, jog 2018 m. sausio 5 d. užfiksuotas bankomato gedimas galėjo turėti įtakos bankomatui 2018 m. sausio 4 d. išduodant pinigus ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog 2018 m. sausio 5 d. buvo fiksuotas bankomato Nr. AMT267 gedimas, savaime nereiškia, jog šis bankomatas veikė netinkamai ieškovei atliekant pinigų išėmimo operaciją, juolab kad kiti byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog ginčui aktualiu metu bankomatas veikė be sutrikimų.

27. Iš byloje esančio AB SEB banko bankomato Nr. ATM267 elektroninio darbo žurnalo išrašo, taip pat to paties bankomato elektroninio darbo žurnalo išsamaus išrašo matyti, kad 11.03.04 val. ieškovė iš bankomato paėmė 500 Eur, operacija pažymėta kaip sėkmingai baigta, 11.41.04 val. paimta 600 Eur, operacija pažymėta kaip sėkmingai baigta, 11.41.42 val. paimta 600 Eur, operacija pažymėta kaip sėkmingai baigta. Be to, 11.42.18 val. atlikta 600 Eur paėmimo operacija, tačiau operacija nebuvo baigta sėkmingai, pinigai neišmokėti viršijus ieškovei nustatytą pinigų paėmimo paros limitą. Byloje esančioje bankomato Nr. ATM267 inkasavimo ataskaitoje, kurios laikotarpis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 5 d., nurodyta, kad banknotų trūkumas ar perteklius nenustatytas, diverto kasetėje nerasta banknotų, kurie neišduoti klientams, o 360 Eur diverto kasetėje buvusi suma išimta iš brokuotų pinigų dėžutės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. sausio 4 d. bankomatas Nr. ATM267 veikė be sutrikimų, banknotų trūkumo ar pertekliaus nenustatyta, todėl šios bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos tinkamai. Vien tai, kad byloje kaip liudytojas nebuvo apklaustas 2018 m. sausio 8 d. bankomato tvarkymo darbus atlikęs UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojas O. G., pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neteikia pagrindo konstatuoti įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

28. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, nagrinėdamas ieškovės reikalavimo dalį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, iš kur laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bankomato Nr. ATM352 avarinėje kasetėje atsirado 2 150 Eur ir kieno tai pinigai, kokio pobūdžio gedimai buvo nustatyti bankomate Nr. ATM352, ar gedimo metu bankomatas faktiškai buvo išjungtas, kokios būklės bankomatą rado jį remontuoti atvykęs meistras. Apeliantės teigimu, siekdamas nustatyti šias aplinkybes, teismas turėjo iškviesti ir kaip liudytoją apklausti UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotoją R. D., kuris 2018 m. sausio 9 d. atliko bankomato Nr. ATM352 remonto darbus.

29. Šioje byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad 2018 m. sausio 9 d. per atsakovui priklausantį bankomatą Nr. ATM352 ji atliko 1 000 Eur grynųjų pinigų įnešimo į savo banko sąskaitą operaciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad minėta pinigų suma į ieškovės banko sąskaitą nebuvo įskaityta. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė šių faktinių aplinkybių byloje neįrodė.

30. Iš byloje pateikto bankomato Nr. ATM352 elektroninio darbo žurnalo išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. 19.33 val. iki 2018 m. sausio 9 d. 12.31 val. minėtas bankomatas neveikė dėl techninių trikdžių. UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ 2019 m. lapkričio 13 d. rašte nurodoma, kad 2018 m. sausio 8 d. 19.34 val. buvo gautas pranešimas apie bankomato sugeneruotą klaidą, t. y. sutrikusią pinigų įnešimo funkciją, todėl nuo 2018 m. sausio 9 d. 11.55 val. iki 12.20 val. bankomatas buvo remontuojamas, jam atliktas profilaktinis pinigų atpažinimo įrenginio valymas. AB SEB banko Informacinių technologijų operacijų departamento Išorinių sistemų skyriaus informacinių sistemų administratoriaus 2019 m. spalio 14 d. rašte nurodoma, kad, esant bankomato darbo sutrikimui, bankomatas nepriima mokėjimo kortelių ir bankomate nėra galimybės atlikti jokių operacijų. Vadinasi, grynųjų pinigų įnešimas į bankomatą ieškovės nurodytu laiku, t. y. 2018 m. sausio 9 d. apie 9 val. ryte, nebuvo galimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nesiaiškino bankomato Nr. ATM352 gedimo pobūdžio ir jo techninės būklės ginčui aktualiu laikotarpiu.

31. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. AB SEB banko bankomato Nr. ATM123 elektroninio darbo žurnalo išrašas, ieškovės banko sąskaitos išrašas, ieškovės kortelės panaudojimo ataskaita, patvirtina, kad 2018 m. sausio 9 d. ieškovė bankomate Nr. ATM123, esančiame (duomenys neskelbtini), 10.55.13 val. patikrino banko sąskaitos likutį, 10.56.37 val. tame pačiame bankomate atliko 500 Eur pinigų paėmimo operaciją, jokių kitų operacijų minėtą dieną atsakovui priklausančiuose bankomatuose ieškovė neatliko. Be pačios ieškovės byloje duotų paaiškinimų, byloje nėra daugiau jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė būtų padėjusi 1000 Eur į savo sąskaitą bankomate Nr. ATM352. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog 2018 m. sausio 9 d. ieškovė naudojosi bankomatu Nr. ATM352 įnešdama į jį 1 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, teismas neturėjo pagrindo aiškintis, kam priklauso minėtame bankomate buvusios piniginės lėšos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytus duomenis apie avarinėje bankomato kasetėje rastus 2 150 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog, kaip liudytojo byloje neapklausus UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojo R. D., buvo netinkamai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ar liko neatskleista bylos esmė.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų ir kitų ieškovės nurodytų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tie atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Išanalizavusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu teismo padaryta išvada, jog šioje byloje ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimo.

33. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista CPK 245 straipsnyje nustatyta šalies pareikštų prašymų nagrinėjimo tvarka, nes teismas nepagrįstai ieškovės atstovo prašymą dėl liudytojų iškvietimo išnagrinėjo tik posėdžio pabaigoje, o ne iš karto po šio prašymo pateikimo.

34. CPK 245 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

35. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. V. L. pateikė prašymą į teismo posėdį kviesti liudytojus – bankomatų techninę priežiūrą atliekančios įmonės darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs atsakovo atstovo nuomonę dėl ieškovės atstovo pateikto prašymo, protokoline nutartimi dėl liudytojų iškvietimo nutarė spręsti bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia procesinio prašymo nagrinėjimo tvarka neprieštarauja CPK 245 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę, bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Taigi teismo protokolinė nutartis dėl poreikio apklausti liudytojus spręsti bylos nagrinėjimo metu sudaro teismui sąlygas atsižvelgti į byloje esamą procesinę situaciją ir leidžia tinkamai įgyvendinti įrodinėjimo proceso kontrolės funkcijas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovė yra pensininkė, jos gaunamos pajamos nėra didelės (384 Eur per mėnesį), ieškovė slaugo neįgalų sutuoktinį ir padeda išlaikyti vaikaitę, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos apskritai neturėjo būti priteistas. Be to, ieškovė apeliaciniu skundu ginčija Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovui iš ieškovės papildomai priteista 632,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovas įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo faktinių aplinkybių ir neteikė jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistos nepagrįstai.

39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

41. Šioje byloje atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 3 556,90 Eur (su PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovo 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodoma, kad už susipažinimą su ieškiniu, konsultacijos suteikimą ir bylos strategijos aptarimą patirta 169,40 Eur išlaidų, atsiliepimo į ieškinį parengimą – 508,20 Eur išlaidų, pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 1 d. parengiamajame posėdyje – 762,30 Eur, rašytinių įrodymų rinkimas – 338,80 Eur, 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 17 d. rašytinių paaiškinimų parengimas – 338,80 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje – 762,30 Eur. Atsakovo atstovo 2020 m. sausio 16 d. prašyme nurodyta, kad už pasirengimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžiui patirta 84,70 Eur išlaidų, už baigiamosios kalbos parengimą – 84,70 Eur, atstovavimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje – 508,20 Eur.

42. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimą teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014 ir kt.).

43. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovo patirtos 169,40 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškiniu, konsultacijos suteikimą ir bylos strategijos aptarimą, 84,70 Eur išlaidos už pasirengimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžiui, 84,70 Eur už baigiamosios kalbos parengimą nelaikytinos pagrįstomis atsakovo išlaidomis. Be to, atsakovo partirtos 762,30 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 1 d. parengiamajame posėdyje viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų šios rūšies išlaidų dydį (817,80 Eur x 0,1 = 81,78 Eur / val.), todėl ši suma mažintina iki 163,56 Eur (81,78 Eur x 2 val.). Atsakovo nurodytos pasirengimo ir atstovavimo 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje 762,30 Eur išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų šios rūšies išlaidų dydį (81,78 Eur / val.), todėl ši suma mažintina iki 245,34 Eur (81,78 Eur x 3 val.). Atsakovo nurodytos išlaidos už atstovavimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje, t. y. 508,20 Eur, viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų šios rūšies išlaidų dydį (81,78 Eur / val.), todėl ši suma mažintina iki 245,34 Eur (81,78 Eur x 3 val.). Kitos atsakovo nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

44. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, būtinomis ir pagrįstomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažintina 1 840,04 Eur suma (508,20 Eur + 338,80 Eur + 338,80 Eur + 163,56 Eur + 245,34 Eur + 245,34 Eur = 1 840,04 Eur). Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovui iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 000 Eur sumažinti iki 1 840,04 Eur.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje būtinomis ir pagrįstomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai apmokėti laikytina 1 840,04 Eur suma. Kadangi kitos atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra būtinos ir pagrįstos, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovui iš ieškovės papildomai priteista 632,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, panaikintinas, atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomas sprendimas panaikintinas ir atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintinas (CPK 277 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 974,05 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 84,70 Eur už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu, 84,70 Eur už teisinės konsultacijos klientui suteikimą ir 804,65 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėta šias išlaidas patvirtinanti PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Minėta, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizę, už pasirengimą teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, todėl 84,70 Eur už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu ir 84,70 Eur už teisinės konsultacijos klientui suteikimą atsakovui iš ieškovės nepriteistina. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 804,65 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovei AB SEB bankui iš ieškovės E. L. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 000 Eur sumažinti iki 1 840,04 Eur.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą ir atsakovės AB SEB banko pareiškimo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo netenkinti.

Priteisti atsakovei AB SEB bankui iš ieškovės E. L. 804,65 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlbina Pupeikienė