Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. Š. kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo (duomenys neskelbtini) V. Š.. V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė I. D.. Pagal testamentą (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), su sodo namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – sodo namas), esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, indėlius, esančius bankuose, bei turėtų įmonių akcijas paliko savo sūnui (pareiškėjui). Kitų testamentų V. Š. nebuvo sudaręs, į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė jokie asmenys, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Be to, joks pareiškėjo paveldėtinas turtas neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Neseniai paaiškėjo, kad pareiškėjas nėra iki galo sutvarkęs visų po V. Š. mirties atsiradusio paveldėjimo pagal testamentą ir jo palikto turto perėjimo pareiškėjo nuosavybėn klausimų. Į notarą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė, kadangi neišmanė paveldėjimo teisinių santykių reglamentuojančių teisės normų, procedūrų ir terminų. Po savo tėvo mirties pareiškėjas aktyviais veiksmais valdė jam paliktą turtą, (duomenys neskelbtini) m. mokėjo tikslinius mokesčius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra žemės sklypas ir sodo namas, taip pat mokėjo už sodo namui tiekiamą geriamą vandenį, kelio rekonstrukciją ir apšvietimą, kitas rinkliavas. Pareiškėjas taip pat mokėjo už sodo namui tiektą elektrą. (duomenys neskelbtini) paliktu turtu pareiškėjas rūpinosi kaip savo, kadangi jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslui, kad pareiškėjas po V. Š. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime neprieštaravo prašymo tenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad keliamas klausimas spręstinas teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime patvirtino sutinkanti su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

10. Byloje esanti gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas M. Š. ir suinteresuotas asmuo V. B. yra jo vaikai.

11. Nors pareiškėjas pateikė į bylą V. Š. (duomenys neskelbtini) testamentą, pagal kurį V. Š. nuosavybės teisė priklausantis turtas, tarp kurio ir žemės sklypas su sodo namu, esantys sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo paliktas pareiškėjui, tačiau Testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, testatoriaus sudarytų testamentų. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl V. Š. palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi neišmanė paveldėjimo teisinių santykių reglamentuojančių teisės normų, procedūrų ir terminų.

12. Po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad aktyviais veiksmais valdė jam paliktą turtą, o būtent – (duomenys neskelbtini) m. mokėjo tikslinius mokesčius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo už sodo namui tiekiamą geriamą vandenį, kelio rekonstrukciją ir apšvietimą, kitas rinkliavas, neturi įsiskolinimų sodininkų bendrijai. Pareiškėjas taip pat mokėjo už sodo namui tiektą elektrą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 22 d. rašto ir pareiškėjo atliktų mokėjimų kopijos, UAB „Ignitis“ pažymos apie mokėjimus už elektrą.

13. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, pareiškėjas po tėvo V. Š. mirties toliau gyveno ir rūpinosi žemės sklypu, sodo namu. Tai rodo, jog pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininku.

14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).

15. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl pareiškimo teismui nepateikė.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. Š. po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. Š. įpėdinio pareiškėjo M. Š. paveldėjimo teisę.

18. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.