Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-04 · Administracinė byla Nr. eI2-2912-414/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
eI2-2912-414/2025
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-04920-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Z. J.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
mažoji bendrija (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 8.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-2912-414/2025Teisminio proceso Nr. 2-61-3-04920-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S194045, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui Z. J. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2027 m. rugpjūčio 21 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Z. J. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2027 m. rugpjūčio 21 d. (toliau – Ginčijamas sprendimas 1); 2) panaikinti 2024 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S203254, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą (toliau – Ginčijamas sprendimas 2); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2027 m. rugpjūčio 21d.

Nurodo, kad 2024 m. gegužės 27 d. Departamentas priėmė sprendimą kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760209238, išduota Z. J. vardu, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjas šio sprendimo savalaikiai neapskundė, nes naujo darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad bus gautas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal naujo darbdavio tarpininkavimą. Iš tikrųjų 2024 m. gegužės 29 d. Departamentui buvo pateiktas prašymas dėl naujo leidimo išdavimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. birželio 13 d. Departamentas priėmė sprendimą nutraukti Z. J. prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą.

Pareiškėjas tik po Ginčijamo sprendimo 2 suprato, kad darbdavio atstovas suklaidino jį dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pasekmių. Pažymi, kad yra Uzbekistano pilietis, profesionaliai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuria įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), ketindamas dirbti Lietuvoje surado darbdavį, kuris sudarė su jo darbo sutartį ir atitinkanti keliamiems užsieniečiams reikalavimams. Šio pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Kadangi 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrindu buvo priimti Ginčijami sprendimai 1 ir 2, todėl pareiškėjas vienu skundu prašo panaikinti visus Ginčijamus sprendimus, užkertančius jam toliau dirbti Lietuvoje. Šie Ginčijami sprendimai nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teisę dirbti pagal savo profesiją, remiantis nepilnai patikrintais duomenimis bei spėliojimais.

Teigia, kad buvo suklaidintas darbdavių dėl 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo pasekmių, be to, nebuvo tinkamai informuotas apie jo patikrinimą, negalėjo dalyvauti patikrinime bei duoti savo paaiškinimus ir pateikti savo įrodymus, t. y. iš jo buvo atimta teisė būti išklausytam. Mano, kad Ginčijami Departamento sprendimai turi būti panaikinti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų bei 10 straipsnio reikalavimų, nes tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog 2024 m. gegužės 27 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S130725 panaikinti asmeniui 2022 m. gruodžio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760209238, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu ir 14 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl buvo priimtas Ginčijamas sprendimas 1, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjas, ketindamas dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2024 m. kovo 6 d. Departamentui pateikė naują prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu (asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiamam atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Departamentas priėmė Ginčijamą sprendimą 2, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Mano, kad Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S194045 ir 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 24S203254 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2027 m. rugpjūčio 21d.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S194045

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ginčijamu sprendimu 1 uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Ginčijamas sprendimas 1 buvo priimtas tuo pagrindu, kad 2024 m. gegužės 27 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S130725 panaikinti asmeniui 2022 m. gruodžio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760209238, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu ir 14 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 19 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. J. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 24S130725, todėl Departamento 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 24S130725 yra galiojantis. Tai reiškia, kad skundo argumentai dėl 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 24S130725 neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjo dalykas.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Ginčijamame sprendime 1 įvertinti asmeniui 2022 m. gruodžio 6 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Nr. 760209238 panaikinimo pagrindai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas įdarbintas nuo 2023 m. liepos 20 d., tačiau tik tris kartus (už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.) išmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1789 Eur, o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. (iš viso 3 mėn.) darbo užmokestis iš viso nėra mokamas; asmeniui nuo 2023 m. lapkričio mėn. iš viso nėra mokamas darbo užmokestis, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis).

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Asmeniui buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. sausio 4 d., asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d., kad leidžia daryti išvadą, jog asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, Ginčijamame sprendime 1 nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas proporcingu. Akcentuotina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtintos nuostatos nėra savitikslės, jomis siekiama šiuose teisės aktuose nustatytų tikslų (pvz. neteisėtos migracijos kontrolės ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros Kriterijų vertinimo tvarkos, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai, tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija.

Departamento Ginčijamo sprendimo 1 dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos priimta vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktu ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1dalies a punktu ir 2 dalies c punktu.

Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka <...> SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento Ginčijamame sprendime 1 nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, LVAT praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ginčijamo sprendimo 1 dalis įraukti į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

Panaikinus paminėtą Ginčijamo sprendimo 1 dalį, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2027 m. rugpjūčio 21d.

Dėl 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 24S203254

Ginčijamu sprendimu 2 nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjo Z. J. leidimą laikinai gyventi.

Ginčijamas sprendimas 2 buvo priimtas tuo pagrindu, kad asmuo įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžia atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (Ginčijamu sprendimu 1 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus)).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašyme nurodė, jog pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis, jo dydis – 2014 Eur per mėnesį. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240529-102255.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Iš Ginčijamo sprendimo 2 turinio matyti, kad Departamentas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kur nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad duomenys į nacionalinį sąrašą įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. J. yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą Ginčijamo sprendimo 1 pagrindu, todėl Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog tokia aplinkybė sudaro pagrindą atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčijamą sprendimą 1 dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei Ginčijamą sprendimą 2. Ginčijamas sprendimas 1 dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei Ginčijamas sprendimas 2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo 1 dalį dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei Ginčijamą sprendimą 2 naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Ši suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Pareiškėjas skunde reiškė keturis reikalavimus, iš jų vienas reikalavimas patenkinamas, trys reikalavimai atmetami, vadinasi pareiškėjo skundas patenkinamas 1/4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui Z. J. iš Departamento priteistina 5,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S194045 dalį, kuria nuspręsta įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Z. J. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.).

Kitą pareiškėjo Z. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjo Z. J. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 5,62 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė