- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-33-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02749-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. atstovo advokato Giedriaus Baziulio (toliau – ir pareiškėjai) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-09 nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu teismas tenkino K. R. skundą, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19578-2020 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Minėtu nutarimu nebuvo išspręstas pareiškėjų prašymas dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl pareiškėjai pateikė prašymą dėl sprendimo priėmimo – patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta pareiškėjų prašymo dėl išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo byla priteisimo, netenkinti.
II. Atskirojo skundo, atsiliepimų argumentai ir prašymai
3. Nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-09 nutartimi, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Pareiškėjai mano, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teismų praktikai, todėl skundžiama nutartis naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.
3.1. Atskiruoju skundu nesutinkama ir su skundžiamos nutarties argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nurodoma, kad 2020 m. gegužės 19 d. EŽTT sprendimu byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr.73579/17 ir Nr. 14620/18) nustatė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat numato, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pažymima, jog prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, kurios nukreipia į CPK normas.
3.2. Nurodoma, kad pareiškėjas buvo priverstas ginti savo teises nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, kai gavo baudą vien dėl to, kad šeimos automobilį pastatė į jam nuosavybės teise priklausančią vietą parkinge. Įrodymai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Todėl pareiškėjui neatlyginus bylinėjimosi išlaidų, yra pažeisti civilinėje teisėje įtvirtinti sąžiningumo, protingumo principai (CK 1.5 str.), paminėti ir EŽTT sprendime.
3.3. Akcentuojama ir tai, kad jokių sąžiningumo, protingumo principų neatitinka dar vienos bylos – dėl žalos atlyginimo inicijavimas CK 6.272 str. 1 d. nustatytu pagrindu, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Tvirtinama, kad valstybės valdžios padarytos klaidos rizika turi tekti pačiai valstybei ir tokios klaidos neturėtų būti ištaisytos suinteresuotų asmenų sąskaita. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. A-3145-575/2020, Nr. A-3488-629/2020), kuriose buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pažymi, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Skundžiama nutartimi nurodyta pareiškėjui padaryti tai, kas neduos jokio rezultato, nes bylinėjimosi išlaidos pagal naujausią Lietuvos teismų praktiką CK 6.271 straipsnio pagrindu nepriteisiamos. Todėl skundžiama nutartis naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje, kuri yra susijusi su ANK 656 straipsnio 2 dalimi (atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės), numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, atskirojo skundo argumentais daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo byla priteisimo.
6. Nors atskirasis skundas grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose, visų pirma apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. Būtent minėtas straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Be to, ANK 577 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.
8. Pagal BPK 106 straipsnio nuostatas, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
9. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Pvz., išteisintasis, remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje K. R. advokatą samdėsi pats, skundžiama apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, dėl to apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad K. R. patirtos išlaidos už jo pasirinkto advokato suteiktą teisinę pagalbą pagrįstai nepripažintos proceso išlaidomis ir nepriteistos iš policijos įstaigos. Be to, apylinkės teismo sprendimas nepriteisti K. R. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-51-1073/2018; 2AT-16-1073/2020, 2AT-35-788/2020). Nors K. R. atstovas skunde remiasi ir EŽTT sprendimu, tačiau, pažymėtina, kad šiame EŽTT sprendime, kuriuo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, buvo konstatuotas ne išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, o iš naujo pradėtame teismo procese dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl to šiuo EŽTT sprendimu nėra pagrindo remtis kaip precedentu šioje byloje.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti K. R. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, motyvuotas ir atitinka formuojamą teismų praktiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. R. atstovo advokato Giedriaus Baziulio atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.