- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-3488-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01673-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 05.44 val. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANK_P-59430-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d. 03.33 val. H. Manto ir Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, nedavė kelio su įjungtais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei bei taip sukėlė eismo įvykį. Už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 6 dalyje, administraciniu nurodymu jam buvo siūloma paskirti 45 Eur baudą, o už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – 5 Eur baudą. Klaipėdos AVPK 2019 m. sausio 15 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 pareiškėjui buvo paskirta 90 Eur bauda. Nesutikdamas su minėtu Nutarimu, pareiškėjo atstovas su skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Nesutikdamas su minėtu Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu, atsakovas Klaipėdos AVPK kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2019 m. birželio 28 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Pareiškėjas teigė, kad Protokolu buvo pradėta neteisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į advokatą ir patyrė 1 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Taip pat pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, todėl jis negalėjo ilgą laiką dirbti taksi vairuotoju, negavo pajamų, dėl to labai išgyveno, suprastėjo jo sveikata, jautė nuolatinę įtapą, stresą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos apylinkės teisme buvo išteisintas tik dėl aplinkybių, kurių policijos pareigūnams nenurodė, t. y. nurodė tik teisme duodamas parodymus. Policijos pareigūnų įsitikinimas dėl padaryto administracinio pažeidimo surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo, o taip pat pateikiant apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, buvo paremtas visapusišku bylos išnagrinėjimu, todėl negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo ar diskrecijos ribų peržengimo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio atvejo pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimą dėl pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo, ar nekompetencijos.
6. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis dėl pareigūnų veiksmų patyrė būtent 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Jis tik pateikė apmąstymus apie tai, kokias pasekmes galėtų sukelti neteisėti pareigūnų veiksmai, tačiau nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų, jog dėl jo atžvilgiu vykdytos administracinių nusižengimų teisenos pablogėjo sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės ir pan.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-59430-2018, kuriame teigiama, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d., apie 03.33 val. vairuodamas transporto priemonę, nedavė kelio, t. y. nesustojo dešiniame kelkraštyje su įjungtais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei, nepasirinko saugaus greičio ir taip sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 12 punktų reikalavimus. 2018 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, įvertinęs surinktus duomenis, 2019 m. sausio 15 d. priėmė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje bei ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVPK 2019 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. vasario 4 d. pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-151-963/2019 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, karo policijos automobilio švyturėlių nematė, nes miestas buvo apšviestas kalėdinių papuošimų lemputėmis, jam matomumą užstojo prie pat sankryžos esantis didelis pastatas, o garsinio signalo galėjo negirdėti, kadangi automobilio langai buvo uždaryti, salone veikė racija, radijas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi Klaipėdos AVPK apeliacinio skundo netenkino ir pripažino, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimas yra pagrįstas.
9. Taip pat teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas remiantis šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu, specialiąją transporto priemonę vairavusio pareigūno 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu pranešimu ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. gruodžio 15 d. sudarytu eismo įvykio vietos planu. Įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą, teismas nustatė, kad teismas nutarė tenkinti pareiškėjo skundą atsižvelgęs į jo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jog dėl prasto matomumo, automobilio salone veikusios racijos, radijo bei uždarytų langų jis neturėjo galimybės laiku pamatyti ar išgirsti artėjančią specialiąją transporto priemonę, t. y. teismas vertindamas, ar yra nagrinėjamoje byloje visos administracinio nusižengimo sudėties sudedamosios dalys, iš esmės rėmėsi pareiškėjo teismui pateiktais parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjas Klaipėdos AVPK pareigūnui įvardijamų aplinkybių, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu, nenurodė. Tai patvirtino ir pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimas, kuriame jis tik nurodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. važiavo Liepų g. link Naujojo Sodo g., degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryžoje su H. Manto g. pajuto smūgį iš dešinės pusės. Taip pat pareiškėjas nepateikė prašymo, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai administracinio nusižengimo bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka ir galėtų pateikti papildomus paaiškinimus, nors jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas bei vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir jam buvo įteikta protokolo kopija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir Klaipėdos AVPK pareigūnams nenurodė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jas pateikdamas tik teismo posėdžio metu. Be to, pareiškėjas skunde Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė bendro pobūdžio teiginiais – teigė, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant teisinio pagrindo ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nesilaikant ANK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, tačiau nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus, vykdydami tyrimą, Klaipėdos AVPK pareigūnai pažeidė.
11. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti 2018 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-59430-2018 nurodytas aplinkybes pagrįstomis, o būtent tai, kad pareiškėjas, 2018 m. gruodžio 15 d. vairuodamas automobilį, nedavė kelio su įjungtais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei ir taip sukėlė eismo įvykį. Tai suponavo, kad jo veika buvo kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 6 bei 8 dalis. Šiuo atveju nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo ir Nutarimo priėmimo stadijoje, o reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik teisminio nagrinėjimo metu. Administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo.
12. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
13. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo / nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo ir Nutarimo priėmimo stadijoje, o reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, nors ir nedalyvaujant pareiškėjui, privalėjo tinkamai įvertinti nagrinėjamą medžiagą, kurioje buvo aiškiai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kad pareiškėjui artėjant prie sankryžos matomumą užstojo penkių aukštų namas, be to, specialiosios transporto priemonės vairuotojas negalėjo matyti artėjančios transporto priemonės, kuriai degė žalias šviesoforo signalas. Taigi pareigūnas aplaidžiai vykdė savo pareigą ir dėl to priėmė neteisėtą Nutarimą. Dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala pareiškėjui. Dėl neteisėtai pradėto administracinio nusižengimo bylos pareiškėjas patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat patyrė neturtinę žalą – dėl negautų pajamų suprastėjo sveikata, jis jautė nuolatinę įtampą ir stresą, kurią įvertino 500 Eur.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujam Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam nuobaudą, atlyginimo priteisimo.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.<...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.“
22. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 21 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
23. Pareiškėjui pradėtą administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nutraukė nustatęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Byla buvo nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl turtine žala įvardijamų išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje priteisimo yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ir kitų teisinių motyvų pagrindu.
24. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutartimi teismingumo byloje R. S. v. valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurioje teigiama, kad policija, veikdama teisiniame reglamentavime pavestose srityse, susijusiose su eismo automobilių keliais priežiūra ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) šioje srityje prevencija bei atskleidimu, atlikdama jų tyrimą, taigi, be kita ko, tikrindama vairuotojų (ne)blaivumą ir surašydama administracinio nusižengimo protokolus (pradėdama administracinio nusižengimo bylos teiseną), veikia kaip viešojo administravimo subjektas, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 4 d.), keliamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėtinas administracinių teismų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas vertintinas šioje byloje.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šios nutarties 9–11 punktuose išdėstytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjo teiginiai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra abstraktūs ir nepagrįsti teisės aktų normomis. Teismui nei su skundui, nei su apeliaciniu skundu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovo atstovas viešojo administravimo srityje veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad viešojo administravimo funkcijas atsakovo atstovas būtų atlikęs netinkamai.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies sprendimą motyvavo kitais argumentais, t. y. netinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo A. M. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, yra teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia skundžiamo teismo sprendimo motyvaciją, tačiau skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.