- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2-3560-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24303-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- D. D. V.
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei D. G. Bačėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. D. V.dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. V. 2 610 Eur žalos žuvų ištekliams atlyginimą valstybei.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. 5:00 val. D. D. V. Nemuno upėje, nuo Kauno HE iki 500 žemiau HE užtvankos, žvejojo mėgėjišku žūklės įrankiu, kurioje mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais ištisus metus. Žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu, iš plastikinės valties. Sulaikymo metu buvo sugavęs: 10 salačių, 6 sterkus, 1 šamą. Tuo savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 10.1. ir 11.13. punktų reikalavimus už ką D. D. V. buvo skirta 120 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. Žala apskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 Nr. D1-27 „Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau - Tvarkos aprašas), 7.2.2., 7.2.4., ir 9 punktais ir nustatytais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais. Pretenzija Nr. 70 dėl žalos atlyginimo D. D. V. buvo įsiusta registruotu paštu 2017-08-25. Atsakovas žalos aplinkai gera valia neatlygino, todėl iš atsakovo D. D. V. priteistina 2 610 Eur žalos aplinkai atlyginimo lėšos, skirtos valstybei.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovo prašymą dėl žalos sumažinimo ir sprendimo išdėstymo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo sumažinti prašomos priteisti žalos dydį bei įpareigoti atsakovą priteistą žalą išmokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1/24 dalį nuo teismo priteistos sumos. Atsiliepime nurodo, kad sutinku su 2017 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Supranta, kad savo veiksmais padarė žalą gamtai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakovui žinoma, kad jo padaryta žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. Nr. D1-27 nuostatomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra tik iš dalies darbingas, atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir į atsakovo pajamas, kurių užtenka tik tenkinti jo būtiniausius poreikius, mano, kad teismui visiškai patenkinus ieškinį, prašomą priteisti 2 610 Eur žalą išmokėti realių galimybių neturės. Ieškovas nurodo, kad gavęs 2017 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją Nr. 70 „Dėl atlyginimo“, atsakovas gera valia neatlygino žalos. Su šiuo teiginiu atsakovas sutinka tik iš dalies. Žala nebuvo padengta tik dėl to, kad jis neturi lėšų ją padengti, jeigu turėtų galimybę atlyginti žalą; be jokios abejonės, butų tai padaręs. Atsižvelgiant į tai; kad ieškovas griežtai nusistatęs prieš taikos sutarties sudarymą; atsakovui belieka prašyti teismo nustatyti skolos išmokėjimo tvarką, remiantis kuria, jis galėtų dalimis per protingą terminą atlyginti padarytą žalą. Teismas nagrinėdamas civilines bylas privalo vadovautis teisingumo; protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovui turint neįgalumą ir žemą pajamų lygį, teismui patenkinus ieškinį pilna apimtimi, atsakovui neišvengiamai atsiras sunkios pasekmės.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė sumažinti ieškovės paskaičiuotą žalos dydį ir sprendimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui D. D. V. surašytas protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 24 d. 5:00 val. Nemuno upėje, nuo Kauno HE iki 500 žemiau HE užtvankos, žvejojo mėgėjišku žūklės įrankiu, kurioje mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais ištisus metus. Žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu, iš plastikinės valties. Sulaikymo metu buvo sugavęs: 10 salačių, 6 sterkus, 1 šamą. Tuo savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 10.1. ir 11.13. punktų reikalavimus už ką atsakovui D. D. V. buvo skirta 120 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, kad atsakovui apskaičiuota 2 610 Eur aplinkai padaryta žala. Iš pretenzijos matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie padarytos žalos dydį ir ragintas atlyginti žalą.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 10.1. punkte nurodoma, kad žvejoti <...> žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 10.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčių reikalavimus. Minėtų taisyklių 11.13. punkte nurodoma, kad Nemune nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos draudžiama žvejoti ištisus metus.
Buvo nustatyta, kad D. D. V. Nemuno upėje, nuo Kauno HE iki 500 žemiau HE užtvankos, kurioje mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais ištisus metus, sugavo 10 salačių, 6 sterkus, 1 šamą. Žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu, iš plastikinės valties.
Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. D. V. uždraustoje žvejoti vietoje sugavo 10 salačių, 6 sterkus, 1 šamą. Už šiuos veiksmus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Įsiteisėjusiu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. AM-KAUANN-114459191-17 D. D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda. Konstatuotina, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ir laikytini prejudiciniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
Ieškovas, apskaičiuodamas gamtai padarytos žalos dydį, rėmėsi Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. Nr. D1-27 „Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimais ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius. Ieškovo paskaičiuota žala vadovaujantis metodika yra 2 610 Eur (e. b. l. 8). Ieškinys yra įrodytas byloje pateiktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (CPK 177-178 straipsnio).
Dėl žalos sumažinimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovas prašo teismo ieškovės paskaičiuotą žalą sumažinti ir išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad jo pajamos yra labai mažos, jam nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo.
Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika). Atsakovo priteistinas žalos dydis yra 2 610 Eur skola. Atsakovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. AM-KAUANN-114459191-17 paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, t. y. tik nurodė, kad gauna invalidumo pensiją, bei pateikė neįgaliojo pažymėjimą iš kurio matyti, kad atsakovas yra 40 proc. darbingas, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo finansinę padėtį, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sprendimą dėl priteistinos žalos dydžio ir išdėstymo spręsti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principu privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovo civilines teises, be to, teisėti lūkesčiai yra siejami ir su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Pažymėtina, kad atsakovas savo veiksmais jau nebe pirmą kartą padaro žalą gamtai – Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13066-429/2010 ir 2012 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-16865-285/2012 priteisė atitinkamai 960 Lt žalos atlyginimo ir 528,50 Lt žalos atlyginimo (remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis). Pažymėtina, kad žala gamtai padaryta tais pačiais veiksmais, tai yra žvejojant neleistinoje vietoje draudžiamais įrankiais. Tai rodo atsakovo sistemingą polinkį daryti tą patį nusižengimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas nemato galimybių, atsakovui sumažinti priteistinos žalos dydį. Be to, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Juo labiau, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas Nr. AM-KAUANN-114459191-17 priimtas 2017 m. rugpjūčio 24 d., o šiai dienai, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų, atsakovas baudos neapmokėjo, taip pat neapmokėjo bent dalies prašomos priteisti žalos, kas rodo, kad atsakovas visą situacija vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei vadovaudamasis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri apmokama 100 proc., atsakovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju), todėl 59 Eur žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. D. Vito, gim. (duomenys neskelbtini), 2 610 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) žalos žuvų ištekliams atlyginimą valstybei (priteistas lėšas pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742290) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.