- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-243-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00185-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transoila“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transoila“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transoila“ 27600,06 Eur skolą, 2 539,21 Eur palūkanų, 40 Eur kompensaciją, 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ ir atsakovė UAB „Transoila“ 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė krovinių ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. E/2020-30 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) paslaugas, organizuoti krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais kelių, jūrų, geležinkelių transportu ir kitomis transporto rūšimis, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1. ir 1.2. punktai) apmokėdama PVM sąskaitas faktūras per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jų pateikimo atsakovei. Atsakovė neginčija, kad už ieškovės suteiktas paslaugas pagal sutartį pilnai su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 27600,06 Eur, tą patvirtina laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. išrašytos 15 PVM sąskaitų faktūrų ir 2022 m. gruodžio 2 d. skolų suderinimo aktas Nr. 22-0073. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba gavo AB SEB banko 2022 m. gegužės 26 d. pranešimą, kuriuo informuojama, jog AB SEB bankas 2022 m. gegužės 26 d. apribojo UAB „Belintertrans Baltic” disponavimą sąskaitomis ir jas užblokavo. FNTT 2022 m. birželio 13 d. viešai paskelbė apie UAB „Belintertrans Baltic“ turimas sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos 2021 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (ES) 2021/339 pagrindu.
4. Teismas nurodė, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nurodyta, jog turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui ir Reglamento Nr. 765/2006 1 priede nurodytiems pareigūnams. 2021 m. vasario 25 d. priimtas įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2021/339, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedas, iš dalies pakeisti motyvų pareiškimai dėl devynių fizinių ir trijų juridinių asmenų, įtrauktų į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede, nurodyta asmenų įtraukimo į sąrašą data.
5. Teismas nurodė, jog nors ieškovė nėra įtraukta į Reglamento 765/2006 I priede esantį sankcionuotų asmenų sąrašą, tačiau yra susijusi su asmeniu, kuris įtrauktas į šio reglamento I priede nurodytą sankcionuotų asmenų sąrašą. Apie ieškovės sąsajas su A. L. režimu bei A. L. leidžia spręsti FNTT internetiniame puslapyje paskelbta informacija apie UAB „Belintertrans Baltic“ turimas sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos 2021 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (ES) 2021/339 pagrindu. A. L. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priede esantį sąrašą, kaip pareigūnas, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos nuo 2020 m. lapkričio 6 d. Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos prezidento A. L. ir I priede išvardytų kitų Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus, 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi. Reglamento 756/2006 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Reglamento 756/2006 10 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje.
6. Teismas vertino, kad aptartos Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia pripažinti, jog Europos Sąjungos sankcijos taikytinos Reglamento 756/2006 I priede išvardytiems asmenims ir subjektams įšaldant šių asmenų, taip pat su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų nuosavybe esančias, turimas arba jų valdomas lėšas ir ekonominius išteklius. Reglamento nuostatomis yra įtvirtintos tiesioginio ir netiesioginio veikimo sankcijos – uždraudžiama I priede išvardytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Taigi pagal tokias taikomas priemones turėtų būti įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos lėšos bei ekonominiai ištekliai, taip pat pas asmenis, susijusius su šiais asmenimis, esančios lėšos bei ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys kontroliuoja arba valdo. Teismas padarė išvadą, kad jeigu į Reglamento 765/2006 I priede nurodytą sąrašą įtrauktas asmuo valdo ar kontroliuoja kitą asmenį ar subjektą, neįtrauktą į sąrašą, šio subjekto turtas taip pat turi būti įšaldomas siekiant apriboti į sąrašą įtrauktų asmenų galimybę naudotis tokio subjekto lėšomis, o vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 33 punktas). Reglamento 765/2006 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „lėšų įšaldymas“ yra lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
7. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2023 netaikytina šiuo atveju, kadangi faktinės bylų aplinkybės skiriasi – sutartiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir prievolės atsirado iki tarptautinių sankcijų taikymo, priešingai nei šioje byloje.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pagal sutartį ieškovei liko nesumokėta 27600,06 Eur suma, tačiau sutartis tarp šalių sudaryta 2020 m. gruodžio 31 d., PVM sąskaitos faktūros išrašytos nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., t. y. tuo metu, kai ieškovei turėjo būti taikomos tarptautinės sankcijos. Ieškovei yra prieinama informacija apie jos steigėjus, su jais susijusius asmenis, todėl turėjo būti žinoma ir apie jai Reglamento pagrindu taikomas sankcijas, tačiau ieškovė vis tiek su atsakove sudarė paslaugų sutartį ir apie taikomas sankcijas bei apie sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, atsakovės neinformavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tarptautinės sankcijos taikomos ne FNTT sprendimu, bet Reglamento Nr. 765/2006 (vėliau pakeistu Reglamentu Nr. 2021/339) pagrindu, kuriame A. L. ir su juo susiję asmenys į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti nuo 2020 m. lapkričio 6 d., o FNTT, paskelbdama šią informaciją, atliko tik išviešinimo funkciją.
9. Teismas nurodė, kad Reglamentas Nr. 765/2006 taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje, todėl kiekvienas juridinis asmuo, subjektas ar organas turi savarankiškai (nepriklausomai nuo FNTT ar kitų institucijų sprendimo) vertinti galimas verslo partnerio, kliento ar kito asmens, su kuriuo sieja ar pradedami teisiniai santykiai, sąsajas su subjektu, kuriam yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, bei spręsti dėl teisinių santykių su tokiu asmeniu galimumo.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teisė prašyti FNTT leidimo įvykdyti prievolę ieškovei nepaneigia atsakovės pareigos įšaldyti mokėjimus (lėšas) tol, kol paaiškės lėšų įšaldymo pagrindą paneigiančios aplinkybės, nustatytos tiek Reglamento 765/2006 10 straipsnyje, tiek viešosios teisės normose. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareigą laikytis tarptautinių sankcijų ir imtis būtinų veiksmų šioms sankcijoms įgyvendinti. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja tarptautinėms sankcijoms, todėl sandoriai turi būti nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba sustabdytas jų vykdymas tokių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2, 3 dalys). Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Tarptautinių sankcijų įstatymo 13, 15 straipsniai). Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad pati kreipėsi į FNTT ir gavo leidimą ginčo prievolės įvykdymui.
11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į Reglamento Nr. 765/2006 ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinus esant sąsajų tarp ieškovės ir į sąrašą įtrauktų asmenų, o ieškovei šių aplinkybių nepaneigus, nepateikus duomenų iš kompetentingų institucijų, kad prievolė galėjo ir gali būti vykdoma, teismas konstatavo, jog atsakovės galimybės vykdyti šalių sutartį objektyviai yra apribotos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis. Vadovaujantis Reglamento 765/2006 6 straipsnio, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl tokių veiksmų šiuo metu atsakovei negali kilti atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas. Teismas pažymėjo, kad sandorio vykdymo apribojimai ir draudimai Europos Sąjungos taikomų sankcijų galiojimo laikotarpiu nepaneigia ieškovės teisės į prievolių įvykdymą, kai sankcijos bus panaikintos ar pasikeis aplinkybės, dėl kurių ieškovei jos taikomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Argumentuoja, kad sutarties sudarymo metu 2020 m. gruodžio 31 d. jai dar nebuvo taikomos tarptautinės sankcijos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarptautinės sankcijos buvo pritaikytos 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. būtent tą dieną neteisėtas Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau teismas nepaaiškino, kuo rėmėsi nustatydamas būtent tokią A. L. įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašą datą.
14. Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos Prezidento L. ir I priede išvardytų tam tikrų kitų Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba jų valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai yra įšaldomi. Reglamento 2 straipsnio 2 dalis numato, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Reglamento 2 straipsnio 3 dalis numato, kad sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai ar netiesiogiai sutrukdyti vykdyti 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones, yra draudžiama. 2021 m. vasario 25 d. buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2021/339, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnis (toliau – Įgyvendinimo reglamentas). Jo 1 straipsnyje yra nurodyta, kad Reglamento I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu. Taigi, šio Įgyvendinimo reglamento I priede yra įtvirtinti 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir institucijos, įskaitant neteisėtą Baltarusijos Respublikos prezidentą A. L. Taigi, neteisėtam Baltarusijos prezidentui tarptautinės sankcijos pradėtos taikyti nuo 2021 m. vasario 25 d. Kadangi pirmosios instancijos teismas sankcijų ieškovei taikymo pradžią siejo su sankcijų taikymo pradžia A. L., tarptautinės sankcijos ieškovei pritaikytos ne anksčiau nei 2021 m. vasario 25 d.
15. Pagal Reglamento 2 straipsnio 2 dalį I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 2 straipsnio 2 dalis netaikoma į įšaldytas sąskaitas pervedamoms: a) palūkanoms arba kitoms dėl šių sąskaitų atsirandančioms pajamoms arba b) mokėjimams pagal sutartis, susitarimus arba įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki datos, kurią šioms sąskaitoms pradėtas taikyti šis reglamentas, jei tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms bei mokėjimams ir toliau taikoma 2 straipsnio 1 dalis. Kadangi Ieškovei sankcijos galėjo būti pritaikytos ne anksčiau nei 2021 m. vasario 25 d., o šalių Sutartis sudaryta 2020 m. gruodžio 31 d., todėl vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu iš Sutarties kylančių prievolių vykdymas nėra draudžiamas ir nepažeidžia tarptautinių sankcijų bei jas reglamentuojančių teisės aktų.
16. Pažymi, kad apie jai taikomas sankcijas sužinojo tik 2022 m. birželio 13 d. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašo priteisti sumas iš atsakovės, buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., pagal sutarties nuostatas vėliausia išrašyta PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta ne vėliau nei iki 2022 m. gegužės 7 d. Nurodo, jog kreipėsi į FNTT siekdama išsiaiškinti, nuo kada yra įtraukta į sankcionuojamų asmenų sąrašą. FNTT pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog 2022 m. gegužės 27 d. gavo AB SEB banko 2022 m. gegužės 26 d. pranešimą apie tai, kad AB SEB bankas 2022 m. gegužės 26 d. apribojo UAB „Belintertrans Baltic” disponavimą sąskaitomis ir jas užblokavo. 2022 m. birželio 13 d. FNTT internetiniame puslapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 paskelbė apie įmonės turimas sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos 2021 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2021/339 pagrindu.
17. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja, prižiūri ir užtikrina FNTT, kuri taip pat priima sprendimus dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. Faktas apie tarptautinių sankcijų taikymą įrašomas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, kai duomenys apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos, ar jo turtą arba šį turtą apibūdinantys duomenys tvarkomi tame valstybės registre ar valstybės informacinėje sistemoje (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Informaciją apie priimtus sprendimus dėl subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl jų sąsajų su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, šias sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams teikia FNTT (TSĮ 4 straipsnio 4 dalis).
18. Pažymi, kad ji pati nėra tiesiogiai nėra įtraukta į sankcionuojamų asmenų sąrašą, todėl darytina išvada, kad apie jai taikomas sankcijas sužinojo ne anksčiau nei 2022 m. birželio 13 d., t. y. vėliau nei suėjo terminas paskutinei PVM sąskaitai faktūrai apmokėti. Todėl vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatomis atsakovės mokėjimams, kylantiems iš Sutarties ir ieškovės jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra taikomos sankcijos ir atsakovei nėra teisinių kliūčių atsiskaityti su ieškove. Jeigu atsakovė būtų laiku atsiskaičiusi su ieškove, ji būtų tai padariusi, kol ieškovei dar nebuvo taikomos sankcijos. Praleidusi terminą atsiskaityti ir vėliau ieškovei pritaikius sankcijas, atsakovė negali tuo naudotis kaip priežastimi neatsiskaityti. Neteisėti atsakovės veiksmai negali sukurti jai teisės neatsiskaityti su ieškove.
19. Pažymi, kad Reglamento 2a straipsnyje nurodyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos nelaikomi atsakingais už savo veiksmus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad savo veiksmais jie pažeistų šiame reglamente nustatytas priemones. Ieškovė šiuo atveju nežinojo ir negalėjo žinoti apie jai taikomas sankcijas, kol nebuvo įtraukta į FNTT viešai skelbiamus sankcionuojamų asmenų sąrašus, kadangi į Reglamente esantį I priedą ji nėra ir niekada nebuvo įtraukta. Kadangi FNTT yra atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, jos įtraukimas į viešą sankcionuojamų asmenų sąrašą FNTT internetinėje svetainėje laikytinas tarptautinių sankcijų taikymo pradžia, todėl ji pagrįstai mano, kad ji sankcionuojamu asmeniu tapo ne anksčiau nei 2022 m. birželio 13 d. Priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principai.
20. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pati turėjo domėtis apie savo įtraukimą į sankcionuojamų asmenų sąrašą ir apie tai informuoti atsakovę. Ieškovė neturėjo pagrindo laikyti save sankcionuojamu asmeniu, nėra įtraukta į Reglamento I priede numatytą sankcionuojamų asmenų sąrašą ir tik FNTT nusprendus, jog A. L. įtraukimas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, nurodytą Reglamento I priede, yra pagrindas įtraukti į Lietuvoje sankcionuojamų asmenų sąrašą ir ieškovę, ieškovė galėjo aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti, kad ji yra sankcionuojamas asmuo. Pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė po 2021 m. vasario 25 d. vykdė savo įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, jos nė viena šalis nenutraukė, iki pat 2022 metų balandžio mėnesio atsakovė užsakinėjo paslaugas iš ieškovės, šalys vykdė sutartį ir jokios poveikio priemonės nebuvo taikomos. Todėl laikytina, kad šalys teisėtai nenutraukė ir vykdė Sutartį iki ieškovės įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašus FNTT internetinėje svetainėje. Ieškovei įvykdžius savo prievoles pagal sutartį iki tarptautinių sankcijų taikymo pradžios 2022 m. birželio 13 d., atsakovei kilo pareiga vykdyti priešpriešines prievoles ir atsiskaityti.
21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo. Kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl įšaldytų lėšų grąžinimo, o šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Be to, ieškovės pareiga savo pinigines lėšas ir kitą turtą laikyti įšaldytą neturi teisinės reikšmės atsakovės prievolių vykdymui. Jeigu atsakovė įvykdys savo sutartines prievoles ir atsiskaitys su ieškove, dar nereiškia, kad gautos piniginės lėšos neliks įšaldytos. T. y. atsakovės prievolių įvykdymas savaime nesuponuos sankcijų, susijusių su tokių lėšų įšaldymu, pažeidimo. Gautos lėšos arba liks įšaldytos ieškovės banko sąskaitoje, arba bus naudojamos tik gavus FNTT leidimą. Pažymėtina, kad Reglamentas nenumato lėšų įšaldymo skolininko banko sąskaitoje.
22. Be to, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjai yra nustatę tokią tvarką, kuomet sankcionuotų asmenų piniginių lėšų gavimą ir naudojimą prižiūri atitinkama institucija (šiuo atveju FNTT), todėl atsakovės atsiskaitymas su ieškove nepažeis nei viešosios tvarkos, nei įstatymų, nei tarptautinių teisės aktų. Atsakovė niekada nesikreipė į FNTT su prašymu leisti jai vykdyti prievoles ieškovei, nors FNTT suteikus tokį leidimą ieškinys būtų patenkintas. Pažymi, kad piniginės lėšos jai yra reikalingos šiuo metu įmonės gyvybingumui palaikyti, nes reikia mokėti darbo užmokestį vadovui, apmokėti už teisines ir buhalterinės apskaitos paslaugas, tiek kitiems būtiniesiems poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apribojimai taikomų sankcijų laikotarpiu nepaneigia ieškovės teisės į prievolių įvykdymą, kai sankcijos bus panaikintos ar pasikeis aplinkybės, dėl kurių jos taikomos, tačiau tokia išvada prieštarauja procesinėms teisės normoms, susijusioms su teise kreiptis į teismą. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, ji ateityje negalės kreiptis į teismą reikalaudama skolos priteisimo iš atsakovės ir reikalavimą grįsdama tuo pačiu faktiniu pagrindu (tomis pačiomis aplinkybėmis), formuluodama tą patį dalyką (priteisti tokį patį įsiskolinimą tos pačios sutarties pagrindu). Vien sankcijų panaikinimo aplinkybė nesuponuos nei kitokio ieškinio pagrindo, nei dalyko, todėl toks ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia įstatymo nuostata remiasi atleisdamas atsakovę nuo prievolių ieškovei vykdymo.
Atsiliepimas
25. Atsakovė UAB „Transoila“ atsiliepimu ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė apeliantei taikomų sankcijų pradžios momentą – 2020 m. lapkričio 6 d. Ieškovei tarptautinės sankcijos taikomos ne FNTT sprendimu, bet Reglamento Nr. 765/2006 (vėliau pakeistu Reglamentu Nr. 2021/339) pagrindu, kuriame nurodyta, kad A. L. ir su juo susiję asmenys į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti 2020 m. lapkričio 6 d.
Šalies argumentai
27. Apeliantė nėra nurodyta nei Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (toliau – Reglamentas) I priede, nei Įgyvendinimo reglamento I priede, tačiau šie reglamentai apeliantei yra taikomi kaip su neteisėtu Baltarusijos Respublikos prezidentu susijusiam asmeniui ir šio fakto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neginčijo). Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad visos Prezidento L. ir I priede išvardytų tam tikrų kitų Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba jų valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai yra įšaldomi.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek neteisėtam Baltarusijos Respublikos prezidentui, tiek ieškovei, kuri tiesiogiai susijusi su šiuo subjektu, tarptautinės sankcijos yra taikomos nuo 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. iki šalių sutarties sudarymo dienos (2020 m. gruodžio 31 d.). Pažymi, kad FNTT tinklalapyje yra tik paviešintas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, įskaitant apeliantę, sąrašas. FNTT, paskelbdama šią informaciją, atliko tik išviešinimo funkciją.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie jai taikomas sankcijas remiantis minėtais reglamentais, kadangi būtent ieškovei yra žinoma bendrovės informacija apie steigėjus ir pan. Ieškovė yra vienintelė oficiali valstybinės Baltarusijos geležinkelių bendrovės „Belintertrans“ atstovė Lietuvoje, jai negalėjo būti nežinoma, kad jo motininės bendrovės steigėjas yra neteisėtas Baltarusijos Respublikos prezidentas, kuris nuo 2020 m. lapkričio 6 d. yra įtrauktas į sankcionuotų subjektų sąrašą, taip pat apeliantei negalėjo būti nežinoma, kad ji taip pat yra laikoma subjektu, kuriam yra taikomos sankcijos, kadangi yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, esančiu sankcionuotų subjektų sąrašuose. Ši informacija yra žinoma ir iš žiniasklaidos priemonių dar gerokai iki FNTT informacijos paskelbimo. Ieškovė dar iki Sutarties sudarymo turėjo tinkamai apie tai pranešti atsakovei, tačiau ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai. Mano, kad apeliantė, teigdama, jog apie jai taikomas sankcijas tapo žinoma tik 2022 m. birželio 13 d., elgiasi nesąžiningai, bando suklaidinti teismą. Apeliantės sužinojimas apie jai taikomas sankcijas neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovė vadovaujasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis.
30. Pažymi, kad ieškovė turėjo žinoti, kad jai yra taikomas sankcijų režimas, o teismas visiškai tinkamai pritaikė aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023), kuri yra laikoma precedentine, nes itin panašios faktinės aplinkybės, t. y. asmenys, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašus tuose pačiuose reglamentuose, tačiau de facto yra susiję su tuo pačiu sankcionuotu asmeniu – neteisėtu Baltarusijos Respublikos prezidentu A. L., kreipėsi į teismą su analogišku reikalavimu dėl skolos išmokėjimo; abiejose bylose yra taikomos analogiškos Reglamento ir Tarptautinių sankcijų įstatymų nuostatos.
31. Pažymi, kad Tarptautinių sankcijų įstatyme yra įtvirtintas tarptautinių sankcijų privalomumas ir įstatymų leidėjas taip pat imperatyviai įtvirtina draudimus sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles tarptautiniu sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Dėl to paaiškėjus nurodytoms aplinkybėmis bei atsižvelgdama į Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas pagrįstai sustabdė Sutarties 1.2. punkto vykdymą, t. y. mokėjimus už apeliantės suteiktas paslaugas. Pažymi ir tai, kad kreipimasis į FNTT yra tik atsakovės teisė, bet ne pareiga, o Tarptautinių sankcijų įstatymas nustato aiškų imperatyvų draudimą vykdyti sandorius tarptautinių sankcijų galiojimo laikotarpiu. Priešingas atsakovės elgesys galėtų pakenti jos pačios reputacijai esant dabartinei situacijai tarptautinių sankcijų kontekste. Be to, lygiai tokią pačią teisę kreiptis į FNTT su prašymu dėl leidimo atlikti mokėjimą turi ir ieškovė, kuri turi rūpintis leidimų gavimais, tačiau į FNTT nesikreipė, nors nepagrįstai tvirtina, kad leidimas neabejotinai būtų išduotas. Nesant jokių leidimų atsakovė privalo susilaikyti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.
32. Nurodo, kad nepriklausomai nuo sankcijų taikymo apeliantei momento, atsakovė negalėjo vykdyti iš Sutarties kylančių prievolių, kai sužinojo apie taikomas tarptautines sankcijas. Pati apeliantė pagrįstai nurodo, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (TSĮ 7 straipsnio 3 dalis). Būtent taip ir pasielgė atsakovė – savo prievolių atsiskaityti su apeliante vykdymą sustabdė tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Ši Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostata yra lex specialis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri kitu atveju leistų atsakovei atlikti mokėjimus apeliantei.
33. Ieškovės argumentai, kad teismui atmetus ieškinį, bus apribota ieškovės teisė į prievolių įvykdymą, yra nepagrįsti ir teismas neatleido atsakovės nuo prievolių vykdymo. Pažymi, kad neneigia skolos fakto bei nevengia sumokėti skolą, atnaujins sutartinių prievolių vykdymą ir atsiskaitys už apeliantės suteiktas paslaugas iš karto po to, kai tai bus įmanoma padaryti teisėtai. Be to, šiuo metu ieškinio faktinį pagrindą sudaro ta aplinkybė, jog apeliantei yra taikomos tarptautinės sankcijos, dėl kurių prievolės vykdymas yra neįmanomas. Kai šios aplinkybės bus išnykusios, ieškinio faktinis pagrindas bus kitas, taigi byla galės būti nagrinėjama ir nebus pagrindo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos tarptautinių sankcijų galiojimo laikotarpiu priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
38. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ ir atsakovė UAB „Transoila“ 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė krovinių ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. E/2020-30, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) paslaugas, organizuoti krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais kelių, jūrų, geležinkelių transportu ir kitomis transporto rūšimis, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1. ir 1.2. punktai) apmokėdama PVM sąskaitas faktūras per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jų pateikimo atsakovei. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas pagal sutartį pilnai su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 27 600,06 Eur. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2022 m. gegužės 27 d. gavo AB SEB banko 2022 m. gegužės 26 d. pranešimą, kuriuo informuojama, jog AB SEB bankas 2022 m. gegužės 26 d. apribojo UAB „Belintertrans Baltic” disponavimą sąskaitomis ir jas užblokavo. FNTT 2022 m. birželio 13 d. viešai paskelbė apie UAB „Belintertrans Baltic“ turimas sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos 2021 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (ES) 2021/339 pagrindu.
39. Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuspręsta, jog turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. ir Reglamento 765/2006 1 priede nurodytiems pareigūnams. Reglamento 765/2006 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „lėšų įšaldymas“ yra lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
40. Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos prezidento A. L. ir I priede išvardytų tam tikrų kitų Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi. Reglamento 756/2006 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Reglamento 756/2006 10 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje.
41. Aptartos Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia pripažinti, kad Europos Sąjungos sankcijos taikytinos Reglamento 756/2006 I priede išvardytiems asmenims ir subjektams, įšaldant šių asmenų, taip pat su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų nuosavybe esančias, turimas arba jų valdomas lėšos ir ekonominius išteklius. Reglamento nuostatomis yra įtvirtintos tiesioginio ir netiesioginio veikimo sankcijos – uždraudžiama I priede išvardytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Taigi pagal tokias taikomas priemones turėtų būti įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos lėšos bei ekonominiai ištekliai, taip pat pas asmenis, susijusius su šiais asmenimis, esančios lėšos bei ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys kontroliuoja arba valdo.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023 nurodė, jog tokį Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų aiškinimą patvirtina ir 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato pranešime Nr. 10572/22 paskelbta atnaujintos redakcijos Rekomendacijos, kuriose pateikiamos bendro pobūdžio nebaigtinės rekomendacijos dėl Reglamento nuostatų taikymo. Pagal šių Rekomendacijų 34 punktą, įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. Valdymas arba kontroliavimas turėtų būti suprantami kaip apimantys visas situacijas, kai nuosavybės teisės neturintis į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas gali teisėtai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą. Į sąrašą įtrauktas asmuo laikomas asmeniu, kuris valdo arba kontroliuoja lėšas ar ekonominius išteklius, be kita ko, jeigu jam buvo suteikti visi ar panašūs įgaliojimai atstovauti savininkui, leidžiantys jam nurodyti pervesti lėšas, kurios nėra jo nuosavybė (pavyzdžiui, konkrečios banko sąskaitos valdymo tikslais). Pagal Rekomendacijų 63 punktą, kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia (be kita ko): a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar subjekto administracinių, valdymo ar priežiūros organų daugumos narių, tas pareigas ėjusių einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Jei tenkinamas kuris nors iš šių kriterijų, laikoma, kad tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai. Rekomendacijų 66 punkte paaiškinama ir tai, kad jei remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai. Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, inter alia: a) sutartinių ryšių (pavyzdžiui, pardavimo, pirkimo ar platinimo sutartys) tarp atitinkamų subjektų data ir pobūdis; b) į sąrašą neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarba į sąrašą įtrauktam subjektui; c) lėšų ar ekonominių išteklių, kuriais naudotis sudaroma galimybė, ypatumai, įskaitant galimą į sąrašą įtraukto subjekto praktinį naudojimąsi jais ir tai, kaip lengvai juos galima perduoti į sąrašą įtrauktam subjektui.
43. Taigi jeigu į Reglamento 765/2006 I priede nurodytą sąrašą įtrauktas asmuo valdo ar kontroliuoja kitą asmenį ar subjektą, neįtrauktą į sąrašą, šio subjekto turtas taip pat turi būti įšaldomas, siekiant apriboti į sąrašą įtrauktų asmenų galimybę naudotis tokio subjekto lėšomis. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023).
44. Pati apeliantė savo interneto svetainėje https://www.belinter.lt/ nurodo, kad ji yra vienintelė oficiali valstybinės Baltarusijos geležinkelių bendrovės „Belintertrans“ atstovė Lietuvoje. Pažymėtina, jog apeliantė savo sąsajų su prezidentu A. L. neneigia, taip pat neginčija aplinkybės, kad jai yra taikomos sankcijos kaip susijusiam asmeniui, tačiau kelia ginčą dėl sankcijų taikymo pradžios teigdama, kad jos pradėtos taikyti ne anksčiau kaip 2021 m. vasario 25 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė sankcijų ieškovei taikymo pradžią – 2020 m. lapkričio 6 d.
45. 2021 m. vasario 25 d. buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/339, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnis. Minėtu Reglamentu iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedas; iš dalies pakeisti motyvų pareiškimai dėl devynių fizinių ir trijų juridinių asmenų, įtrauktų į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede; nurodyta visų atitinkamų asmenų įtraukimo į tame priede pateiktą sąrašą data. Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarptautinės sankcijos neteisėtam Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. buvo pritaikytos 2020 m. lapkričio 6 d., nes, apeliantės teigimu, A. L. į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas 2021 m. vasario 25 d. buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2021/339, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnis (Įgyvendinimo reglamentas), taigi, neteisėtam Baltarusijos prezidentui, o taip pat ir ieškovei, kaip susijusiam asmeniui, tarptautinės sankcijos pradėtos taikyti ne anksčiau nei 2021 m. vasario 25 d., teisėjų kolegija pažymi, jog būtent 2021 m. vasario 25 d. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/339 nuostatos, t. y. I priedo 45 eilutėje nurodyta, kad sankcijų taikymo Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. pradžia yra 2020 m. lapkričio 6 d. Taigi, pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys krovinių ekspedijavimo paslaugų sutartį sudarė jau galiojant sankcijoms, nukreiptoms prieš ieškovę, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat sankcijų galiojimo metu ieškovė išrašė sąskaitas, pagal kurias atsakovė neatsiskaitė. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2023 nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes nurodytoje byloje faktinė situacija buvo kitokia – sutartiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir prievolės atsirado iki tarptautinių sankcijų taikymo. Taigi, ieškovė netenka galimybės remtis ir apeliaciniame skunde nurodytomis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei nepagrįstai teigia, kad jeigu atsakovė būtų laiku atsiskaičiusi su ieškove taip, kaip numatyta sutartimi, atsiskaitymas būtų įvykęs tuo metu, kai ieškovei dar nebuvo taikomos sankcijos.
46. Apeliantė taip pat nepagrįstai sankcijų taikymo jai pradžią sieja su informacijos apie jai taikomas sankcijas paviešinimu 2022 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovei tarptautinės sankcijos taikomos ne FNTT sprendimu, bet Reglamento 765/2006 (vėliau pakeistu Reglamentu 2021/339) pagrindu nuo 2020 m. lapkričio 6 d., o FNTT 2022 m. birželio 13 d. atliko tik šios informacijos išviešinimo funkciją. Tuo tarpu ieškovė negali nežinoti, kas yra jos steigėjai ir kas ją kontroliuoja, kaip minėta, savo sąsajų su sankcionuojamu asmeniu neneigia ir neįrodinėja, kad sankcijos jai nėra taikomos.
47. Nors ieškovė teigia, kad ieškovės pareiga savo pinigines lėšas ir kitą turtą laikyti įšaldytą neturi teisinės reikšmės atsakovės prievolių vykdymui ir Reglamentas nenumato lėšų įšaldymo skolininko banko sąskaitoje, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pareiga įšaldyti mokėjimus (lėšas) tol, kol paaiškės lėšų įšaldymo pagrindą paneigiančios aplinkybės, nustatyta tiek Reglamento 765/2006 10 straipsnyje, tiek viešosios teisės normose. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareigą laikytis tarptautinių sankcijų ir imtis būtinų veiksmų šioms sankcijoms įgyvendinti. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja tarptautinėms sankcijoms, todėl sandoriai turi būti nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba sustabdytas jų vykdymas tokių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2, 3 dalys). Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Tarptautinių sankcijų įstatymo 13, 15 straipsniai). Tuo tarpu, teigdama, kad lėšos gyvybiškai būtinos šiuo metu, ieškovė rūpinimąsi savo interesais nepagrįstai siekia perkelti atsakovei. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą kompetentinga institucija sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei vykdant imperatyvią pareigą būtent ieškovė kompetentingai institucijai (FNTT) turėtų pagrįsti ir įrodyti, kad šiuo atveju jos atžvilgiu taikytina išimtis.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant sąsajų tarp ieškovės ir į sąrašą įtrauktų asmenų, o ieškovei to nepaneigus atsakovės galimybės vykdyti šalių sutartį objektyviai yra apribotos Europos Sąjungos taikytomis sankcijomis. Vadovaujantis Reglamento 765/2006 6 straipsnio, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl tokių veiksmų atsakovei negali kilti atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
49. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
50. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
52. Apeliacinį skundą atmetus ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Transoila“ pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsilepimą į apeliacinį skundą patyrė 2 568,23 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovei priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transoila“ naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“ priteisti 2 568,23 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 23 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.