Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. R. ir P. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui Gediminui Perminui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir palikimo priėmimo faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimą priėmė jos sūnėnas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti; pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2936, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurį sudaro 63/100 dalys buto su rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2983, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurį sudaro 37/100 dalys buto su rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, jog 2022 m. birželio 14 d. mirė ieškovų tėvas R. R.. R. R. įpėdiniai yra tik du jo sūnūs - ieškovai M. R. ir P. R.. Ieškovai po tėvo mirties, įstatymo nustatyta tvarka, 2022 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į notarų biurą ir sužinojo, kad butas, kuriame nuolat iki mirties gyveno jų tėvas, o anksčiau jų senelė ir teta priklauso valstybei, nes tėvas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

(duomenys neskelbtini) mirė ieškovų senelė S. R., kuri buvo R. R. motina, kuriai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 63/100 dalys buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi R. R. gyveno kartu su motina, jai priklausančioje buto dalyje, po motinos mirties jis iš karto pradėjo valdyti atsiradusi palikimą. Naudojosi likusiais daiktais, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė R. R. teta (motinos S. R. sesuo) V. B., kuriai asmeninės nuosavybės teise priklausė 37/100 dalys buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi R. R. gyveno tame pačiame bute, ir buvo vienintelis turto įpėdinis pagal įstatymą, jis pradėjo valdyti atsiradusį palikimą. Gyveno ir naudojosi buto dalimi, mokėjo mokesčius, priėmė į butą gyventi draugą.

Priėmus palikimą faktiniu valdymu, nėra reikalaujama, kad įpėdinis privalo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Svarbu nustatyti, kad tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs palikimo dalį, laikomas priėmęs visą palikimą. Pažymėtina, kad R. R. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, todėl gyveno su mama ir jos seserimi šioms moterims priklausančioje nuosavybėje.

2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2936, pagal kurį R. R. motinai S. R. priklausiusi ieškinyje nurodyta buto dalis (63/100) paveldėjimo teise perėjo valstybei.

2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2983, pagal kurį R. R. tetai V. B. priklausiusi ieškinyje nurodyta buto dalis (37/100) paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad R. R. savo mamos ir tetos palikimą buvo priėmęs, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimai pripažintini negaliojančiais.

CK 5.8 straipsnis numato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovai apie tai, kad paveldimas turtas yra registruotas valstybės vardu sužinojo, tik po savo tėvo mirties, todėl termino pareikšti ieškinį, nepraleido.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, jog asmuo grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Iš ieškovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad po palikėjų mirties, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, R. R. priėmė atsiradusius palikimus, (duomenys neskelbtini). S. R. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), o V. B. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). CK 5.20 straipsnyje yra nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki tokių terminų pabaigos R. R. ir kiti paveldėtojai nesikreipė dėl palikimų priėmimo. VĮ Turto bankas, tik gavusi informaciją, kad dėl mirusiųjų palikimų paveldėjimo niekas nesikreipė, pradėjo palikėjų palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų nebuvo apie jame įregistruotų palikėjų S. R. ir V. B. palikimų priėmimo faktus, todėl VĮ Turto bankas privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis į palikimų atsiradimo vietos notarą dėl palikimų perėjimo valstybei liudijimų išdavimo.

VĮ Turto bankui 2022-03-14 palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimo metu, nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad ieškovai ar R. R. buvo priėmęs palikėjų palikimus faktiniu valdymu. 2022-03-14 palikimo perėjimo valstybei liudijimai VĮ Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo išduoti pagrįstai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovų interesus. Ieškovų ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notaro veiksmus neteisėtais ir panaikinti minėtus dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir į tai, jog ši byla inicijuota ne dėl to, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė ieškovų teisėtus interesus, iš atsakovės neturėtų būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą dėl: 1) dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir 2) palikimo perėjimo valstybei liudijimų, kuriuo S. R. ir V. B. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei pripažinimo negaliojančiais ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl juridinių faktų nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. R. buvo ieškovų M. R. ir P. R. tėvas. R. R. mama S. R. mirė (duomenys neskelbtini). R. R. teta V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog mirties dienai S. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė 63/100 dalys buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 37/100 dalys buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). R. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Tiek po S. R., tiek po V. B. mirties, vienintelis jų įpėdinis pagal įstatymą buvo R. R. (CK 5.11 straipsnis).

Ieškovų atstovės paaiškinimais, Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ pažyma, mokesčių kvitais, nustatyta, kad po mamos S. R., o vėliau ir po tetos V. B. mirties, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau liko gyventi R. R. Jis naudojosi visu bute esančiu turtu, butą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, priėmė į butą kartu gyventi draugą, ką patvirtina ir VĮ Turto bankas pateikti Turto apžiūros aktai. Tai, kad iki mirties paminėtame bute gyveno R. R. patvirtina ir Užimtumo tarnybos 2020-10-21 šiuo adresu siųstas pranešimas R. R. bei Telšių AVKP pranešimas, taip pat siųstas R. R. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Ieškovai ieškinyje bei jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po mamos S. R. ir tetos V. B. mirties joms priklausiusį turtą ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti R. R.. Ieškovų nurodytas aplinkybes patvirtina paminėti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Be to, ir atsakovei atstovaujantis VĮ Turto bankas neteikė ieškovų argumentus paneigiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178, 183, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. R. po mamos S. R. ir tetos V. B. mirties jų palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2936, pagal kurį R. R. motinai S. R. priklausiusi ieškinyje nurodyta buto dalis (63/100) paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2983, pagal kurį R. R. tetai V. B. priklausiusi ieškinyje nurodyta buto dalis (37/100) paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2022 kovo 18 d. VĮ Turto bankas surašė turto perdavimo aktą Nr. TP-1-2878, kuriuo perėmė valstybės paveldėtą turtą 63/100 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2022 kovo 18 d. VĮ Turto bankas surašė turto perdavimo aktą Nr. TP-1-2879, kuriuo perėmė valstybės paveldėtą turtą 37/100 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 15 d. turto apžiūros akte VĮ Turto bankas nurodė, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepatenkama, nes bute gyvena giminaičiai. 2022 m. spalio 25 d. turto apžiūros akte VĮ Turto bankas nurodė, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įleido giminaitė B. M., bute gyvena S. K. su žmona. Giminaitė paaiškino, kad kreipsis į teismą dėl palikimo.

Nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas yra palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas. ???Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Vertinant byloje surinktus įrodymus, susijusius su 2022 kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimų į palikimą, atsiradusį po S. R. ir V. B. mirties, teisėtumu, darytina išvada, kad 2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Gedimino Permino išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, reg. Nr. 2936, į palikimą atsiradusį po S. R. mirties ir 2022 m. kovo 14 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Gedimino Permino išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, reg. Nr. 2983, į palikimą atsiradusį po V. B. mirties, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidė turto savininko R. R. ir jo įpėdinių (ieškovų) teises, todėl pripažintini negaliojančiais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 550 Eur ieškovų atstovavimo išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą, kas reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

Atsižvelgian į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinėje praktikoje yra formuluojama tokią teisės aiškinimo taisyklė: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas valstybės įgaliotos institucijos - VĮ Turto bankas netinkamas procesinis elgesys. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti, savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nėra nustatyta, kad išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimus, VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs R. R., nėra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės elgesys buvo sąžingas, VĮ Turto bankas atstovaudamas atsakovę privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas, todėl vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimą priėmė jos sūnėnas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2936, į palikimą, atsiradusį po S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurį sudaro 63/100 dalys buto su rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2983, į palikimą, atsiradusį po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurį sudaro 37/100 dalys buto su rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.