Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-993-657/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
e2A-993-657/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02541-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
D. K.
Civilinė byla Nr. e2A-993-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02541-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2665-1144/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. K. 4 343,65 Eur negrąžintą kreditą, 452,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 408,42 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 343,65 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.), 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 343,65 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. vasario 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-5f54fnw7, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 387,21 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti kas mėnesį mokamomis įmokomis per 54 mėnesius. Atsakovė sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi su priedu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. K. 4 343,65 Eur negrąžintą kreditą, 452,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.), 408,42 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), 204,21 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-09-05 – 4 111,26 Eur, 2020-10-05 – 4 061,72 Eur, 2020-11-05 – 4 011,10 Eur, 2020-12-05 – 3 959,39 Eur, 2021-01-05 – 3 906,56 Eur, 2021-02-05 – 3 852,58 Eur, 2021-03-05 – 3 797,43 Eur, 2021-04-05 – 3 741,09 Eur, 2021-05-05 – 3 683,53 Eur, 2021-06-05 – 3 624,72 Eur, 2021-07-05 – 3 564,63 Eur, 2021-08-05 – 3 503,24 Eur, 2021-09-05 – 3 440,52 Eur, 2021-10-05 – 3 376,44 Eur, 2021-11-05 – 3 310,98 Eur, 2021-12-05 – 3 244,10 Eur, 2022-01-05 – 3 175,77 Eur, 2022-02-05 – 3 105,96 Eur, 2022-03-05 – 3 034,64 Eur, 2022-04-05 – 2 961,77 Eur, 2022-05-05 – 2 887,32 Eur, 2022-06-05 – 2 811,26 Eur, 2022-07-05 – 2 733,55 Eur, 2022-08-05 – 2 654,16 Eur, 2022-09-05 – 2 573,05 Eur, 2022-10-05 – 2 490,18 Eur, 2022-11-05 – 2 405,51 Eur, 2022-12-05 – 2 319,01 Eur, 2023-01-05 – 2 230,63 Eur, 2023-02-05 – 2 140,34 Eur, 2023-03-05 – 2 048,09 Eur, 2023-04-05 – 1 953,84 Eur, 2023-05-05 – 1 857,55 Eur, 2023-06-05 – 1 759,18 Eur, 2023-07-05 – 1 658,67 Eur, 2023-08-05 – 1 555,99 Eur, 2023-09-05 – 1 451,08 Eur, 2023-10-05 – 1 343,90 Eur, 2023-11-05 – 1 234,40 Eur, 2023-12-05 – 1 122,52 Eur, 2024-01-05 – 1 008,22 Eur, 2024-02-05 – 891,44 Eur, 2024-03-05 – 772,13 Eur, 2024-04-05 – 650,24 Eur, 2024-05-05 – 525,71 Eur, 2024-06-05 – 398,48 Eur, 2024-07-05 – 268,49 Eur, 2024-08-05 – 135,69 Eur), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198,33 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-5f54fnw7 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Teismas darė išvadą, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies.

5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų gražinusi visą gautą kreditą, todėl iš atsakovės priteistinas ieškovei 4 343,65 Eur negrąžintas kreditas. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 26 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovei tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, ieškovei iš atsakovės priteistinos 452,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.).

6. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) buvo nutraukta sutartis (priežastinis ryšys). Atsakovės kaltė yra preziumuojama, o atsakovė byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 408,42 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį (4 343,65 Eur negrąžinta kredito dalis x (26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 132 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma yra 26,00 proc. Kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje išaiškinta, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 408,42 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo tenkintinas.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, tačiau ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą, nei ieškovė bus patyrusi. Siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), t. y. 204,21 Eur (4 343,65 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/ 365 dienų per metus × 66 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.), galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-09-05 – 4 111,26 Eur, 2020-10-05 – 4 061,72 Eur, 2020-11-05 – 4 011,10 Eur, 2020-12-05 – 3 959,39 Eur, 2021-01-05 – 3 906,56 Eur, 2021-02-05 – 3 852,58 Eur, 2021-03-05 – 3 797,43 Eur, 2021-04-05 – 3 741,09 Eur, 2021-05-05 – 3 683,53 Eur, 2021-06-05 – 3 624,72 Eur, 2021-07-05 – 3 564,63 Eur, 2021-08-05 – 3 503,24 Eur, 2021-09-05 – 3 440,52 Eur, 2021-10-05 – 3 376,44 Eur, 2021-11-05 – 3 310,98 Eur, 2021-12-05 – 3 244,10 Eur, 2022-01-05 – 3 175,77 Eur, 2022-02-05 – 3 105,96 Eur, 2022-03-05 – 3 034,64 Eur, 2022-04-05 – 2 961,77 Eur, 2022-05-05 – 2 887,32 Eur, 2022-06-05 – 2 811,26 Eur, 2022-07-05 – 2 733,55 Eur, 2022-08-05 – 2 654,16 Eur, 2022-09-05 – 2 573,05 Eur, 2022-10-05 – 2 490,18 Eur, 2022-11-05 – 2 405,51 Eur, 2022-12-05 – 2 319,01 Eur, 2023-01-05 – 2 230,63 Eur, 2023-02-05 – 2 140,34 Eur, 2023-03-05 – 2 048,09 Eur, 2023-04-05 – 1 953,84 Eur, 2023-05-05 – 1 857,55 Eur, 2023-06-05 – 1 759,18 Eur, 2023-07-05 – 1 658,67 Eur, 2023-08-05 – 1 555,99 Eur, 2023-09-05 – 1 451,08 Eur, 2023-10-05 – 1 343,90 Eur, 2023-11-05 – 1 234,40 Eur, 2023-12-05 – 1 122,52 Eur, 2024-01-05 – 1 008,22 Eur, 2024-02-05 – 891,44 Eur, 2024-03-05 – 772,13 Eur, 2024-04-05 – 650,24 Eur, 2024-05-05 – 525,71 Eur, 2024-06-05 – 398,48 Eur, 2024-07-05 – 268,49 Eur, 2024-08-05 – 135,69 Eur).

9. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovė kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Atsižvelgus į tai, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 204,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.).

10. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Be to, kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios VKĮ įtvirtintos normos. Po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį, nei 180 dienų, laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Laikytina, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

11. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

12. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.).

13. Nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 83,33 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 198,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir iš atsakovės D. K. priteisti 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 343,65 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 343,65 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 238 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė, kad nutraukus sutartį nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama, preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik vieną pilną įmoką. Atsižvelgus, kad negrąžinta kredito dalis nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 343,65 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantas patirs. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti.

1.3. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Atsakovei ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėtų sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio, nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį.

18. Byloje nustatyta, kad UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovė D. K. 2020 m. vasario 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-5f54fnw7, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovei suteikė 4 387,21 Eur vartojimo kreditą 54 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį – 3 098,27 Eur (metinė palūkanų norma – 26 proc.), laikantis vartojimo kredito sutarties sąlygų. Atsakovė sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutraukė (2020 m. liepos 22 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-07-22/0). Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi su Bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 7 reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu laišku.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, tenkinant ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 343,65 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), t. y. 204,21 Eur, bei procentinę išraišką, t. y. 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.). Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu jos patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

20. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos 4 343,65 Eur kredito sumos, jos būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti, jas skaičiuojant atsižvelgus į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Būtent toks pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą, tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai buvo priteista.

29. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (4 343,65 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė, vis dar negalėdama atgauti iš atsakovės ir perskolinti šių lėšų kitiems asmenims bei gauti iš to realias ir pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 178 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, šioje apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.

30. Apeliantė, nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat teigia, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai būsimų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais su apeliacinio skundo argumentais.

31. Pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (26 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

32. Atsižvelgus į tai, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

33. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

34. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Todėl pirmosios instancijos teismas šią sąlygą pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei pagrįstai ieškinio reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 343,65 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo netenkino.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

37. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos 5,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius) 5,78 Eur (penkis eurus septyniasdešimt aštuonis centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika