- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- I-2787-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01006-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 13 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 19 100 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, ir Kalėjimas) netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 1-14).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjime buvo laikomas pažeidžiant galiojančias teisės aktų nuostatas.
2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje, kurios plotas, įskaitant joje esančius baldus (didelį stalą, mažą stalą, pakabinamą spintelę, 6 pastatomas spinteles, didelį suolą, 12 lovų), kriauklę ir sanitarinį mazgą, neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje reikalavimo – 3,6 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad pagal iki 2009 m. birželio 10 d. galiojusį teisinį reguliavimą vienam asmeniui buvo nustatyta 5 kv. m ploto norma. Pareiškėjo teigimu, laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio nuostatoms.
2.2. Kamerose pelėsis, drėgmė, ant sienų atsilupę dažai, nuskeltos plytelės, nėra ventiliacijos.
2.3. Sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele. Įrengta sienelė ir užuolaida neatliko savo funkcijos, nes neuždengė įėjimo į kamerą. Atliekant gamtinius reikalus buvo matomas kameroje esančių asmenų ir į kamerą atėjusių pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino jo privatumo, pažeidė jo orumą.
2.4. Pareiškėjas Kalėjime turėjo teisę į 1,5 val. trukmės pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė, anot jo, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą, nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį nuteistajam turi būti sudaryta galimybė lauke praleisti ne mažiau 8 valandų per dieną.
2.5. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamo apšvietimo: naktinio apšvietimo lemputės buitiniam vartojimui Europos Sąjungoje yra uždraustos.
2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, kad dėl minėtų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą, neigiamą įtaką sveikatai, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas dėl kamerų ploto trūkumo ir higienos sąlygų – 14 000 Eur, dėl privatumo, garbės ir orumo pažeidimo – 1 400 Eur, dėl pasivaikščiojimų nepakankamos trukmės – 2 800 Eur, dėl netinkamo apšvietimo – 900 Eur.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 21-29).
1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Prie atsiliepimo pridedamų A. K. įskaitos kortelių kopijų duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
2. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A-1230-502/2016), todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas, taip pat vykdo teismų nutartis ir sprendimus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (tolau – ir BVK) 70 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
3. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
4. Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TIĮET). Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenustato, kad dviaukščiuose gultuose būtų įrengtos kopėtėlės. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Kiekvienoje kameroje įrengta lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus, taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.
Vilniaus pataisos namai remiasi HN 76:2010 21 punktu, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 punktu, TIĮET 14.2 punktu, nurodo, kad kamerose įrengto sanitarinio mazgo plotas – apie 0,56 m² (0,8 m x 0,7 m), kuriame įrengti praustuvas (užimamas plotas – apie 0,2 m²) ir klozetas (užimamas plotas – apie 0,16 m²). Pažymi, kad TIĮET taisyklės ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio, praustuvo įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417 ir Nr. 418 – Nr. 426 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. TIĮET 14.2 punkte nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
5. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
6. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
7. Dirbtinis ir dieninis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮĮET 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Įstaigoje gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip tai numatyta HN 134:2015 14 punkte. Pažymi, kad HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Įstaigoje kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės patvirtina, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti dviejų tipų šviestuvai: su gaubtais ir kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas.
8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64. Pareiškėjas, būdamas įstaigoje, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose yra iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Pabrėžia, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse yra pagrįstas savanoriškumo principu. Tvirtina, kad nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.
9. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal SVĮ 29 straipsnį, suimtieji turi teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro panešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Lukiškių TI-K suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis SVĮ 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia TI VTT nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo nuteistiesiems/suimtiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.
10. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė jam įtaką ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį viešoji civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai kilti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, tik jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Pareiškėjas 2019 m. balandžio 11 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 54-57).
1. Pareiškėjas dėl kamerų remonto pažymi, kad jo atžvilgiu nebuvo surašytas nei vienas tarnybinis pranešimas, kad jis gadina Kalėjimo turtą.
2. Kameroje esantis inventorius užima didžiąją dalį kameros ploto, todėl į jo užimamą plotą turi būti atsižvelgta apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą.
3. Kamerose esantis pelėsis ir atsilupę dažai nepriklauso nuo nuteistųjų veiksmų. Pelėsis atsiranda dėl netinkamos oro cirkuliacijos kameroje.
4. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pasinaudoti mankštos kambariu, taip pat kameroje nebuvo jokios informacijos apie reabilitacijos programas.
IV
Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (asmenų skaičius kamerose nurodomas jau su pareiškėju) (b. l. 21-29):
– 2016 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), kameroje vienas asmuo;
– 2016 m. rugpjūčio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m), kurioje buvo 6 asmenys;
– 2016 m. rugpjūčio 13-16 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. rugpjūčio 17 d. kameroje Nr. 258 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. rugpjūčio 18-23 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. kovo mėn. pranešime „Dėl A. K. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 31-32):
2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TIĮET taisyklių, PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų apgyvendinimo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², iš šio ploto normos neišskaičiuojamas baldų užimamas plotas.
2.3. Kamerose įrengta apie 0,7 m² sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (užima apie 0,16 m²) ir praustuvu (užima apie 0,2 m²). Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas ar rekonstruojant, kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengtas ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas ar nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys – glazūruotomis ar akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 m pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kur nėra galimybės įrengti kabinas, sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kol nebuvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kai reikėjo privatumo suimtieji/nuteistieji užsikabindavo paklodę. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų, jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje ir valytų tualetą. Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras yra išduodami.
2.4. Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais, gyvenamųjų kamerų patalpos duryse įrengiamos stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Apsaugos ir priežiūros instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą.
2.5. Kameros vėdinamos per langus. Tai numato HN 134:2015. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.
2.6. Gyvenamosiose kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. Informuoja, kad Lukiškių TI-K kamerų naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Ženklas „CE“ ant lemputės pakuotės rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Atkreipia dėmesį, kad ant pateiktos lemputės pakuotės (priedas prie skundo) užrašyta data nesutampa su laikotarpiu, kai nuteistasis A. K. buvo laikomas Lukiškių TI-K ir neaišku, iš kur yra gauta pakuotė, nes lempučių su pakuotėmis Lukiškių TI-K, nuteistiesiems niekas nedalina – lemputes įsukti yra elektrikų darbas.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. K. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., plotus ir jose laikomų asmenų skaičių (b. l. 22, 30), pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 kv. m minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
4. Pareiškėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele ir užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumą.
Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015). Ši higienos norma nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TIĮET 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Į bylą pateiktas Lukiškių TI-K pranešimas „Dėl A. K. skundo“ (b. l. 31-32), kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, esą, pilnai uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Iki tol privatumui užtikrinti nuteistieji/suimtieji užsikabindavo paklodę (b. l. 31-32) .
Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo buvo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Tačiau šio pažeidimo intensyvumą mažino tai, kad kameroje Nr. 107 pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikomas vienas.
5. Skunde nurodoma, jog Lukiškių TI-K kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo pelėsis, drėgmė, ant sienų atsilupę dažai, nuskeltos plytelės.
Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.).
HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal HN 134:2015 17 punkto reikalavimus gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134;2015 39 p.).
Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Taigi, kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šiuo atveju pareiškėjas labai abstrakčiai teigia, kad kamerose buvo drėgna, bet nenurodo, kokia santykinė oro drėgme, jo nuomone, yra netinkama ir kokiose kamerose. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kokiose kamerose buvo pelėsio, nuskilusios plytelės. Pažymėtina, kad į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad artimu pareiškėjui buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jokių pažeidimų dėl per didelės drėgmės, pelėsio buvimo kamerose, netvarkingų sienų nustatyta nebuvo (b. l. 34-41). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos, jam darė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl drėgmės, pelėsio kamerose, netvarkingų sienų yra atmestini, kaip neįrodyti.
6. Pareiškėjas teigia, kad kamerose apšvietimas buvo netinkamas, nakties apšvietimui naudojamos kaitrinės lemputės yra draudžiamos Europos Sąjungoje.
Pagal PĮĮET 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o tos pačios normos 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Pažymėtina, kad minėtoje higienos normoje nėra nustatyta reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose.
Pareiškėjas skundo teiginius dėl draudžiamų naudoti elektros lempučių grindžia pateikta kaitrinės lemputės „Iskra“ pakuote (b. l. 15), ant kurios nurodyta, kad ji draudžiama buitiniam vartojimui, tačiau nepateikia paaiškinimų, kaip tokį įrodymą jis gavo. Byloje duomenų, kad būtent pareiškėjo nurodyto tipo lemputė buvo naudojama pareiškėjo kamerų Nr. 107 ir Nr. 258 naktiniam apšvietimui, nėra. Kaip nurodyta Pranešime dėl A. K. skundo, Lukiškių TI-K kamerų naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Ženklas „CE“ ant lemputės pakuotės rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, elektros lemputes Lukiškių TI-K kamerose keičia elektrikas. Teismas šiais atsakovės atstovės paaiškinimais neturi pagrindo abejoti. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrino aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamų kamerų naktinio apšvietimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ar Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo apšvietimo. Taigi konstatuoti teisės į saugią aplinką pažeidimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
7. Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimams gryname ore laikas buvo nepakankamas. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
8. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė eiti į mankštos kambarį, kameroje nebuvo informacijos apie galimybę dalyvauti reabilitacijos programose.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Suimtieji ir nuteistieji gali naudotis mankštos kambariu, biblioteka, gauti periodinę spaudą, eiti pasivaikščioti, žiūrėti kabelinę televiziją ar naudotis riboto interneto prieiga.
Teismas, atsižvelgdamas į SVĮ IV skirsnio ir BVK 136-137¹ straipsnių nuostatas ėl suimtųjų socialinės reabilitacijos organizavimo, pažymi, kad asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje asmenys turi parodyti iniciatyvą ir pareikšti norą žodžiu ar raštu bei kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymais ar skundais, susijusiais su informacijos apie galimybę dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, fizinėje veikloje, gauti psichologo pagalbą, gavimu, ir kad tokie prašymai / skundai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant suimtųjų ar nuteistųjų užimtumą yra teisėti.
9. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 40 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. K. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 40 (keturiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.