- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A-2076-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01006-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 19 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas teigė, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje, kurios plotas, įskaitant joje esančius baldus, kriauklę ir sanitarinį mazgą, neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo – 3,6 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad pagal iki 2009 m. birželio 10 d. galiojusį teisinį reguliavimą vienam asmeniui buvo nustatyta 5 kv. m ploto norma. Pareiškėjo teigimu, laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms. Nurodė, kad kamerose pelėsis, drėgmė, ant sienų atsilupę dažai, nuskeltos plytelės, nėra ventiliacijos. Sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele. Įrengta sienelė ir užuolaida neatliko savo funkcijos, nes neuždengė įėjimo į kamerą. Pareiškėjas turėjo teisę į 1,5 val. trukmės pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė, anot jo, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą, nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį nuteistajam turi būti sudaryta galimybė lauke praleisti ne mažiau 8 valandų per dieną. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamo apšvietimo: naktinio apšvietimo lemputės buitiniam vartojimui Europos Sąjungoje yra uždraustos. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą, neigiamą įtaką sveikatai, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas dėl kamerų ploto trūkumo ir higienos sąlygų – 14 000 Eur, dėl privatumo, garbės ir orumo pažeidimo – 1 400 Eur, dėl pasivaikščiojimų nepakankamos trukmės – 2 800 Eur, dėl netinkamo apšvietimo – 900 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus išteklius. Nurodė, kad kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417 ir Nr. 418 – Nr. 426 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi vidaus tvarkos taisyklėmis, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Įstaigoje kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės patvirtina, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti dviejų tipų šviestuvai: su gaubtais ir kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Lukiškių TI-K suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo.
5. Pareiškėjas A. K. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, kad jo atžvilgiu nebuvo surašytas nei vienas tarnybinis pranešimas, kad jis gadina Lukiškių TI-K turtą. Kameroje esantis inventorius užima didžiąją dalį kameros ploto, todėl į jo užimamą plotą turi būti atsižvelgta apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą. Kamerose esantis pelėsis ir atsilupę dažai nepriklauso nuo nuteistųjų veiksmų. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pasinaudoti mankštos kambariu, taip pat kameroje nebuvo jokios informacijos apie reabilitacijos programas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 40 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. Likusią skundo dalį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Iš teismui pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., plotus ir jose laikomų asmenų skaičių nustatė, kad pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, jog ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 kv. m minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
8. Dėl pareiškėjo teiginių, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele ir užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumą, teismas atsižvelgė į tai, kad į bylą pateiktas Lukiškių TI-K pranešimas „Dėl A. K. skundo“, kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovo, esą, pilnai uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Iki tol privatumui užtikrinti nuteistieji / suimtieji užsikabindavo paklodę.
9. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo buvo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., nes pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Tačiau šio pažeidimo intensyvumą mažino tai, kad kameroje Nr. 107 pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikomas vienas.
Atsiliepimas
10. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Lukiškių TI-K kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo pelėsis, drėgmė, ant sienų atsilupę dažai, nuskeltos plytelės, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą neneigė, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Taigi, kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas labai abstrakčiai teigia, kad kamerose buvo drėgna, bet nenurodo, kokia santykinė oro drėgme, jo nuomone, yra netinkama ir kokiose kamerose. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kokiose kamerose buvo pelėsio, nuskilusios plytelės. Pažymėta, kad į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad artimu pareiškėjui buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jokių pažeidimų dėl per didelės drėgmės, pelėsio buvimo kamerose, netvarkingų sienų nustatyta nebuvo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos jam darė. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl drėgmės, pelėsio kamerose, netvarkingų sienų atmesti kaip neįrodyti.
12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose apšvietimas buvo netinkamas, nakties apšvietimui naudojamos kaitrinės lemputės yra draudžiamos Europos Sąjungoje, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nėra nustatyta reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas skundo teiginius dėl draudžiamų naudoti elektros lempučių grindė pateikta kaitrinės lemputės „Iskra“ pakuote, ant kurios nurodyta, kad ji draudžiama buitiniam vartojimui, tačiau nepateikė paaiškinimų, kaip tokį įrodymą jis gavo. Byloje duomenų, kad būtent pareiškėjo nurodyto tipo lemputė buvo naudojama pareiškėjo kamerų Nr. 107 ir Nr. 258 naktiniam apšvietimui, nebuvo. Kaip nurodyta Pranešime dėl A. K. skundo, Lukiškių TI-K kamerų naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Ženklas „CE“ ant lemputės pakuotės rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, elektros lemputes Lukiškių TI-K kamerose keičia elektrikas. Teismas šiais atsakovo atstovės paaiškinimais neturėjo pagrindo abejoti. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrino aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamų kamerų naktinio apšvietimo. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ar Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo apšvietimo. Taigi konstatuoti teisės į saugią aplinką pažeidimo šiuo aspektu nebuvo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, daryta išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
15. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo IV skirsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136–137¹ straipsnių nuostatas dėl suimtųjų socialinės reabilitacijos organizavimo, pažymi, kad asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje asmenys turi parodyti iniciatyvą ir pareikšti norą žodžiu ar raštu bei kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymais ar skundais, susijusiais su informacijos apie galimybę dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, fizinėje veikloje, gauti psichologo pagalbą, gavimu, ir kad tokie prašymai / skundai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant suimtųjų ar nuteistųjų užimtumą yra teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažinta, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis buvo 40 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu buvo adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu teisingas.
III.
17. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 19 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė itin mažą neturtinės žalos atlyginimą.
19. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pateikė apytikslius baldų, inventoriaus matmenis, kai kurių baldų matmenų iš viso nepateikė. Pareiškėjas prašo teismo atlikti išsamų įrodymų tyrimą.
20. Pareiškėjas nurodo, kad naktinės lemputės pakuotę gavo iš kito nuteistojo, tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad kaitrinės lemputės naudojamos naktiniam apšvietimui.
21. Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad 1,5 m aukščio sienelė nelaikytina pakankama asmenų privatumui užtikrinti.
22. Dėl užimtumo pareiškėjas akcentuoja, kad nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai teisės aktai pabrėžia galutinį bausmės tikslą – nuteistojo reintegraciją.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovo manymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo teigimu, nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Atsakovas mano, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pažeidimą dėl privatumo sanitariniame mazge trūkumo, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetęs kaip nepagrįstus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.
27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovo pateikti baldų, inventoriaus matmenys buvo tik apytiksliai, teigia, kad pareiškėjo teismui pateikta naktinės lemputės pakuotė, gauta iš kito nuteistojo, patvirtina netinkamą naktinį apšvietimą, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir mano, jog jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas pateikė apytikslius baldų, inventoriaus matmenis, kai kurių baldų matmenų iš viso nepateikė, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtina, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).
30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
31. Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K teismui pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, kurių pareiškėjas neginčija, vienam asmeniui kameroje teko nuo 4,96 kv. m iki 7,38 kv. m ploto. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta, todėl papildomai atsižvelgti į baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą šiuo atveju nebuvo pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl netikslių baldų ir inventoriaus matmenų nėra reikšmingi.
32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris pareiškėjo deklaratyvius ir abstrakčius teiginius dėl netinkamo naktinio apšvietimo atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo teismui pateikta naktinės lemputės pakuotė tokių jo teiginių taip pat nepatvirtina. Be to, nėra jokių duomenų, kad ši pakuotė buvo naktinės lemputės, kuri buvo naudojama konkrečioje kameroje, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo pateikta pakuotė nėra reikšminga sprendžiant dėl būtent pareiškėjui sudarytų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
33. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad 1,5 m aukščio sienelė nelaikytina pakankama asmenų privatumui užtikrinti, tačiau pažymėtina, jog šia praktika pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi, konstatuodamas, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais šiuo atveju buvo pažeista.
34. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
37. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (13 dienų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, iš jų 1 dieną pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas), tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 40 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.
38. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 19 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.