Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Č. prašymą suinteresuotam asmeniui V. Č. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų R. Č. ir V. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą, kai pagal civilinio proceso įstatymą toks prašymas negali būti teikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai pagal pareiškėjos pasirinktą pagrindą – Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. Šie faktai akivaizdūs, įrodomi, todėl nėra pagrindo atnaujinti 2012 m. civilinę bylą. Teigia, kad teismas jokios klaidos nepadarė, o pareiškėjos kaltinimai nepagrįsti. Teismas patvirtino tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kokią pareiškėjai pateikė abu geranoriškai susitarę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismas sprendimu nutraukė R. Č. ir V. Č. santuoką, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutartyje pareiškėjai nurodė, kad santuokoje įgytą išvardintą turtą pasidalina. Teismo sprendime (2 p.) taip pat nurodyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei ½ dalys: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), V. Č. yra gauti paveldėjimo būdu ir į dalintino santuokinio turto sąrašą neįtraukiami (b.l. 7-8). 1994 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. pardavė V. Č. 60/100 gyvenamojo namo 1A1/m su gyvenamuoju priestatu, priestatu, esančių (duomenys neskelbtini), už ką V. Č. jai sumokėjo (b.l. 9-10). 2017 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (su istorija) įrodo, kad šio gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra 1986 m. vasario 1 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. vasario 17 d. (o ne 1994 m. vasario 25 d. – kaip teigia pareiškėja) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-19).

Dėl praleisto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo

Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Pareiškėja nurodo, kad apie iš teismo sprendimo kilusį savo teisių pažeidimą (nuosavybės teisės į dalį namo praradimą) sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, kai buvęs sutuoktinis su savo žmona jai liepė išsikraustyti iš namo. Su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negalima. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pareiškėja (ir pareiškėjas) ruošiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo atstovaujama advokato Jono Pliekaičio (b.l. 5). 2012 m. lapkričio 22 d. teismui pateiktas pareiškėjų 2012 m. lapkričio 19 d. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (b.l. 3). Nors byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjai apie posėdžio datą ir laiką informuoti, savo prašyme jie parašais prašė patvirtinti pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b.l. 4, 15-16). Juo labiau, kad byloje iki paskirto teismo posėdžio yra 2017 m. gruodžio 12 d. teismui adresuotas R. Č. pareiškimas, kad žino apie skyrybų bylos datą ir laiką, prašo turėtas teismo išlaidas priteisti iš V. Č. ir skirtis sutinka (b.l. 17). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ruošiant ir pateikiant tvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kodėl inicijavus teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir byloje esant atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokato), nesuvokė tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja tik 2017 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad galimai yra pažeistos jos nuosavybės teisės, teismas pripažįsta nesvarbia ir neatitinkančia tikrovės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant teismas galėtų atnaujinti praleistą terminą, juolab, kad pareiškėja, būdama išsilavinusi ir protinga, bei šioje situacijoje turėjusi veikti pagal bonus pater familias standartą, dar bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pasikonsultuoti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų su profesionaliu teisininku, o jai teismo sprendimo patvirtinta kopija buvo įteikta asmeniškai teismo sprendimo priėmimo dieną - 2012 m. gruodžio 18 d. (informacinis lapas, b.l. 1). Todėl trijų mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, skaičiuotinas ne nuo pareiškėjos nurodomos datos, o nuo tos dienos, kai teismas priėmė sprendimą byloje, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 18 d. Šis sprendimas įsiteisėjo jau beveik prieš penkerius metus, t.y. 2013 m. sausio 18 d. ir pareiškėjų nurodomo dalintino turto padalijimo faktas buvo įregistruotas atitinkamuose registruose (b.l. 21, 22, 23-24). Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Respublikos CK 1.6 str.). Teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti itin ženkliai praleistą procesinį terminą, todėl šis terminas ir negalėtų būti atnaujintinas (Lietuvos Respublikos CPK 78 str.).

Nustačius, kad prašymas paduotas itin ženkliai praleidus terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d., yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. numatytu pagrindu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laiko, jog termino nepraleido ir prašymą grindžia aiškia teisės taikymo klaida, teismas nagrinėja ir šio pagrindo egzistavimą.

Dėl aiškios teisės taikymo klaidos, kaip proceso atnaujinimo pagrindo

Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka ir ji gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėja nurodė, kad esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, jog santuokos nutraukimo sutarties sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir negalėjo būti patvirtintos, nes pagal 1994 m. vasario 25 d. (taip tekste) pirkimo – pardavimo sutartį V. Č. iš V. V. nupirko 60/100 gyvenamojo namo, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis šio namo pagrindas yra 1986 m. vasario 1 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai taikė prašyme išvardytas materialiosios teisės normas ir nepatikrino, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d. ir 3.53 str. 4 d.), taip pat negalėjo viso namo pripažinti asmenine V. Č. nuosavybe, kadangi 60/100 dalis namo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Lietuvos Respublikos CK 3.116 str. yra numatyti galimi turto padalijimo būdai. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo bei kitus klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso ir reikalavimo jį padalyti ir išspręsti kitus klausimus suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Šiuo atveju teismas patvirtino pačių šalių (pareiškėjų) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė sutarties sąlygas ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga (Lietuvos Respublikos CPK 539 str. 2 d.). Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl sutarties sąlygų, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes itin ženkliai praleistas terminas prašymui paduoti ir jo atnaujinti nėra pagrindo bei nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p.), todėl byla pagal Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 4 d. pakartotinai nenagrinėtina.

Pareiškėjos prašymą atmetus, iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos R. Č. prašymą suinteresuotam asmeniui V. Č. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,53 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.