Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. A2-235-252/2018

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01026-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

2018 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1480-847/2017 pagal pareiškėjos R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1177-434/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1177-434/2012 santuokos metu įgyto turto padalijimo dalyje – pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo ir ją išdėstyti taip: po santuokos nutraukimo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė: ½ 60/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė: ½ 60/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. Nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutraukė minėtų asmenų santuoką ir padalijo santuokoje įgytą turtą, netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas. Teismas nepatikrino ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir be jokio pagrindo pripažino asmenine V. Č. nuosavybe, gyvenamąjį namą, esantį J. (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, kad šio namo 60/100 dalis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.Mano, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėja teigė, kad apie tai, jog minėto namo dalis jai nepriklauso sužinojo tik 2017 m. rugsėjo pabaigoje, kai buvęs sutuoktinis su savo žmona jai liepė išsikraustyti iš namo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1177-434/2012 atmetė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad apie iš teismo sprendimo kilusį savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėnesį ir pasisakė, kad pareiškėja buvo savalaikiai ir tinkamai informuojama apie teisminį procesą ir priimtą procesinį sprendimą santuokos nutraukimo byloje. Teismas akcentavo, kad ruošiant ir pateikiant tvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, R. Č. buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl sprendė, kad trijų mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, skaičiuotinas ne nuo pareiškėjos nurodomos datos, o nuo tos dienos, kai teismas priėmė sprendimą byloje, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 18 d. Teismas pareiškėjos nurodomų priežasčių nelaikė svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti itin ženkliai praleistą procesinį terminą. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga. Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl sutarties sąlygų, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu R. Č. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Teigia, kad prašymą dėl bylos atnaujinimo pateikė nepraleidusi 3 mėnesių termino, nes apie tai, kad jai nepriklauso ginčo namo dalis ji sužinojo 2017 m. rugsėjo mėnesį iš jos buvusio sutuoktinio. Jei ji būtų norėjusi perleisti namo dalį sutuoktiniui, tai būtų perleidusi ir visą žemės sklypą ant kurio stovi ginčo namas. Tvirtina, kad santuokos nutraukimo metu buvo nestabilios emocinės būsenos, pasitikėjo jos buvusio vyro advokatu, rengusį sutartį, todėl buvo įsitikinusi, kad namo dalis priklauso ir jai. Nurodo, kad teismas patvirtindamas santuokos nutraukimo sutartį padarė esminį materialinių teisės normų 3.53 straipsnio 4 dalies ir CK 1.80 straipsnio taikymo klaidą, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, o šis esminis materialios teisės normų pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą. Teismas turėjo netvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nes V. Č. pagal paveldėjimo teisės liudijimą įgijo dalį, o ne visą ginčo namą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeista. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Mano, kad pagrindo proceso atnaujinimui nėra. Teigia, kad pareiškėja sutiko, kad 60/100 dalių gyvenamojo namo nuosavybė būtų V. Č. vardu. Šios namo dalies dalinti ji neprašė, jos interesai pažeisti nebuvo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys pasirašė laisva valia, teismo sprendimas abiejų šalių buvo gautas kiekvienam asmeniškai įteikiant. Teigia, kad iš gyvenamojo namo išsikraustyti pareiškėjai niekada nebuvo liepta, tik 2017 m. buvo paprašyta atlaisvinti patalpas V. Č. paveldėtoje namo dalyje, kad jis atvykęs į Vabalninką turėtų kur apsistoti. Pareiškėja naudojasi visu namu ir visais jam priklausančiais ūkiniais pastatais. Jis turi kitą gyvenamąją vietą ir Vabalninke pastoviai negyvena.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nustatyta, kad 1994 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. pardavė V. Č. 60/100 gyvenamojo namo 1A1/m su gyvenamuoju priestatu, priestatu, esančius (duomenys neskelbtini) r. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis šio gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas V. Č. vardu yra 1986 m. vasario 1 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. vasario 17 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutraukė R. Č. ir V. Č. santuoką, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys pasidalino santuokoje įgyta turtą ir nusprendė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalys: ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) r., V. Č. yra gauti paveldėjimo būdu ir į dalintino sutuoktinio turto sąrašą neįtraukiami. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2012 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą apylinkės teisme gautas 2017 m. lapkričio 14 d. Prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantės argumentai jog aplinkybė, kad ginčo namas nebuvo įtrauktas į dalintiną turtą jai tapo žinoma tik 2017 m. rugsėjį yra neįrodyta ir grindžiama tik pareiškėjos teiginiais. Byla pagal abiejų sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėta šalims nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka), todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių termino momentas nustatytinas nuo sprendimo gavimo (įteikimo) pareiškėjai momento. Kaip patvirtina civilinės bylos Nr. 2-1177-434-2012 informacinis lapas, teismo sprendimas abiem šalims buvo įteiktas 2012 m. gruodžio 18 d. asmeniškai. Taigi paskutinė diena prašymui atnaujinti procesą pateikti buvo 2013 m. kovo 18 d. Kaip minėta, pareiškėjos prašymas gautas 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. beveik po 5 metų, praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių prašymo padavimo terminą, o jos nurodomas priežastis nelaikė svarbiomis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas. Su tokiu vertinimu sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas.CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjos nurodomos priežastys – emocinės būsenos nestabilumas skyrybų metu, teisinių žinių stoka, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jai buvo objektyviai atimta galimybė savalaikiai – per trijų mėnesių laikotarpį pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme.Teismui nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą vertino ir vieno iš proceso atnaujinimo pagrindų aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimą klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005). Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti tokios klaidos dėl to, kad teismas patenkino pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodytas pačių pareiškėjų nurodytas jų santuokoje įgytas turtas ir turtas kuris į dalintino turtą sąrašą neįtraukiamas, nėra pagrindo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą, bet teismas patvirtino pačių šalių laisva valia (apeliantė to neginčija) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendime konstatavo, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių interesų ir neprieštarauja viešajai tvarkai, t.y. įvykdė pareigą numatytą CK 3.53 straipsnyje. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas, patvirtindamas šalių laisva valia sudarytą santuokos nutraukimo sutartį padarė aiškią teisės taikymo klaidą, pažeidė CK reikalavimus yra nepagrįsti. Atskirajame skunde apeliantė išsakė nuomonę dėl santuokos nutraukimo metu abi šalis atstovavusio advokato galimos įtakos jos teisių pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad advokato veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau apeliantei nėra užkertama teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo, jei tokia buvo padaryta dėl netinkamo jos interesų atstovavimo santuokos nutraukimo procese.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.