- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-512-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07560-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. C.
- Ieškovas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimondo Buzelio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui R. C. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilo dėl kieno kaltės, ieškovo ar atsakovo, nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovo pareigos grąžinti avansą, gautą pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir pareigos sumokėti sutartyje nustatytą baudą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. C. jam sumokėtą 3 000 Eur avansą, 3 000 Eur sutartinių netesybų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. lapkričio 28 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Minėta sutartimi atsakovas R. C. įsipareigojo parduoti, o ieškovas M. B. įsipareigojo nupirkti sutartyje numatytą turtą – butą, esantį naujai statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buto Nr. 4., už 65 000 Eur kainą. Šalys susitarė, kad dalį turto kainos, t. y. 3 000 Eur, pirkėjas sumokės grynaisiais sutarties pasirašymo dieną arba bankiniu pavedimu į pardavėjui priklausančią sąskaitą, likusią turto pardavimo kainos dalį – 62 000 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui gautu kreditu iš banko, pagal notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, joje numatytomis sąlygomis. Ieškovas bankiniu pavedimu 2017 m. lapkričio 29 d. pervedė R. C. 3 000 Eur sumą į jo nurodytą banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Už butą (duomenys neskelbtini)“.
4. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3.4. punktu šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį notarų biure iki 2018 m. kovo 1 d., tačiau iki minėtos datos pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas atsisakė ją sudaryti motyvuodamas tuo, jog butas dar nėra paruoštas pardavimui, buto statyba nėra baigta, butas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovas prašė grąžinti jam sumokėtą 3000 Eur avansą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Ieškovas 2018 m. balandžio 16 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti sumokėtą 3 000 Eur avansą ir, vadovaujantis preliminariosios sutarties 3.7. punktu, sumokėti 3 000 Eur baudą. Atsakovas 2018 m. balandžio 24 d. pateikė ieškovui rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareikšto prašymo, kadangi pagal preliminariosios sutarties sąlygas bei susiklosčiusias aplinkybes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pardavėjo valios, be to, pats pirkėjas nesiėmė veiksmų sudaryti pagrindinei sutarčiai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. C. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2018 m. kovo 1 d., tačiau žodžiu buvo susitarę dėl galimybės pratęsti nustatytą terminą, kadangi statybos darbus įtakojo oro sąlygos ir nuo to galėjo keistis darbų trukmė. Buto statyba nebuvo pabaigta iki sutartų 80 procentų baigtumo dėl to, kad nebuvo galimybės pabaigti laiku sienų tinkavimo darbų dėl prastų oro sąlygų (nenugalimos jėgos), kurių atsakovas negalėjo iš anksto numatyti. Butas buvo priduotas pavėlavus apie 20 dienų. Atsakovas neatsisakė parduoti statomo buto iki sutarto termino, todėl dėl nepasirašytos laiku pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties nėra atsakovo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. C. 3 000 Eur avansą ir 3 000 Eur baudą, iš viso 6 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 740 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 4,17 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2017 m. lapkričio 28 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas pirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 65 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui sutarties sudarymo dieną, o likusią 62 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti gavus kreditą iš banko, sudarant notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys sutarties 3.4 punktu įsipareigojo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį notarų biure iki 2018 m. kovo 1 d. Sutarties 3.6 ir 3.7 punktais šalys susitarė, kad jeigu iki preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto termino šalys nesudarys pirkimo–pardavimo sutarties, priklausomai nuo to, kieno tai kaltė, bus taikomos atitinkamos sankcijos, t. y. jeigu sutartis nebus sudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, sumokėtas 3 000 Eur avansas liks atsakovui, jeigu sutartis nebus pasirašyta dėl atsakovo kaltės, avansas bus gražintas ieškovui ir atsakovas ieškovui turės sumokėti tokio paties dydžio baudą, iš viso 6 000 Eur. Ieškovui buvo parengtas paskolos suteikimo pasiūlymas, pagal kurį jam būtų suteikta 76 500 Eur, pasiūlymas aptartomis sąlygomis galiojo iki 2018 m. kovo 11 d. Iki 2018 m. kovo 1 d. nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, 2018 m. balandžio 16 d. ieškovas rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl sumokėto avanso grąžinimo ir sutartos baudos sumokėjimo, teigiant, kad sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės.
8. Teismas pastebėjo, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju šalių preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodytą 3000 Eur sumą teismas laikė avansu (CPK 185 straipsnis) ir darė išvadą, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjas neteko teisinio pagrindo turėti minėtas lėšas ir turi jas grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.
9. Teismas ieškovo sumokėtą 3000 Eur avansą ir tokio paties dydžio baudą laikė netesybų funkciją atliekančiomis pinigų sumomis. Teismas pastebėjo, kad nors pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, šalims nėra draudžiama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pareiga tokią sutartį sudaryti pasibaigia. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad ieškovas 2018 m. kovo 1 d. būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ar, kad šalys būtų pratęsią preliminariosios sutarties galiojimo terminą. Todėl konstatavo, kad po 2018 m. kovo 1 d. ieškovas nebeturėjo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį ir galėjo laisvai apsispręsti, ar jis įsigis suderėtą butą, ar rinksis kitą.
10. Teismas kartu pastebėjo, kad Banko pasiūlymas dėl paskolos suteikimo ieškovui galiojo tik iki 2018 m. kovo 11 d., po to, ieškovas su banku naujai turėjo derinti kreditavimo sąlygas ir pagal pasikeitusias aplinkybes galėjo priimti sprendimą. Todėl nustatęs, kad ginčo buto statybos darbai iki 2018 m. kovo 1 d. nebuvo atlikti, teismas pripažino, jog atsakovas savo prievolių pagal preliminarią sutartį iki sutartyje nustatyto termino tinkamai neįvykdė. Pagrindinė sutartis objektyviai negalėjo būti pasirašyta, nes atsakovas dėl nebaigtų statybos darbų, neturėdamas valstybės institucijos, prižiūrinčios statybą, pažymos, neįregistravo nekilnojamojo turto objekto. Todėl teismas sprendė, jog pagrindinė sutartis iki šalių sutarto termino nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo veiksmų.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis tikėjosi, kad oras 2018 m. sausio – vasario mėnesį bus šiltesnis ir tinkamas statybos darbams atlikti, t. y. apie 0 laipsnį, tik patvirtina jo nerūpestingumą ir neapdairų elgesį, kuris neatitinka protingo ir apdairaus asmens elgesio, todėl jį laikė nesąžiningu.
12. Teismas laikė teisiškai nereikšmingomis aplinkybes, kad atsakovas pavėlavo atlikti darbus ir įregistruoti butą tik 20 dienų, o ieškovas po preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pasibaigimo nepranešė, kad atsisako įsigyti butą bei, kad atsakovas 2018 m. kovo mėnesį buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą kotedžą.
13. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškinį, kartu tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. C. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti apelianto (atsakovo) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl neteisingai nustatė, kad pagrindinė sutartis dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pardavimo nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam laiku neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų – nepabaigus statybos darbų iki sutartyje numatyto termino. Pažymi, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3.6 punktu šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties data gali būti koreguojama. Be to, šalys preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 yra susitarę, jog aplinkos tvarkymo darbai gali būti atidėti 2018 m. pavasariui. Todėl abi šalys žinojo, jog yra tikimybė, kad pagrindinės sutarties pasirašymas gali būti atidėtas dėl sutarties objekto ypatingos specifikos ir tokį sutikimą patvirtino parašais pasirašydamos minėtas preliminariosios sutarties sąlygas. Be to, banko pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta, kad „toliau pateikta informacija galioja iki 2018-03-11, išskyrus palūkanų normą ir kitas išlaidas.“ Todėl negalima teigti, kad po 2018-03-11 ieškovas nebūtų gavęs paskolos įsigyti nekilnojamą turtą. Pretenziją ieškovas pateikė tik 2018-04-16, t. y. likus vienai dienai iki datos, kada jau buvo galima sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi jau 2018-04-17 butas atitiko preliminarioje sutartyje notarinei buto pirkimo–pardavimo sutarčiai keliamus reikalavimus.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo nurodytais argumentais, kad jis iki pat preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto termino pabaigos ir netgi po jo norėjo sudaryti su atsakovu pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Teismas nevertino fakto, kad apeliantas, atsižvelgdamas į oro sąlygas, ne vieną kartą telefonu tiek su ieškovu, tiek su jo motina aptarė galimybę pratęsti sutartį papildomam terminui. Vieno pokalbio metu ieškovo motina nurodė, kad nebeplanuoja įsigyti būsto, kadangi ieškovas gali gauti didesnę paskolą iš banko ir jie galėtų įsigyti didesnį būstą negu buvo sutarta pagal preliminariąją sutartį. Todėl darytina išvada, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo neveikimo, nenoro bendradarbiauti ir jo pasikeitusios nuomonės dėl preliminarioje sutartyje nurodyto buto pirkimo.
13.3. Teismas šioje byloje neteisingai taikė CK 6.212 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį turėjo įvertini būtinų atliktų darbų apimtis, metų laiką, galimas gamtines sąlygas ir terminą per kurį jis įsipareigojo atlikti darbus, būtinus pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Tačiau atsakovas neįvykdė laiku savo įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių – nepalankių (šaltų) oro sąlygų statybos darbam atlikti, kurios tęsėsi 1,5 mėnesio, kurių atsakovas negalėjo numatyti. Todėl terminai užbaigti statybos darbus buvo atidėti ne dėl atsakovo nenoro ar blogų ketinimų, bet siekiant ieškovui parduoti kuo geresnės kokybės butą, ko nebūtų buvę galima garantuoti atlikus statybos užbaigimo procedūras laiku, tačiau prastomis oro sąlygomis.
13.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog ieškovas perdavė atsakovui dalį turto kainos – 3 000 Eur avansą, įrodo ieškovo realų ketinimą ir įsipareigojimą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir, kad taip ieškovas tinkamai įvykdė preliminariąją sutartį. Apelianto nuomone, vien šis faktas negarantuoja pagrindinės sutarties sudarymo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog preliminarioji sutartis įvykdyta. Todėl laikytini nepagrįstai teismo motyvai dėl ketinimų rimtumo, atsižvelgiant vien į avanso sumokėjimą.
13.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto netesybas – baudą. Pažymi, kad CK 6.165 straipsnio 4 dalis nenustato baudinių netesybų, todėl sutarties neįvykdymo atveju gali būti atlyginami tik nukentėjusios šalies patirti nuostoliai, o ne taikoma sutartinė sankcija. Todėl preliminariosios sutarties 3.7. nuostata dėl baudos sumokėjimo pripažintina kaip negaliojanti, nes prieštarauja CK 6.165 straipsnio 4 daliai. Jeigu ir būtų konstatuota atsakovo kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovas galėtų pretenduoti tik į realiai patirtų nuostolių atlyginimą, o ne į nustatytas konkrečias sumas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas M. B. prašo teismo atmesti atsakovo R. C. apeliacinį skundą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) buvimo negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas, įsipareigodamas pabaigti statyti ginčo butą ir jį parduoti ieškovui iki 2018-03-01 dienos, turėdamas patirtį butų statybose, privalėjo objektyviai įvertinti, ar buto statybos darbai bus užbaigti, ar bus laiku gautas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas ir, ar bus suspėta butą įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
14.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas negalėjo nuspėti, jog nepalankūs statybos darbams orai laikysis 1,5 mėnesio. Ieškovas pažymi, kad Lietuvoje esančios gamtinės sąlygos neleidžia tikėtis, kad žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais, t. y. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, bus teigiama oro temperatūra. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo elgesys neatitinka protingo ir apdairaus asmens elgesio, todėl laikytinas nesąžiningu. Kartu teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės.
14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas vengė pats sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas pažymi, kad šalys preliminarios sutarties 3.4. punktu įsipareigojo sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį notarų biure iki 2018-03-01. Iki šios dienos pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, šalys dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti taip pat nesusitarė. Todėl, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, kartu ieškovo tolimesnės derybos su atsakovu dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, taip pat dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo, buvo ieškovo teisė, o ne pareiga. Ieškovas nuo pat derybų dėl turto pirkimo–pardavimo pradžios nurodė atsakovui, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas jam yra esminis, kadangi Luminor Bank AB banko pasiūlymas kreditui gauti galiojo iki 2018-03-11 dienos, todėl vėlesnis pagrindinės sutarties sudarymas nebūtų galimas, kadangi bankui nesuteikus kredito, ieškovas neturėtų lėšų buto pirkimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Be to, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo 3000 Eur baudą, nes nagrinėjamu atveju gali kilti klausimas tik dėl nuostolių atlyginimo.
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. lapkričio 28 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 3.4 punktu jos įsipareigojo iki 2018-03-01 notaro biure sudaryti turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį už 65 000 Eur kainą ( b. l. 8-10). Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2017-11-29 pervedė atsakovui sutarties 3.2 punkte nustatytą 3000 Eur sumą, kuri pagal sutartį turėjo būti įskaičiuota į turto pardavimo kainą.
19. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija (2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006), analizuodama galimas teisines situacijas, padarė išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti ir šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) atlyginimas.
20. Ginčo sutarties 3.6 punkte numatyta, kad nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties dėl pirkėjo kaltės, įmokėta 3000 Eur suma pirkėjui negrąžinama. Todėl šią sutarties sąlygą reikia vertinti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos pirkėjo prievolės įvykdymui užtikrinti (CK 6.70 straipsnis). Taip pat pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigai gali būti ir atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo – pardavėjas. Nagrinėjamu atveju sutarties 3.7 punkte įtvirtintas pardavėjo sutikimas, kad nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjas gražina pirkėjui 3000 Eur įmoką ir sumoka tokio pat dydžio baudą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš preliminarios sutarties turinio teisingai sprendė, kad toks šalių susitarimas vertintinas kaip abiejų sutarties šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų jų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (CK 6.70 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Taigi, ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų nustatyti teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.
22. Jau minėta, kad šalys 2017 m. lapkričio 28 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 punktu susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2018-03-01. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 12-14) matyti, kad 2018-04-19 buvo įrašytas įrašas apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip naujo statinio (80 proc. baigtumo) suformavimą 2018-04-17 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu (įrašo 10.2, 10.3 punktai). Iš to darytina išvada, kad sutarties 3.4 punkte numatytu terminu sudaryti šio daikto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas neturėjo jokios galimybės, nes sutarties objektas – nekilnojamasis daiktas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo iki kol ieškovas turėjo tokią prievolę ją sudaryti – iki sutarties 3.4 punkte nustatyto termino suėjimo. Pastebėtina, kad CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose net nenurodė, kokių įsipareigojimų pagal sutartį ieškovas yra neįvykdęs, ar kaip jis prisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo – sutrukdė atsakovui ją sudaryti sutartyje nustatytu terminu.
23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3.6 punktu šalys susitarė, jog pagrindinės sutarties data gali būti koreguojama. Tačiau sutarties 5.7 punktas nustatė, kad sutartis gali būti pakeista ar nutraukta šalių rašytiniu susitarimu. Ieškovas nenurodė, kad sutiko pratęsti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą, o atsakovas į bylą nepateikė rašytinio susitarimo, kuriuo šalys pakeitė sutarties 3.4 punkte numatytą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą. Todėl atsakovo argumentai, kad buvo žodinis susitarimas pratęsti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą, kai tokio susitarimo nepripažįsta kita sutarties šalis, neduoda pagrindo konstatuoti, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki kol atsakovas suformuos ir įregistruos Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytą daiktą.
24. Nesant byloje duomenų apie sutarties sąlygų dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pakeitimo šalių suderinta valia, atsakovo argumentai: kad ieškovo ketinimų pirkti butą nepagrindžia avanso sumokėjimas; kad jo ketinimai pirkti butą buvo nerimti; jo motinos paaiškinimu, jis įsigijo didesnį butą; kad ieškovas nesutiko dėl termino pratęsimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai vykdė prievoles pagal 2017 m. lapkričio 28 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o savo įsipareigojimus pažeidė ieškovas. Atsakovo vertinimu, jis nevengė sudaryti sutartį, tačiau šie argumentai nėra tiek reikšmingi, kuomet jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad atsakovas sutartu terminu neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2017 m. lapkričio 28 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 1. 1 punktą – nepardavė buto (80 proc. baigtumo) naujai statomame name iki 2018 m. kovo 1 d., nes jo iki šio termino nepastatė ir ginčo objekto Nekilnojamojo turto registre neįregistravo.
25. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iš karto po sutarties sudarymo neinformavo atsakovo, ar jis ketina ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau tokios prievolės informuoti atsakovą apie savo ketinimus ateityje ieškovas neturėjo. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog prašė atsakovo laikytis sutarties sąlygų, reikalavo grąžinti sumokėtus 3000 Eur, tačiau jo reikalavimai nebuvo patenkinti. Byloje yra ir ieškovo 2018-04-16 pretenzija raštu, kuri pateikta atsakovui, jam dar negavus 2018-04-17 Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios pagrindu buvo įrašytas įrašas Nekilnojamojo turto registre apie naujo daikto suformavimą. Todėl nesutiktina su atsakovu, kad ieškovas savo elgesiu leido atsakovui tikėtis, kad sutartis bus sudaryta ateityje ir po sutarties termino pasibaigimo.
26. Atsakovas nurodė, kad turėjo būti atleistas nuo sutartinės atsakomybės, nes savo įsipareigojimų neįvykdė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure).
27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (CPK 12, 178 straipsnis).
28. Atsakovas nurodė, kad neįvykdė laiku savo įsipareigojimų dėl nepalankių (šaltų) oro sąlygų statybos darbam atlikti, kurios tęsėsi 1,5 mėnesio, kurių jis negalėjo numatyti. Pastebėtina, kad ginčo preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-11-28, o pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018-03-01, todėl atsakovas turėjo protingai numatyti, kad jis statybos darbus vykdys žiemos mėnesiais, kuomet oro sąlygos statybos darbams vykdyti nėra labai palankios, tačiau tokį įsipareigojimą prisiėmė, elgdamasis ieškovo atžvilgiu nesąžiningai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui, kad šiuo atveju egzistavo neišvengiamos aplinkybės, kurių protingai jis negalėjo numatyti bei atleisti jį nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 1-2 dalys).
29. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3.7 punkte susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio – 3000 Eur už įsipareigojimų nevykdymą baudos forma, kuomet sutartį pažeidžia pardavėjas. Taigi, ieškovas prašė taikyti skolininkui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo atlyginti nuostolių. Bauda yra netesybų rūšis (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kai prievolė neįvykdoma arba vykdoma netinkamai, o netesybos padeda kompensuoti pažeistą kreditoriaus interesą. Jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaryta, gali kilti civilinės atsakomybės, vadinasi – ir netesybų klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). O šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
30. Taigi, šalims sutartyje sulygus dėl 3000 Eur netesybų, ieškovas buvo atleistas nuo įrodinėjimo nuostolių, kuriuos jis patyrė, kuomet ieškovui 2017-11-29 sumokėjus 3000 Eur avanso, dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovas ieškovui sumokėto avanso negrąžino. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 29 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, negali sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovo reikalavimas dėl sutartinių 3000 Eur netesybų priteisimo prieštarauja CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o paties jų dydžio atsakovas net nekvestionavo. Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017-11-29 sumokėjo 3000 Eur avansą, kreipėsi į Luminor Bank AB banką dėl kreditavimo ir gavo pasiūlymą, kurio galiojimo terminas iki 2018-03-11, konstatuotina, kad jis pagrįstai tikėjosi įgyti turtą, kurio kaina yra 65 000 Eur. Ieškovas nekilnojamojo turto neįgijo, o atsakovas sumokėto avanso negrąžino lig šiol, todėl sutikti su apeliantu, kad netesybos baudinės, nėra pagrindo.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 3000 Eur sumokėto avanso grąžinimo ir 3000 Eur netesybų (baudos) priteisimo, teisiškai pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį pažeidusio pardavėjo (atsakovo) sutartinę atsakomybę, priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
33. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš atsakovo 605 Eur jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 129-131). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.