Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems A. J., M. J., jų atstovui advokatui Valdui Kairiui, nukentėjusiajai D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.00 val., Joniškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas lengvąjį automobilį „BMW SERIE 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam A. J., važiavusiam automobiliu „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dėl to jį kliudė, ko pasėkoje automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. J. padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje ir nugaros kairėje – sužalojimus, priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, keleivei M. J. padarė dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžius su smulkiu pneumotoraksu dešinėje – sužalojimus, priskiriamus nesunkiam sveikatos sutrikdymui, keleivei D. R. padarė poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje ir dešinės blauzdos dešinės pėdos srityje – sužalojimus priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, tai yra dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.00 val., papietavęs, važiavo į darbą. Savo automobiliu „BMW SERIE 3“ važiavo iš namų - (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dirbtuvių. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) bei artėdamas žvyrkeliu link sankryžos su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės, t. y. jam iš dešinės, tiesiai link (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja lengvasis automobilis, daugiau automobilių nebuvo. Jis pažiūrėjęs į kairę, atvažiuojančių automobilių pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, todėl matydamas, kad atvažiuojančių automobilių nėra, nesustojęs važiavo link bendrovės dirbtuvių. Staiga jis, kirsdamas sankryžą, pastebėjo iš kairės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, bet išvengti susidūrimo jam nepavyko. Jis savo vairuojamo automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Renault“ dešinės pusės šoną. Jo automobilis po smūgio sustojo sankryžoje ties viduriu, o kitas automobilis sustojo už sankryžos, apsisukęs į priešingą važiavimo pusę. Jis pats sužalotas nebuvo. Išlipęs iš savo automobilio, nubėgo prie kito automobilio ir paklausė, ar yra sužeistų. Sužinojęs, kad jų yra, savo telefonu iškvietė medikus ir policiją. Atvykusi greitoji, išsivežė nukentėjusiąsias, o nukentėjusysis, automobilio vairuotojas, medikų pagalbos atsisakė. Atvyko policijos pareigūnai, pradėjo aiškintis visas aplinkybes, buvo surašytas pareiškimas ir jį paleido. Nepastebėjo iš dešinės pusės automobilio, įvykio metu buvo blaivas. Vyko vienas, labai gailisi, kad taip įvyko ir savo kaltės neneigia. Skambino pagrindinei nukentėjusiajai, norėjo atsiprašyti, bet ji pasakė, kad neatleis, daugiau jai ir nebeskambino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), iki darbo yra 7 km atstumas. Su nukentėjusiaisiais keliais žodžiais buvo persimesta ir viskas. Įvykis buvo sukeltas dėl jo neatidumo, dėl to labai gailisi. Draudimo įmokas mokėjo, jo vairavimo stažas nuo 1991 m. Iš dalies sutinka dėl civilinių ieškinių, pats nėra atlyginęs, mano, kad žalą turi atlyginti draudimas. Nukentėjusiųjų atsiprašė, tik neatsiprašė A. J..

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai.

KET 9 punktas numato, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų A. J., M. J. ir D. R. sveikata. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas, lemia padarinių atsiradimą. Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė KET dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010).

Nustatyta, kad V. Š. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus nes, važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam A. J., važiavusiam automobiliu „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dėl to jį kliudė, dėl to automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, keleivei M. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, keleivei D. R. nežymiai sutrikdė sveikatą. Aptarti įrodymai patvirtina V. Š. kaltę, padarius KET 154 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų A. J., M. J. ir D. R. nežymūs ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, patvirtinti specialisto išvadomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp kaltinamojo KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. V. Š. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi, tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir laiduotoja J. Š. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos J. Š. atsakomybėn be užstato.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoja J. Š. yra kaltinamojo V. Š. sutuoktinė, ji yra neteista ir nebausta administracinių nusižengimų teisena, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jog V. Š. atsižvelgia į jos nuomonę, jiedu vienas kitą palaiko, ji V. Š. vis primena, kad šis laikytųsi KET taisyklių. Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad laiduotoja J. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui V. Š.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, V. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. Š. laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį laiduotojos J. Š. atsakomybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Prokuroras siūlė skirti kaltinamajam 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis), kurią kaltinamasis turėtų sumokėti per šešis mėnesius.

BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – minimalus dydžio – 10 MGL (500 Eur) – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į V. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir vienas pats išlaikantis šeimą, jog jo sutuoktinė šiuo metu yra nedarbinga ir gauna tik nedarbingumo išmoką, į tai, kad nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo yra 7 km atstumas, kaltinamojo šeima gyvena kaimo vietovėje, kur susisiekimas viešuoju transportu yra gana prastas, kaltinamasis neteistas, nebaustas už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžia, kad kaltinamajam V. Š. netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamojo V. Š. priteisti 5 800 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 54-57). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi, nurodė kad iš draudimo yra gavusi 4 200 Eur neturtinės žalos, bet toks dydis jos netenkina, iš viso prašo 5 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 5 800 Eur neturtinę žalą sudaro tai, kad ji nieko negali daryti, pasekmės jaučiasi iki šiol, lankosi pas gydytojus. Dabar yra nervinė įtampa, stresas ją kamuoja iki šiol, važiuojant automobiliu visada patiria stresą. Jos gyvenimo kokybė krito, suderinti darbai po įvykio nuėjo veltui. Ji patyrė labai didelių nuostolių, ne tiek materialinių, kiek psichologinių. Toliau nusimato gydymas, nes jos sveikata nėra gera. Yra užsiregistravusi pas psichoterapeutę, geria antidepresantus.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl V. Š. nusikalstamos veikos ji patyrė sužalojimus, didžiulį išgąstį, baimę, šoką, fizinį ir dvasinį skausmą. Šie neigiami išgyvenimai tęsiasi ilgą laiką ir akivaizdu, kad jie ją lydės visą likusį gyvenimą. Ji iki šiol bijo važiuoti automobilyje, jaučiasi nesaugi, persekioja jausmas, kad vėl gali įvykti eismo įvykis. Po eismo įvykio GMP automobiliu buvo nuvežta į ligoninę ir ten gydoma iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Po to, gydėsi ambulatoriškai. Iki šiol jaučia skausmus lūžusių šonkaulių srityje. Dėl kūno sukrėtimo ilgą laiką jautė skausmus visame kūne. Draudimo kompanija jos neturtinę žalą įvertino 4 200 Eur ir išmokėjo tokio dydžio išmoką. Laiko, kad draudimo kompanijos išmokėta išmoka yra per maža ir negali kompensuoti jos patirtų netekimų ir išgyvenimų. Ji savo išgyvenimus buvo įvertinusi 10 000 Eur, draudimo kompanija jai išmokėjo 4 200 Eur, todėl prašo priteisti dar 5 800 Eur kompensaciją.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka dėl civilinių ieškinių, tačiau mano, kad žalą turi atlyginti draudimas. Nukentėjusiosios M. J. atsiprašė.

Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad nukentėjusiajai M. J. išmokėta 4 200 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, adekvati ir pagrįsta, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir visas iš to kilusias pasekmes. Sprendimas dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priimtas atsižvelgiant tiek į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, esant panašioms aplinkybėms, tiek į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas bei realius dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, fizines kančias bei įtaką įprastinei ir kasdieninei jos veiklai (2 t., b. l. 182–184).

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024 m. sausio 8 d. rašto matyti, kad M. J. draudimo bendrovė dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlygino 17,98 Eur gydymo išlaidas ir 4 200 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 168).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 11 584,80 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-697/2017, 2K-146-222/2017, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017).

Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 5 d. Specialisto išvados Nr. G 1273/2023(04) (1 t., b. l. 112–113), M. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jai buvo nustatyti dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžiai su smulkiu pneumotoraksu dešinėje. Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad dėl tokių sužalojimų ir šių sužalojimų liekamųjų reiškinių nukentėjusioji ilgą laiką galėjo jausti visus civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus, netekimus ir išgyvenimus. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiosios visuomeninei veiklai, tiek ir įprastinei bei kasdieninei jos veiklai. Kaip matyti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktų duomenų, civilinis atsakovas, priimdamas sprendimą nukentėjusiajai išmokėti 4 200 Eur neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumą, gydymosi laikotarpį, traumos pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mąstą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusiosios gyvenimo kokybei ir šeimyniniam gyvenimui, turėtų galimybių praradimą ir prognozes ateičiai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusioji M. J. iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, jaučia didelį nerimą ir stresą, kai reikia važiuoti automobiliu, lankosi pas psichologą/psichoterapeutą, jai diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kitos reakcijos į stiprų stresą, ji vartoja vaistus nuo nemigos, nuo nerimo, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai M. J. civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės, išmokėta 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra šiek tiek per maža tam, kad bent minimaliai sumažinti jos patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, todėl iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai M. J. papildomai priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusioje dalyje nukentėjusiosios M. J. civilinis ieškinys atmetamas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 629 Eur turtinės žalos ir solidariai iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. Š. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 67–70). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi, nurodė, kad jis lankėsi pas psichologą, vartoja vaistus. Pasekmės dėl sužalojimų liko, jis yra traumuotas psichologiškai – pastoviai vartoja vaistus, blogai miega, bijo vairuoti automobilį. Šiuo metu vairuoja mažiau, bijo, vairuodamas ištisai dairosi į visas puses. Iki įvykio automobilio vertė buvo apie 3 000 Eur. Prieš 2-3 mėn. pats sudėjo naujus purkštukus, purkštuką pirko turguje už 1000 Eur, jokių kvitų pateikti negali. Neturtinė žala 2 800 Eur, jeigu jau išmokėjo 800 Eur.

Nukentėjusysis A. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį jis buvo neseniai kapitaliai suremontavęs, pakeitęs daugumą detalių naujomis, todėl jį įvertino 3 000 Eur. Draudimo bendrovė jam atlygino dalį automobilio vertės – 1 371 Eur, todėl jis laiko, kad bendrovė jam neatlygino 1 629 Eur ir šiai sumai reiškia ieškinį. Dėl V. Š. nusikalstamos veikos jis patyrė didžiulį išgąstį, baimę, šoką, dvasinį skausmą. Šie neigiami išgyvenimai tęsiasi ilgą laiką ir akivaizdu, kad jie jį lydės visą likusį gyvenimą. Jis iki šiol bijo vairuoti, automobilyje jaučiasi nesaugus. Dėl eismo įvykio padidėjo jo jautrumas, pablogėjo miegas. Po eismo įvykio ilgą laiką ūžė kairėje ausyje, jautė skausmus kakle, nugaroje. Draudimo kompanija jo neturtinę žalą įvertino 800 Eur ir išmokėjo tokio dydžio išmoką. Laiko, kad draudimo kompanijos išmokėta išmoka yra per maža ir negali kompensuoti jo patirtų netekimų ir išgyvenimų. Šias netektis galėtų iš dalies kompensuoti papildoma 3 000 Eur kompensacija.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka dėl civilinių ieškinių, tačiau mano, kad žalą turi atlyginti draudimas. Nukentėjusiojo A. J. neatsiprašė.

Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendimas dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priimtas atsižvelgiant tiek į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, esant panašioms aplinkybėms, tiek į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurių 4.1 punktas numato, kad esant nežymiam sveikatos sutrikdymui rekomenduojama išmoka neturtinei žalai atlyginti yra 1 MMA, todėl 800 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, teisėta ir pagrįsta. Nukentėjusiajam priklausiusio automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas pripažintas netikslingu. Dėl šios priežasties žalos atlyginimas vertintinas pagal principą: transporto priemonės rinkos vertė – transporto priemonės likutinė vertė. Draudikas nustatė transporto priemonės rinkos vertę iki įvykio, iš nustatytos vertės atėmė automobilio liekanų vertę ir gauta suma yra nukentėjusiojo nuostolis. Transporto priemonės vertė nustatyta taikant lyginamosios vertės metodą buvo 1 630 Eur, liekanų vertė 259 Eur, todėl atlyginama suma 1 371 Eur (1 630 Eur–259) (2 t., b. l. 182–184).

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024 m. sausio 8 d. rašto matyti, kad A. J. draudimo bendrovė dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlygino 1 371 Eur turtinę žalą, 132,42 Eur gydymo išlaidas (kuras, med. išlaidos) ir 800 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 168).

Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. Specialisto išvados Nr. G 1236/2023(04) (1 t., b. l. 80), A. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir nugaros kairėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti civiliniame ieškinyje nurodytus skausmus, nepatogumus ir pan. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją, vargu ar įvykis galėjo turėti itin reikšmingos įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei veiklai, tiek ir įprastinei bei kasdieninei jo veiklai. Kaip matyti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktų duomenų, civilinis atsakovas, priimdamas sprendimą nukentėjusiajam išmokėti 800 Eur neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą, jų pobūdį, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mąstą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ir šeimyniniam gyvenimui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. J. iki šiol jaučia didelį nerimą ir stresą, mažiau vairuoja, nes bijo, lankosi pas psichologą/psichoterapeutą, jam diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, adaptacijos sutrikimai, jis vartoja raminamuosius, nerimą mažinančius vaistus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. J. civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės, išmokėta 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra šiek tiek per maža tam, kad bent minimaliai sumažinti nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam papildomai priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys atmetamas.

Nors nukentėjusysis A. J. ir teigia, kad prieš eismo įvykį buvo neseniai ir kapitaliai suremontavęs savo eismo įvykyje nukentėjusį automobilį, pakeitęs purkštukus, kurių vertė 1 000 Eur, tačiau jis nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, draudimo bendrovė jam atlygino 1 371 Eur turtinę žalą už nepataisomai sugadintą automobilį, teismo vertinimu, draudimo bendrovės paskaičiuotas turtinės žalos dydis yra teisėtas ir teisingas, todėl A. J. reikalavimas dėl 1 629 Eur turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. Š. 607 Eur turtinę ir 4 500 Eur neturtinę žalas (1 t., b. l. 79–81). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė pilna apimtimi, paaiškino, kad pirko vaistus, reikėjo pirkti avalynę, nes jos koja po to įvykio neatsigavo. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad ji blogai miega, bijo važiuoti automobiliu. Pas chirurgą nebuvo, bet kojos tinimai nepraeina. Jai išmokėta 800 Eur neturtinė žala, 35,95 Eur turtinė žala.

Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji D. R. nurodė, kad autoįvykio metu patyrė įvairius sužalojimus, ilgą laiko tarpą gydėsi ir šiuo metu jos sveikata nėra patenkinama. Patyrė išlaidas: buvo pirkti įvairūs vaistai – 187 Eur, dvi poros batų – 120 Eur, maistas – 300 Eur. Viso turtinė žala – 607 Eur. Visą šį laikotarpį ji negali normaliai jaustis, jaučia emocinę įtampą. Jos niekas neatsiprašė, bijo važiuoti su mašina, nes persekioja jausmas, kad kas nors vėl atsitrenks ir ji bus sužalota. Atsižvelgiant į tai, patirtą neturtinę žalą įvertina 4 500 Eur dydžio suma.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka dėl civilinių ieškinių, tačiau mano, kad žalą turi atlyginti draudimas. Nukentėjusiosios D. R. atsiprašė.

Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad jis tokį nukentėjusiosios reikalavimą laiko nepagrįstu, nes nukentėjusiajai jau yra išmokėjęs 800 Eur neturtinei bei 35,95 Eur turtinei žalai (vaistų įsigijimui) atlyginti. Sprendimas dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priimtas atsižvelgiant tiek į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, esant panašioms aplinkybėms, tiek į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurių 4.1 punktas numato, kad esant nežymiam sveikatos sutrikdymui rekomenduojama išmoka neturtinei žalai atlyginti yra 1MMA, todėl 800 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, teisėta ir pagrįsta. Turtinę žalą draudikas atlygino visą, kiek jos buvo pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Nukentėjusioji draudikui nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių ieškiniu reikalaujamas sumas, o taip pat nepaaiškina, dėl kokių priežasčių reikėjo įsigyti batus, kaip su įvykiu susijusios išlaidos maistui. Nesant jokių įrodymų apie nurodytų išlaidų patyrimą bei jų ryšį su įvykiu, draudikas negali svarstyti klausimo dėl nurodymų sumų atlyginimo (2 t., b. l. 182–184).

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024 m. sausio 8 d. rašto matyti, kad D. R. draudimo bendrovė dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlygino 35,95 Eur gydymo išlaidas (kuras, med. išlaidos) ir 800 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 168).

Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. Specialisto išvados Nr. G 1237/2023(04) (1 t., b. l. 136–137), D. R. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. jai buvo nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje ir dešinės blauzdos dešinės pėdos srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus, netekimus ir išgyvenimus. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją abejotina, kad įvykis galėjo turėti reikšmingos įtakos tiek nukentėjusiosios visuomeninei veiklai, tiek jos įprastinei ir kasdieninei veiklai. Kaip matyti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktų duomenų, civilinis atsakovas, priimdamas sprendimą nukentėjusiajai išmokėti 800 Eur neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumą, jų pobūdį, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mąstą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusiosios gyvenimo kokybei ir šeimyniniam gyvenimui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji D. R. iki šiol jaučia didelį nerimą ir stresą, bijo važiuoti automobiliu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės, išmokėta 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra šiek tiek per maža tam, kad bent minimaliai sumažinti nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, todėl iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai papildomai priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys atmetamas.

Nors nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje ir teigia, kad buvo pirkti įvairūs vaistai – 187 Eur, dvi poros batų – 120 Eur, maistas – 300 Eur, tačiau ji nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 35,95 Eur turtinę žalą už kurą ir medicinines išlaidas, t. y. atlygino tas išlaidas, kurias nukentėjusioji pagrindė. Kaip teisingai savo paaiškinimuose nurodė draudimo bendrovė – nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių dėl ieškiniu reikalaujamų turtinės žalos sumų, o taip pat nepaaiškina, dėl kokių priežasčių reikėjo įsigyti batus, kaip su šiuo įvykiu susijusios išlaidos maistui. Dėl nurodytų aplinkybių, nukentėjusiosios D. R. reikalavimas dėl 607 Eur turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nukentėjusiesiems A. J. ir M. J. šioje baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. APD-2024-07844, nukentėjusiajam A. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 349,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. APD-2024-07704, nukentėjusiajai M. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 387,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiesiems buvo teikiama dėl V. Š. nusikalstamų veiksmų. Šios sumos (bendra suma 737,24 Eur) pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos iš V. Š..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti savininkui A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai savininko nuosavybei; automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos (voke prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui A. J. neribotam naudojimui; automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti savininkui V. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jo neribotai nuosavybei; dvi fotonuotraukos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos kaip nusikalstamos veikos nagrinėjimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą, laiduotoja paskiriant J. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. išaiškinti, kad įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Fondo sąskaitą Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, „Luminor“ bankas, gavėjas – Teisingumo ministerija (kodas 188604955), būtinai nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. J. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. R. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Š. valstybės naudai 737,24 Eur (septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 24 ct) proceso išlaidas už A. J. ir M. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti savininkui A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai savininko nuosavybei; automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos (voke prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. J. neribotam naudojimui; automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti savininkui V. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo neribotai nuosavybei; dvi fotonuotraukas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos nagrinėjimo medžiagą.

Išaiškinti V. Š., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.