- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2YT-3953-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00912-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M. ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. (S. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos – H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Nurodė, kad pareiškėjo mama – H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2(duomenys neskelbtini) kadangi ji nebuvo surašiusi testamento, tai po jos mirties liko 2 įstatyminiai įpėdiniai – jos vaikai – S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis – D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė H. Š. ir sūnus S. Š.. Minėtus faktus patvirtina gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kitų įstatyminių įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Nors po palikėjos mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas – S. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. jis po savo mamos – H. Š. mirties liko gyventi name, kuris nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui ir palikėjos sutuoktiniui – D. Š. (namo registracija nepabaigta tvarkyti), stovinčiame žemės sklype, priklausiusiame H. Š. (5/8 žemės sklypo dalys) ir S. Š. (3/8 žemės sklypo dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu žemės sklypu pareiškėjas po mamos mirties nepertraukiamai rūpinasi tvarkydamas, šienaudamas jį ir sodindamas daržus. Kadangi palikėja iki savo mirties gyveno su sūnumi šeimos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota jų abiejų gyvenamoji vieta, tai mirus H. Š., namuose liko jos asmeninių daiktų, kuriuos pareiškėjas valdo, naudoja savo reikmėms ir jais disponuoja (po mamos mirties pareiškėjas išmetė visus mamai priklausiusius baldus). Be to, pareiškėjas po mamos mirties nuolat moka mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją, atliko namo remonto darbus – įrengė vandentiekį ir šildymo sistemą, pakeitė namuose esančias grindis, tapetus, sudėjo plastikinius langus.
3. Be minėto turto, palikėjai jos mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 5.0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi 2 žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 2 bendrasavininkiams – palikėjai ir jos sūnui – S. Š., tai pareiškėjas nuo pat žemės sklypų įsigijimo dienos iki šiol rūpinasi ir tvarko visus minėtus žemės sklypus (tame tarpe ir mamos dalį), t. y. jis nuolat šienauja minėtus žemės sklypus ir viename iš jų – sodina daržus.
4. Pažymėjo ir tai, kad po H. Š. mirties namuose liko jos augintinės – 2 katės, kurias pareiškėjas toliau prižiūrėjo, šėrė ir jomis rūpinosi. Minėtus faktus teisme patvirtins pareiškėjo sesuo bei liudytoja – kaimynė. Apie kitą paveldimą turtą, į kurį įeina ir palikėjos turtinės teisės bei pareigos, pareiškėjas žinių neturi.
5. Kaip nurodoma pareiškime, kitas palikėjos įstatyminis įpėdinis – jos dukra, po mamos mirties palikimo nepriėmė bei pripažįsta, kad jos brolis – S. Š. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
6. Pažymėjo, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai pradedant jį valdyti, turi būti atsižvelgta į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
7. Kaip nurodyta pareiškime, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką – ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai, t. y. įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis reiškia – kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-468/2009, 3K-3-484/2011, 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko, mokesčių mokėjimas. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies bei atsižvelgiant į CK 5.50 straipsnio 1 dalies normą, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, daro išvadą, jog S. Š., po mamos mirties likęs gyventi tėvų namuose, stovinčiuose palikėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pasiėmęs palikėjai priklausančius daiktus ir visus augintinius, prižiūrėdamas ir rūpindamasis jais kaip savo turtu, mokėdamas mokesčius už likusį turtą, priėmė visą palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti po H. Š. mirties.
9. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre ir galėtų laisvai jais disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
10. Pareiškėjas neturi ir negali pateikti teismui savo tėvų – D. Š. ir H. Š. santuokos liudijimo. Tačiau atkreipė dėmesį, jog minėtą faktą (santuoką tarp minėtų asmenų) patvirtina gyventojų registro pažyma bei 2007 m. gegužės 11 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro liudijimas.
11. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos H. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą palikimą ir dėl jo paveldėjimo procedūros valstybei neatlieka. Dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų žemės sklypų, kurie nėra užstatyti statiniais ir kurie priklausė palikėjai H. Š. paveldėjimo, VĮ ,,Turto banko“ nuomone, pagal savo kompetenciją turėtų išdėstyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo prašymas yra visapusiškai pagrįstas ir palikėjos palikimas buvo priimtas pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą jo aktyviais veiksmais, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareikšto prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo S. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
12. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
14. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Š., būdamas H. Š. sūnus, iš karto po savo mamos mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad S. Š. po savo mamos mirties jis liko gyventi šeimos name, kuris nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui ir palikėjos sutuoktiniui – D. Š. (namo registracija nepabaigta tvarkyti), stovinčiame žemės sklype, priklausiusiame H. Š. (5/8 žemės sklypo dalys) ir S. Š. (3/8 žemės sklypo dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be minėto turto, palikėjai jos mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 5.0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtus žemės sklypus pareiškėjas po mamos mirties nepertraukiamai rūpinasi tvarkydamas, šienaudamas juos ir sodindamas daržus. Kadangi palikėja iki savo mirties gyveno su sūnumi šeimos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota jų abiejų gyvenamoji vieta, tai mirus H. Š., namuose liko jos asmeninių daiktų, kuriuos pareiškėjas valdo, naudoja savo reikmėms ir jais disponuoja (po mamos mirties pareiškėjas išmetė visus mamai priklausiusius baldus). Be to, pareiškėjas po mamos mirties nuolat moka mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją, atliko namo remonto darbus – įrengė vandentiekį ir šildymo sistemą, pakeitė namuose esančias grindis, tapetus, sudėjo plastikinius langus. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas minėtu turtu rūpinosi iš karto po savo mamos mirties, visi paminėti aukščiau veiksmai rodo jo aiškiai išreikštą valią priimti palikimą ir tai jis atliko per įstatyme numatytą terminą. S. Š. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po mamos H. Š. mirties, su jai priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikrasis savininkas. Mirusiosios H. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais S. Š. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
16. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, o suinteresuotas asmuo I. M. teismui atsiliepimo, per nustatytą terminą, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad po H. Š. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėjas S. Š., nei suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytinas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. pareiškėjas S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos – H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
17. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. (S. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos – H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.