Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos bausmės rūšies pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta bausme – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Išaiškinta V. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-12-30.

Teisme 2025-02-04 gautas nuteistojo V. J. prašymas pakeisti jam paskirtą baudą priverstiniais darbais, nes yra pensininkas ir neturi santaupų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudos priverstinio išieškojimo pateikiamas vykdyti antstoliams. Pagal BPK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reglamentavimą antstolis privalo imtis visų jo kompetencijai priskirtų priemonių priverstinai išieškoti teismo paskirtą baudą, o nesant galimybių to padaryti, antstolis gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme (jeigu yra nuteistojo sutikimas) arba laisvės apribojimo bausme.

Teismas pažymi, kad BK 47 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Tačiau šias aplinkybes (ar asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ar vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių jos išieškoti) turi nustatyti antstolis, po to kai pasibaigia teismo nustatytas laikotarpis savanoriškam baudos sumokėjimui, ir pradėjus priverstinį baudos išieškojimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016-01-19 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2015-10-20 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015).

Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo seka, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. J. nėra tinkamas subjektas, galintis teikti prašymą dėl baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais, nes tokį teikimą teikia antstolis, spręsdamas dėl išieškojimo negalimumo.

Pažymėtina ir tai, kad baudos pakeitimas kita bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Neturint duomenų apie išieškojimo procese atliktus veiksmus, taikytas priverstinio vykdymo priemones, nesant objektyvių duomenų apie išieškojimo negalimumą, formalus įstatymo nuostatų dėl baudos pakeitimo kita bausme taikymas negalimas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024-12-05 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-104-557/2024).

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad nagrinėjimu atveju savanoriškas baudos bausmės laikotarpis nėra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo V. J. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. J. prašymo netenkinti.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas – 6801):

(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AB (buvęs (DUOMENYS NESKELBTINI) bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini), esančią AB (DUOMENYS NESKELBTINI) bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini) bankas (iki 2024-01-31 UAB (duomenys neskelbtini)), banko kodas (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-04 baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2025-03-03. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.