- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- T-104-557/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės R. V. teikimą dėl nuteistajam A. K. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės apribojimu dvejiems metams, ir 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalėjo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013-03-28. Kadangi nuteistasis jam paskirtos baudos per teismo nustatytą laikotarpį savanoriškai nesumokėjo, nuosprendis dėl baudos priverstinio išieškojimo 2013-07-30 pateiktas vykdyti antstoliui.
2024-11-14 Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės R. V. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam A. K. paskirtos baudos bausmės likusią nesumokėtą dalį - 405,76 Eur - pakeisti kita bausme – viešaisiais darbais arba areštu. Teikime nurodoma, kad skolininkas iki 2014 m. lapkričio mėn. baudą mokėjo dalimis ir iki to laiko sumokėjo 347,52 Eur. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. baudos daugiau nebemokėjo, nesumokėtos baudos likutis 405,76 Eur. Iki pat teikimo surašymo dienos skolininkas niekur nedirbo, registruoto turto neturėjo, jo banko sąskaitoje lėšų nebuvo, todėl daugiau lėšų iš jo nebuvo išieškota.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (BVK 8 straipsnio 4 dalis).
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės baudą pakeisti areštu, todėl dėl šios antstolės teikimo dalies teismas plačiau nepasisako.
Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.
Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 8 straipsnio, reglamentuojančiame priverstinį baudos išieškojimą, 4 dalyje numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas. CPK 624 straipsnio 2 dalyje yra numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Pagal šį teisinį reglamentavimą, teismas gali pakeisti asmeniui paskirtą baudą, tik kai į jį kreipiasi antstolis ir gaunamas nuteistojo sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę. Tačiau tokių duomenų teismui nepateikta.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad paskutinis išieškojimo veiksmas – nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas – vykdomojoje byloje yra atliktas 2016-03-08 (b. l. 32), t. y. daugiau kaip prieš 8 metus. Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tačiau šiuo atveju antstolės R. V. teikime nėra nurodyta konkreti ir išsami informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus ir gautus duomenis, iš kurių antstolė padarė išvadą, kad nuteistasis (skolininkas) A. K. neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos. Priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją pakeisti baudą kita bausmės rūšimi gali įgyvendinti tik esant imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. skolininkui neturint lėšų ar vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų antstolė, kreipdamasi į teismą su teikimu dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, nepateikė, t. y. šiuo atveju antstolė nepateikė teismui pakankamų duomenų, kurie sudarytų prielaidas, kad nuteistajam paskirta bauda būtų pakeista kita bausmės rūšimi.
Apygardos teismas pažymi, kad baudos pakeitimas kita bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus. Antstolė R. V. teikime nurodė, kad buvo periodiškai tikrinamos vykdomojo dokumento įvykdymo galimybės, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negalimas. Tačiau neturint duomenų apie išieškojimo procese atliktus veiksmus, taikytas priverstinio vykdymo priemones, nesant objektyvių duomenų apie išieškojimo negalimumą, formalus įstatymo nuostatų dėl baudos pakeitimo kita bausme taikymas negalimas. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad priverstinio baudos išieškojimo procese buvo išnaudotos visos galimybės dėl nuteistajam A. K. nustatytos prievolės įvykdymo.
Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Savo ruožtu skolininkas taip pat privalo sąžiningai bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti jam atlikti vykdymo veiksmus. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad antstolė, vykdydama priverstinį baudos išieškojimo procesą, savo ruožtu ir nuteistasis (skolininkas) A. K. nuo paskutinio dalies baudos išieškojimo 2014 metų pabaigoje būtų bendradarbiavę. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tenkinti antstolės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nėra pakankamo pagrindo, todėl jis netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolės R. V. teikimą dėl nuteistajam A. K. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.