Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medingė“ ir atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-745-883/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medingė“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Statybos strategija“ (buvusi – uždaroji akcinė bendrovė „Taem Urbanistai“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovė UAB „Medingė“ kreipėsi į teismą, prašydama iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priteisti 57 256,93 Eur dydžio žalos atlyginimą. Pasak ieškovės, žala jai kilo dėl to, kad Administracija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 9 dalį, be kita ko, numatančią, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Ieškovė nurodė, kad Administracija pirkimo dokumentų dalimi buvusią techninio projekto dokumentaciją paruošė itin netiksliai (stogo dangos reikėjo 34 proc. daugiau, nei buvo numatyta), todėl ieškovė nepaskaičiavo šiems darbams atlikti reikalingų lėšų.

Dėl ieškinio reikalavimo (ginčo) ribų

21. Ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti ne tik ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), bet ir ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties.

22. Nors ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą, nes teismas kiekvienu atveju nusprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir nusprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

23. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas ir yra suformuluotas ieškovo reikalavimas šių aplinkybių pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme reikalavo turtinės žalos atlyginimo dėl Administracijos neteisėtų veiksmų (VPĮ nuostatos, reikalaujančios, kad pirkimo organizacija parengtų tikslius pirkimo dokumentus, pažeidimo) ir tokiu būdu apibrėžė ieškinio dalyką, bei teikė šį argumentą patvirtinančius duomenis, tuo pačiu apibrėždama ieškinio faktinį pagrindą (Administracija pirkimo dokumentus, kurių dalimi buvo techninio projekto dokumentacija, paruošė itin netiksliai, nes stogo dangos reikėjo daug daugiau, nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertino Administracijos atsakomybę už konkurso sąlygose pateiktos informacijos teisingumą, t. y. sprendė dėl Administracijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovės nurodytą teisinį pagrindą ir kvalifikavo ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip reikalavimą priteisti skolą už papildomai atliktus darbus ir priteisė ieškovei 40 439,14 Eur ne kaip turtinės žalos atlyginimą, o kaip Administracijos skolą ieškovei, nereiškia ieškinio reikalavimo ribų peržengimo.

Dėl atsakovės atsakomybės sąlygų

24. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę sutartiniai rangos santykiai, nes ieškovė laimėjo Administracijos paskelbtą konkursą dėl gimnazijos pastato rekonstrukcijos. Rangos sutarties dalimi buvo techninis projektas, kurio pagrindu ieškovė teikė pasiūlymą konkurse. Vykdant Rangos sutartį, paaiškėjo, kad Administracijos projektuotojo parengta techninio projekto dalis yra netiksli. Numatyta, kad šlaitinio stogo įrengimui reikės 787,30 kv. m skardos lakštų dangos, tačiau faktiškai atlikus Rangos sutarties darbus, pamatyta, kad naujai įrengiamo pastato neapšiltinto šlaitinio stogo paviršiaus, t. y. skardos lakštų, plotas yra 1 055,34 kv. m. Stogo darbams reikėjo priskaičiuoti papildomas lėšas (47 319,78 Eur be PVM). Pasak ieškovės, žala atsirado todėl, kad Administracija pirkimo dokumentus, kurių dalimi buvo techninio projekto dokumentacija, paruošė itin netiksliai (stogo dangos reikėjo 34 proc. daugiau), t. y. pažeidė VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, be kita ko, numatančią, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigė, kad turi būti taikoma Administracijos civilinė atsakomybė. Ieškovė nenurodė, kokios rūšies – sutartinė ar deliktinė atsakomybė turėtų būti taikoma.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, jau esant sudarytai ir įvykdytai statybos rangos sutarčiai, Administracijos atsakomybė ieškovei galima tik pagal sutartinės atsakomybės taisykles. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje taikoma deliktinio ir sutartinio reikalavimo konkurencijos negalimumo (non cumul) taisyklė, t. y. teisinį ieškovo reikalavimo pagrindą apsprendžia teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo pobūdis ir ieškovas negali pasirinkti, kokiu teisiniu pagrindu – sutartiniu ar deliktiniu – reikšti ieškinį. Jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistos teisės ginamos remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, deliktinis reikalavimas tais atvejais, kai tarp šalių yra sudaryta sutartis, gali būti reiškiamas tik įstatymų numatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019). Nagrinėjamoje byloje deliktinė atsakomybė už netinkamą techninį pastato rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu parengtus pirkimo dokumentus, galima tik iki rangos sutarties sudarymo, kol šalių nesiejo sutartiniai santykiai.

26. Sprendžiant dėl sutartinės Administracijos atsakomybės, svarbu nustatyti, ar apskritai techninis projektas ir pirkimo dokumentai turėjo trūkumų ir kam – atsakovei ar ieškovei, teko rizika dėl netikslių darbų kiekių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (22 punkte) konstatavo, kad Administracijos konkurso sąlygose pateikta informacija apie naujai formuojamo šlaitinio stogo plotą buvo suformuluota nepakankamai aiškiai ir tiksliai (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Teismas nurodė, kad Administracija yra atsakinga už techninio projekto turinį ir jai tenka jo neišsamumo rizika. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skirtumas tarp ieškovės uždengto stogo ploto bei techniniame projekte nurodyto ploto susidarė dėl to, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys buvo neteisingi jų paskelbimo metu.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punkte nustatyta, jog techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad pirkimo sąlygų dalimi buvęs techninis projektas (jo detalumas) šių reikalavimų neatitiko. Techninėje dokumentacijoje buvo konkrečiai įvardyta, kad joje pateikti darbų kiekiai yra apytikriai (orientaciniai), t. y., kad jie darbo projekto rengimo metu gali keistis. Konkurso sąlygos leido ieškovei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutiniai darbų kiekiai ir apimtys paaiškės vėliau, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą Administracijai. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra ne kartą nurodęs, kad tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriama rizika dėl tikslaus darbų kiekio nustatymo, ypač jei jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog pirkimo techninėje dokumentacijoje – stogo rekonstravimo dalies 4.14 pozicijoje buvo numatyta, jog naujai projektuojamas šlaitinis stogas dengiamas skardos lakštų danga (787,30 kv. m) (1 t., b. l. 154), iš kitų pirkimo dokumentų ir aplinkybių, buvo galima suprasti, kad stogo darbų kiekis yra didesnis. Tiekėjai, teikdami pasiūlymą, turėjo užpildyti ir Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą veiklų sąrašą pagal atskiras darbų grupes, nurodydami jų kainą. Veiklų sąraše 6-oji darbų grupė buvo įvardyta, kaip „Plokščiojo stogo rekonstrukcija“, išskiriant dvi darbų grupes – „6.1. Perdangos apšiltinimas (apie 787,30 kv. m)“ ir „6.2. neapšiltinto šlaitinio stogo įrengimas (ant apie 787,30 kv. m pastato dalies)“ (2 t., b. l. 110–111). Tiekėjai, susipažinę su pirkimo dokumentais, galėjo pateikti klausimus dėl nepakankamai aiškių konkurso sąlygų paaiškinimo. Konkurso sąlygų paaiškinimuose pagal tiekėjų klausimus į 27 klausimą „įrengiamas naujas šlaitinis stogas, kurio plotas yra 787,30 m², tai kodėl nurodomas toks pat ir apšiltinamos perdangos plotas, t. y. 787,30 m²?“, pateiktas Administracijos atsakymas, jog „veiklų sąrašo 6.2 eilutėje yra ne šlaitinio stogo dangos plotas, bet nurodyta, kad jis įrengiamas ant apie 787,30 kv. m pastato dalies“ (2 t., b. l. 42). Nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į Administraciją, siekdama sužinoti tikslų naujai įrengiamo šlaitinio stogo plotą, kai visiems tiekėjams buvo žinoma informacija, jog naujas (šlaitinis) stogas turi būti įrengiamas ant maždaug 787,30 kv. m ploto pastato dalies.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (17 punkte) nurodė, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog įmonė stogo ploto paskaičiavimui neturėjo kompiuterinės programos AutoCad. Teismas skundžiamame sprendime (21 punkte) konstatavo, kad tiekėjai neturi patys nuspręsti dėl perkamų darbų apimties. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas yra profesionalus statybų rinkos dalyvis, žinantis apie techninio projekto preliminarų pobūdį, esant pagrįstų abejonių dėl stogo darbų kiekių, rengdamas pasiūlymą turėjo įsitikinti perkamų darbų kiekiais, ypač įvertinus ginčo darbų apimtį – tai, kad buvo rekonstruojamas tik vienas pastatas, o to nepadaręs, veikė savo rizika.

30. Kaip jau minėta, iš pirkimo sąlygų tiekėjams turėjo būti aišku, kad techninėje dokumentacijoje nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tikslūs kiekiai ir darbų apimtys turėjo būti apskaičiuojami darbo projekto rengimo metu (antruoju etapu). Už darbo projekto rengimą šiuo atveju buvo atsakinga konkurso laimėtoja (ieškovė). Sužinojusi, kad būtini atlikti darbai techninio projekto sprendinių įgyvendinimui yra didesnės apimties, nei buvo numatyta techniniame projekte, ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo CK 6.653, CK 6.684 ir 6.685 straipsniuose numatyta tvarka.

31. Pagal bendrą taisyklę, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Šios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006, 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

32. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Reikalavimas laiku pranešti reiškia tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

33. Byloje nenustatyta, kad CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga buvo įvykdyta, t. y. kad ieškovė prieš papildomų darbų atlikimą pranešė Administracijai apie būtinybę juos atlikti ir sulaukė Administracijos atsakymo į šį pranešimą (sutikimo didinti konkrečią darbų kainą). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės užsakymu UAB „Gedvalda“ 2017 m. gruodžio mėnesį atliko darbo projekto architektūrinę dalį. Žiniaraštyje buvo nurodyta, kad naujo šlaitinio stogo įrengimas viso yra 1 055,34 kv. m (2 t., b. l. 133). Ieškovė į Administraciją kreipėsi tik 2018 m. balandžio 9 d. raštu ir prašė apmokėti už jau atliktus papildomus darbus (1 t., b. l. 59).

34. Nenustačius tarp ieškovės ir atsakovės buvus susitarimą dėl papildomų darbų įsigijimo, ieškovė galėjo reikalauti atlyginimo už papildomus darbus tik įrodžiusi CK 6.684 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes: kad jos neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas. Ieškovė šių aplinkybių taip pat neįrodė.

35. Nustačius, kad ieškovė privalėjo įvertinti riziką ir savo galimybes atlikti rangos darbus už siūlomą kainą jau teikdama pirkimo pasiūlymą bei sudarydama Rangos sutartį, o to nepadariusi veikė savo rizika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei skolą už papildomus darbus (40 439,14 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

38. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą iš ieškovės priteisti 3 661,67 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

39. Iš Administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas, parengiant apeliacinį skundą Administracija 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo SPC Legal advokatų profesinei bendrijai 2 420 Eur, o už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą Administracija minėtai advokatų profesinei bendrijai 2019 m. balandžio 23 d. sumokėjo 1 241,67 Eur (iš viso 3 661,67 Eur). Be to, Administracija 2019 m. sausio 25 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 832 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 104).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios rekomendacijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Administracijos prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose (jų 8.11 punkte) nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl ši suma priteistina iš ieškovės Administracijos naudai. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą, už apeliacinį skundą nustatytas 2,5 koeficientas. Jo pagrindu imamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. III ketvirčio užmokestis, kuris pagal Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis buvo 935,70 Eur. Todėl maksimalus pagal Rekomendacijas priteistinas dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2 339,25 Eur (935,70 Eur X 2,5). Atitinkamai, Administracijos prašoma priteisti suma (2 420 Eur) už apeliacinio skundo parengimą mažintina iki 2 339,25 Eur. Iš viso Administracijai iš ieškovės priteistina 4 412,92 Eur (2 339,25 Eur sumokėtų už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, 1 241,67 Eur sumokėtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 832 Eur sumokėto žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų.

41. Trečiasis asmuo prašė iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą) (3 t., b. l. 136). Byloje yra duomenys, kad trečiasis asmuo šią sumą 2019 m. vasario 15 d. sumokėjo SPC Legal advokatų profesinei bendrijai (3 t., b. l. 139). Be to, trečiasis asmuo prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, t. y. 598,95 Eur (2 t., b. l. 185), kuriuos minėtai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2018 m. lapkričio 5 d. (2 t., b. l. 188). Šios trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose (jų 8.2 ir 8.11 punktuose) nurodytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės minėto trečiojo asmens naudai (iš viso 961,95 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medingė“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Statybos strategija“ (buvusi – uždaroji akcinė bendrovė „Taem Urbanistai“) atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medingė“ (juridinio asmens kodas 175708523) atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188726051) 4 412,92 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medingė“ (juridinio asmens kodas 175708523) trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Statybos strategija“ (juridinio asmens kodas 126163297) 961,95 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.