Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus (toliau tekste – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo –

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. C. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos ir sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės (laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams) bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams), ir S. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į galutinę bausmę įskaitytinas S. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena), taip pat laikotarpiai įskaityti į bausmę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. C. valstybės naudai konfiskuotini 18 870 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Priteista iš S. C. (duomenys neskelbtini) naudai 213,80 Eur (du šimtai trylika eurų aštuoniasdešimt euro centų) proceso išlaidų.

S. C. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados skundžiamame nuosprendyje neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo aiškinimo bei taikymo praktikos, todėl S. C. nepagrįstai išteisintas pagal BK 243 straipsnį, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išteisindamas S. C. pagal šį inkriminuotą kaltinimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9. Logine ir gramatine prasmėmis žodis vengimas reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, t. y. tam tikri aktyvūs veiksmai ir aktyvus pareigos nevykdymas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmuose nenustatyta jokio tęstinumo, kas, remiantis formuojama teismų praktika, yra būtina, norint įrodyti vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nuodugniai išanalizavo ir įvertino nuteistojo veiksmus pavojingumo kriterijaus prasme, todėl padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog pavieniai nedideli pažeidimai negali būti laikomi vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, nuteistajam dėl byloje nagrinėjamo įvykio buvo skirtos ir administracinio poveikio priemonės (nuobaudos). Visos šios aplinkybės leidžia daryti ir kitą išvadą, kad nuteistojo veiksmuose nėra visų BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

11. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

13. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas asmuo, kuris vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais arba neveikimu, veikos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai BK 243 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus, taip pat suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, be to, žino, kokie teisiniai padariniai kyla už jų nevykdymą, kadangi dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis, t. y. vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021, 2K-184-648/2021).

14. Šioje byloje nustatyta, kad S. C. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kartu su paskirta baudos bausme S. C. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) turto konfiskavimas; 2) uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-101). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (past. – tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų patvarkymu pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102). S. C. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nevykdymo ir vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę padariniais (1 t., b. l. 103-106, 107-108). Taip pat nustatyta, kad S. C. neatlikęs 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nusikaltimas padarytas 2021 m. lapkričio 19 d. Įvertinus šias nustatytas aplinkybės, darytina išvada, kad asmens veiksmai atitinka visus formaliuosius BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi S. C. neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas neblaivus, 2021 m. lapkričio 19 d., apie 19.12 val., vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevykdydamas draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

15. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. C. veiksmus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, yra vienkartinio pobūdžio atvejis, ir, vadovaujantis teismų praktika, negali būti laikomas sistemingu ir piktybišku vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokie asmens veiksmai nelaikytini nusikalstamais BK 243 straipsnio prasme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad po to, kai įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamasis įsakymas bei juo S. C. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), nustatytas tik vienas atvejis, kai asmuo vairavo transporto priemonę ir pažeidė šį draudimą. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, kadangi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021). Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas) – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

16. Byloje nustatyta, kad S. C., būdamas akivaizdžiai neblaivus, ne tik vairavo automobilį, bet ir padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kitą transporto priemonę, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų G. Č. ir N. M. duotus paaiškinimus, kurie išsamiai aprašyti skundžiamo nuosprendžio 4-5 puslapiuose ir šiame nuosprendyje nebebus iš naujo atkartojami, nustatyta ir tai, kad po to, kai S. C. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, nuteistasis kartu su juo važiavusiu keleiviu po kelių minučių priėjo prie automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo N. M. ir pastarajam keleivis (past. – M. R.) pasiūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, už tai pasiūlius piniginį atlygį. N. M. teigimu, su juo bandė susitarti ne nuteistasis, o automobilio keleivis, kadangi pats S. C. atrodė akivaizdžiai neblaivus, jam šnekant kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Aplinkybę, kad nuteistasis S. C. nagrinėjamo įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus bei sunkiai orientavosi aplinkoje užfiksuota ir G. Č. 2021 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog bendrauti su S. C. buvo sunku, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus: vos stovėjo ant kojų, akys buvo apsiblausę, kalba nerišli, nekoordinuota, į klausimus atsakinėjo labai lėtai ir vangiai (1 t., b. l. 13-14), kas patvirtina didesnį nei įprasta asmens padarytos veikos pavojingumą.

17. Liudytojas G. Č. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu taip pat paaiškino, kad S. C., paprašytas pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tai daryti kategoriškai atsisakė. Liudytojas nurodė ir tai, kad šalimais buvęs S. C. draugas M. R. atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad jie tikrai automobilio nevairavo ir nesupranta, kodėl atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 30-31). Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad 2021 m. lapkričio 20 d. įvykusios apklausos metu S. C. kategoriškai neigė savo kaltę vairavus automobilį. Nuteistasis paaiškino, kad transporto priemonę vairavo „X“, kurio anketinių duomenų nežino (1 t., b. l. 139). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis S. C. ikiteisminio tyrimo pradžioje klaidino pareigūnus ir akivaizdu, jog norėjo išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ką, beje, iš esmės pripažino vėlesnėje proceso eigoje, nurodydamas, jog žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių (past. – asmuo žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat suvokė, jog ją privaloma vykdyti imperatyviai, o jos tinkamai nevykdant gresia teisinė atsakomybė), tačiau vis tiek neblaivus vairavo automobilį, o į alkotesterį nepūtė, kadangi bijojo, jog jam bus konstatuotas neblaivumo faktas.

18. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. C., būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir sunkiai besikoordinuojantis aplinkoje, be pateisinamos ir (ar) būtinos priežasties vairavo vakaro metu automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėse, esant gana intensyviam eismui, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala BMW automobilio vairuotojui. Be to, S. C. taip pat siekė išvengti jam gręsiančios atsakomybės (past. – bandė bėgti iš eismo įvykio vietos; nuteistojo draugas M. R. bandė susitarti su N. M., kad nebūtų pranešta apie įvykusį eismo įvykį ir iškviesti policijos pareigūnai, siūlant piniginį atlygį; pirmosios apklausos metu nuteistasis kategoriškai neigė savo kaltę, teigdamas, jog vairavo kitas asmuo; S. C. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia S. C. elgesį pripažinti piktavališku, o veikos padarymo aplinkybes – pavojingomis. Be to, S. C. pavojingumą didina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, kadangi per nepilnus metus S. C. padarė net tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis S. C. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą teigia, kad jam dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio buvo paskirtos ir administracinio poveikio priemonės (nuobaudos). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad iš tiesų S. C. dėl 2021 m. lapkričio 19 d. įvykio buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis buvo patrauktas atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę, o ne dėl to, jog nesilaikė jam paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali šalinti S. C. atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, todėl šis atsiliepime nurodytas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad S. C. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tokiais veiksmais padarydamas BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

21. S. C. šioje baudžiamojoje byloje kaltintas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad privalėjo atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje nustatyta, kad draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo paskirtas ne kaltinime nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų, todėl šis inkriminuotų kaltinime faktinių aplinkybių netikslumas ištaisomas teisėjų kolegijos šiame nuosprendyje. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas esminės reikšmės neturės ir S. C. teisių nepažeis, kadangi susipažinus su bylos medžiaga, akivaizdu, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Dėl S. C. skiriamos bausmės pagal BK 243 straipsnį

22. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. S. C. padaryta BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Byloje nustatyta, kad S. C. atsakomybę lengvina viena aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina, kad veika padaryta S. C. būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje S. C. teistas tris kartus, iš kurių du teistumai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – asmens nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nesulaikė. Taip pat S. C. baustas ir administracine tvarka. Nuteistasis teigia, kad dirba (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų apie asmens gydymą psichiatrine tvarka arba įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą S. C. skiriama sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 30 parų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus bei atitiks realiai padarytų veiksmų pavojingumą ir asmens charakterizuojančius duomenis.

25. Kadangi padarytas BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu nusikaltimu (past. – šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas), paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. S. C. skiriama subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu, kuri subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, šioje dalyje teisėjų kolegija nepasisako dėl šio instituto taikymo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį, kuria S. C. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio padarymo, ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį –

S. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmių apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. C. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. skirti laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės (laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams) bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams), ir S. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.