- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 1-923-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46427-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- R.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z., 2022 m. gruodžio 10 d. apie 14.39 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. S., tai yra miegamajame tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus M. S. į veidą (kairę pusę), po to M. S. einant link durų, sugriebė pastarąją už striukės, dėl ko ši nugriuvo ant žemės bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ant grindų gulinčiai M. S. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į pakaušio sritį ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. S. odos nubrozdinimus kaktos kairėje ir pakaušio kairės pusės sumušimus, pasireiškiančius lokaliu skausmingu palpuojančiu patinimu bei potrauminiu minkštųjų audinių komponentu (KT), tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
R. Z. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109-111, 121-124) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu prisipažįsta iš dalies, sutinka teismui duoti parodymus. Ne pirmą kartą jie ginčijasi, būna, kad užpuola jį, kai jie barasi, tai ji (teismo pastaba – nukentėjusioji) ant jo kumščiais šoka. Gali būti taip, kad jis sudavė tuos smūgius, bet nebuvo taip, kad tyčia ją mušė. Bet barasi ne pirmą kartą ir pas jį buvo sužalojimai, buvo mėlynė ant akies, nubrozdinimai. Nėra taip, kad jis pastoviai ją (teismo pastaba – nukentėjusiąją) mušė. Ne viską atsimena, bet barnis prasidėjo dėl to, kad jis jai pinigų skolingas. Ji pradeda žodžiais ir paskui pradeda stumdytis. Tą pačią dieną irgi buvo tas pats, net buvo žmogus, kuris buvo su jais, jis girdėjo, kai prasidėjo barniai. Pastoviai nukentėjusioji pradeda lįsti prie jo ir pradeda stumdytis. Šiuo atveju tai ji pradėjo stumdytis, išgėrusi buvo, jis irgi išgėręs buvo, su draugu degtinę gėrė, 0,5 litro kažkur. Nukentėjusioji kartu gėrė su jais. Išvakarėse jis nukentėjusiąją buvo išvaręs iš namų su daiktais, o ji sakė, kad „atseit“ jai reikia pakalbėti, tai ji atvažiavo būtent iš ryto pas juos. Jis su draugu žiūrėjo futbolą, ji atvažiavo, su jais išgėrė ir prasidėjo. Tiksliai atsimena, kad jie barėsi ir stumdėsi, o kas konkrečiai buvo negali pasakyti. Atsimena, kad jie koridoriuje barėsi, atsimena, kad nukentėjusioji nugriuvo, ji per tą kėdę ir nugriuvo, jis ją gal pastūmė trupučiuką ar dar kažkas, galimai dėl jo veiksmo nugriuvo. Kai ji nugriuvo, paskambino kažkas į duris ir jis atidarė. Iki to laiko, kol paskambino į duris, jis bandė ją prilaikyti. Ant nugaros nugriuvo, veidas į viršų buvo. Laikė, nes ji pastoviai spardosi kai guli, laikė prie krūtinės ranką, kad neatsistotų. Ji kai griuvo atgal, tai galu ir griuvo, tai tikrai atsimena, nes kai paskambino į duris, ji buvo veidu į viršų, kaimynė galėjo tai matyti. Iš dalies pripažįsta, kad galėjo būti smūgiai, bet jie negalėjo būti tyčiniai. Kai ji puolė, tai gali būti, kad sudavė smūgį. Ne taip, kad netyčiniai smūgiai, bet kai ji puola, tai gali būti, kad sudavė, nes ji puolė jį. Kai ginčijosi, nežino ar kvietė pagalbą. Kad jis būtų sakęs, kad trenks jos galvą į sieną, tikrai neatsimena. Dėl šių savo sumušimų nesikreipė niekur. Kai jį suėmė, pas jį buvo ir mėlynė, ir nubrozdinimai. Gavosi taip, kad ji ir į veidą sudavė jam, mėlynė buvo po akim, su nagais draskėsi, kumščiais smūgiavosi. Jis dažniausiai bando nusišalint, bet ji atbėga į kambarį. Draugas jo tuo metu išėjo į kitą kambarį, o paskui jis išvis išėjo. Jis (teismo pastaba – R. Z.) neliepė draugui išeiti, jis pats pasakė, kad jie aiškintųsi tarpusavyje. Draugas išėjo konflikto pradžioje. Civilinį ieškinį atlyginti sutinka (t. 1, b. l. 109-111; 191).
Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios M. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36-39) ir teisme duotais parodymais, kad ji tiesiog atvažiavo pas kaltinamąjį ryte, jie gėrė ir ji, kaip visada, dėl pinigų pradėjo sakyti. Jis (teismo pastaba – R. Z.) atsistojo ir pradėjo ją pulti. Paskui ji jį tiesiog pastūmė, jis per lovą nukrito. Ji bandė pabėgti ir jis ją pagavo už striukės, numetė ant grindų ir pradėjo daug smūgių daužyt į galvą. Jai paskambino kaimynė pasakė, kad ateitų pas ją, nes jis (teismo pastaba – R. Z.) ją užmuš. Ji atėjo pas kaimynę ir ši, atrodo, išvietė policiją, o ji greitąją iškvietė ir pas kaimynę buvo tuo metu. Buvo palikusi dokumentus pas kaltinamąjį. Kai ją išvarė vakare jis, tai sudėjo visus daiktus, o dokumentus paliko pas save. Tą rytą ji nebuvo blaivi, kai atėjo susirinkti dokumentų. Iš pradžių sėdėjo, viskas buvo gerai. Sėdėjo prie stalo, draugas išėjo, nes jis suprato, kad bus pykčiai, nes ji pradėjo rėkti, prikaišioti dėl pinigų, bet kai jie pradėjo muštis, tas draugas pabėgo pro duris. Pradėjo kaltinamasis ją mušti ir ji jį nustūmė. Su rankomis sudavė kumščiu du kartus į kaktos kairę pusę, toliau ji paėmė savo daiktus ir pradėjo bėgti link durų, bet jis čiupo ją už striukės ir ji pargriuvo ant žemės. Ji bandė apsaugoti savo veidą, gali būti, kad ji apsivertė ir užsidengė. Mušė ją kumščiu, daug kartų į galvos sritį. Ji jautė fizinį skausmą visais atvejais. Baigėsi tuo, kad kaimynė paskambino ir pakvietė pas save. Ji pasakė, kad važiuos su greitąja, nes jai galvą skaudėjo. Kai padarė tyrimus nustatė, kad galvos sumušimas. Sumušimai paprasčiausiai buvo, kakta buvo kraujuota. Kai jis ją puolė kambaryje, ji jį pastūmė, tai gali būti ta mėlynė dėl to ir tada ji bandė pabėgti. Kaip ji galėjo makaluotis, jei jis ją pradėjo daužyti, ji saugojo veidą. Gal netyčia sutrenkė jam, ji gynėsi. Neatsimena šito, kad būtų jam smūgiavusi su kumščiais. Ji nemušė jo. Gali būti, kad apdraskė nagais kai gynėsi, bet taip ji jo nepuolė. Galėjo būti, kad atstumdama ji galėjo suduoti kumščiais. Kada jis puolė, ji pradėjo gintis. Jis pradėjo eiti link jos su kumščiais. Kai ji sėdėjo, jis pulti pradėjo ir sudavė, o ji tada su koja jį pastūmė, apdraskė gal kai prie durų ją daužė. Kaltinamasis pirmas sudavė smūgius. Jis ėjo link jos pulti, ji nieko nedarė, čia viskas greitai vyko. Pagalbos ji nesišaukė, rėkti gal ir rėkė, matyt kaimynai išgirdo, kad yra riksmai. Rėkė, kad paleistų ją ir kaimynė ir išgirdo (t. 1, b. l. 192);
- liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69-71) ir teisme duotais parodymais, kad pažįsta nukentėjusiąją tik iš matymo, o su kaltinamuoju priešais gyvena. Tikslios datos neatsimena, bet išvakarėse tikrai buvo girdėti, kad vyksta išgertuvės, nes buvo pakelti tonai. Pas juos yra viena bendra siena. Kitą dieną arčiau vidurdienio išgirdo, kad laiptinėje kažkas garsiai šnekasi, po to pasibeldė nukentėjusioji pas ją į butą ir padavė telefoną bei paprašė pasakyti adresą, nes ji kvietėsi greitąją. Paėmė ragelį, patikslino ir greitoji jai pasakė, kad atvažiuos tokiu laiku ir prašė juos pasitikti. Stovėdama, laukdama tos greitosios, nukentėjusioji nuėjo ir vėl į tą butą. Pamatė, kad atvažiavo greitoji ir išėjo jos pasitikti ir pasakė, kad greitoji laukia policijos. Lipdama į savo aukštą, išgirdo, kad nukentėjusioji rėkia ir šaukiasi pagalbos. Ji pasibeldė į duris ir atidarė kaltinamasis, ji paprašė panelės, kad ji nueitų pas ją, kol atvažiuos policija, panelė buvo apsiašarojusi, matėsi, kad buvo muštynės, nes ant veido buvo paraudonavusių vietų, tai ji „palaikė“ panelę, kol atvažiavo policija. Nukentėjusioji buvo atsisėdusi prie pat durų, ant grindų, užsidengusi veidą ir galvą. Ir prieš tai girdėjosi, kad jis (teismo pastaba – R. Z.) sako „aš tau tuoj į galvą“, kažkas tai tokio ir nukentėjusioji pradėjo prašytis pagalbos, tada ji pasibeldė. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, atidarė duris ir ji pasiėmė nukentėjusiąją. Nebeprisimena tiksliai, bet kažką pasakė, kad „ aš tau tuoj į galvą“. Kažkas tokio panašaus galėjo būti, kad „trenksiu tavo galvą į sieną“. Prie durų buvo tik jie du, kitų žmonių nebuvo. Kai kaltinamasis atidarė duris, tai nepastebėjo ar jo veidas turi sužalojimų. Panelė pastebėjo, kad sužalota, nes pas ją atėjo. Girdėjo, kad „aš tau tuoj tą galvą“ ir toliau neatsimena, jai kaip grasinimas nuskambėjo (t. 2, b. l. 3);
- liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 74-77) ir teisme duotais parodymais, kad jie pradėjo pyktis ir jis paliko tą vietą. Jis (teismo pastaba – R. Z.) ir jo draugė M. susipyko. Jis buvo Lietuvoje, atvažiavo į svečius pas juos, jie susipyko ir sakė, kam jam to reikia ir paliko tą vietą. Turbūt tai ir buvo gruodžio pradžioje. Nežino dėl ko jie ten pykosi, turbūt dėl to, kad kas, kam, kiek skolingas pinigų. Realiai neatsimena kada, bet sužinojo, kad jis į policiją buvo paimtas ir pats atrodė „ne kaip“, veidas ne koks buvo, reiškiasi, kad jo draugas gavo į veidą. R. nukentėjęs buvo, jam atrodo, o ne kažkas kitas. Įsivaizduoja, kai bando žmonės kažką kurti kartu, nesigauna ir kas įvyko, tas įvyko, jie suprato, ką padarė, tegul jie padaro savo gyvenimą, apsisprendžia ir padaro. Nežino, kada tai buvo, bet buvo kaltinamąjį matęs po įvykio ir matėsi, kad jo veidas sužeistas. Neatsimena ar klausė R., kas veidui atsitiko. M. nebuvo sutikęs po to. Vartojo alkoholį, kai buvo pas R. Išgėrę buvo, kiek gėrė neatsimena, jie pradėjo pyktis ir jis paliko patalpą. R. ką gėrė - neatsimena, matė, kad jie pradėjo rėkti vienas ant kito, tada jis sėdo į taksi ir išvažiavo. Jokių smūgių, pastūmimų nematė (t. 2, b. l. 2-3);
- 2023 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) apžiūra, padarant stenogramą. Skambučio data – 2022-12-10, skambučio pradžios laikas – 14:34:00. Skambučio trukmė – 3 minutės 58 sekundės. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Pokalbio stenograma: BPC:112, 112. Moteriškas balsas: Laba diena. BPC: Klausom, alio! Moteriškas balsas: Norėčiau iškviesti pagalbos skambutį. BPC: Kokią tarnybą norite išsikviesti? Kokią tarnybą? Moteriškas balsas: Policiją ir GMP. BPC: Iš kokio rajono? Miesto ? Skambinat. Moteriškas balsas: Iš Vilniaus. BPC: Vilniaus miestas ar Vilniaus rajonas? Moteriškas balsas: Vilniaus rajonas būtų. BPC: O koks kaimas? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) BPC: Čia bus (duomenys neskelbtini) kaimas? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Kaimas taip? Moteriškas balsas: Taip. BPC: Gatvė? Moteriškas balsas: 35-3. BPC: Gatvės pavadinimas koks? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Ponia, jūs dabar pasakėt namo numerį ir buto numerį, o gatvė kokia? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? Moteriškas balsas: Taip, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)gatvės nėra. Tikslinkit gatvę. Moteriškas balsas: Aš negaliu tikslinti gatvės, nes mane sumušė čia. BPC: Tai o ponia, o kur važiuoti tarnybom? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini)kaime nėra! Moteriškas balsas: Vilniaus rajone. BPC: (duomenys neskelbtini). Moteriškas balsas: Link Rudaminos, R. S. yra. BPC: Ponia, gatvė kokia? Jūs man sakot (duomenys neskelbtini) kaimas tai čia yra kaimo pavadinimas, o gatvės pavadinimas koks? Moteriškas balsas: Aš nežinau gatvės pavadinimo. BPC: Tai jūs pasiklauskit žmonių? Moteriškas balsas: Kokių žmonių? BPC: Jūs kur esat? Bute? Moteriškas balsas: Laiptinėje esu. BPC: Tai pasibelskit į kitą butą, kur gyvena žmonės, kad jums atidarytų duris. Jūs čia gyvenat? Moteriškas balsas: Negyvenu aš čia. BPC: Negyvenat. Tai pasibelskit. Moteriškas balsas: Tai mane tuoj užmuš čia. BPC: Tai o kur važiuot? Jūs adreso nesakot, nežinot. Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Ponia, jūs žinot kiek yra gatvių (duomenys neskelbtini)kaime? Moteriškas balsas: O Jėzau ! (beldžiasi) BPC: Kas jus sumušė? Moteriškas balsas: Sugyventinis. BPC: Jo vardas, pavardė kaip būtų? Moteriškas balsas: R. Z.. BPC: R. Moteriškas balsas: R. Z.. BPC: Dėl ko jums reikalinga GMP? Kuri kūno dalis jums sumušta? Moteriškas balsas: Ar galėtumėt gatvę pasakyt šitai poniai? (prašo kito asmens) Moteriškas balsas: Laba diena. BPC: Laba diena. Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), čia Jūsų 4-tas butas? Moteriškas balsas: Mano 4-tas, o čia priešais 3-čias. BPC: Supratau. Laiptinės durų kodas ar yra? Moteriškas balsas: Yra, bet aš išeisiu pasitikt. Už kiek būsit? BPC: Pasitiksit, supratau. Duokit tai moteriai ragelį. Moteriškas balsas: Gerai, prašau. BPC: Alio, ar girdit? Moteriškas balsas: Jo, girdžiu. BPC: Kiek jums metų? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Kuri kūno dalis jums sumušta? Moteriškas balsas: Kairė. BPC: Ranka? Koja? Užpakaliukas? Kojytė? Galvytė? Kuri? Moteriškas balsas: Akis, akis. Visa akis. Sumušta ir labai skaudą. BPC: Kur dabar yra jūsų sugyventinis? Moteriškas balsas: Namie. BPC: Trečiam bute? Moteriškas balsas: Taip. BPC: Tai sakėt, čia negyvenat? Moteriškas balsas: (neaiškus tekstas) BPC: Jūsų vardas, pavardė kaip? Moteriškas balsas: M. S.. BPC: M. Moteriškas balsas: S. BPC: Vaikų mažų yra namuose? Moteriškas balsas: Ne. BPC: Supratau, laukit. Atvažiuos GMP ir policiją, laukite. Viso gero (t. 1, b. l. 85-88);
- 2023 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota į įvykio vietą 2022-12-10 atvykusių pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera nufilmuotų penkių vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodyta: apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1210_150630_003”, kurio trukmė 05 min. 02 sek. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje taip pat yra atvykę greitosios med. pagalbos specialistai (toliau GMP specialistai). Pareigūnai kartu su GMP specialistais užeina į laiptinę, juos pasitinka moteris ir nurodo butą dėl ko buvo iškvietimas. Pareigūnai su specialistais užeina į butą, jame matomas vyras (iš ikiteisminio tyrimo atpažįstamas kaip įtariamasis R. Z.) ir moteris (iš ikiteisminio tyrimo atpažįstama kaip nukentėjusioji M. S.). Ant M. S. veido, virš kairiojo antakio matomas sumušimas – nubrozdinimas, kuris patinęs. Moteris nurodo, kad jai skauda galvą ir, kad ją šiandien R. Z. mušė kumščiu į veidą, sudavė ne vieną kartą, tačiau kiek, nenurodo; Apžiūrimas antras „Body“ kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1210_151130_004“, kurio trukmė 05 min. Vaizdo įraše matoma, kaip GMP darbuotojai pildo nukentėjusiosios duomenis. Nuo 02:00 minutės GMP specialistas paklausia moters kokiomis aplinkybėmis pas moterį ant kaktos kairės pusės atsirado sumušimas ir nubrozdinimas, nukentėjusioji nurodo, kad sugyventinis kumščiu smūgiavo jai į veidą. Toliau pareigūnai atlieka įvykio vietos apžiūrą. Pareigūnai pasiteirauja moters kiek kartų jai sudavė R. Z., moteris atsako, kad negali nurodyti, bet daug kartų. Toliau matoma, kaip pareigūnas bendrauja su įtariamuoju R. Z., kuris neigia sumušęs M. S., pareigūnas paklausia vyro iš kur pas sugyventinę atsirado ant veido randai bei kodėl ant R. Z. veido matosi kraujo dėmės, R. Z. neatsako į pateiktą klausimą, nurodo aplinkybes nesusijusias su įvykiu. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta; Apžiūrimas trečias „Body“ kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1210_151629_005“, kurio trukmė 05 min. Vaizdo įraše toliau girdimas pokalbis tarp įtariamojo R. Z. ir pareigūnų. Nurodo, kad prieš metus laiko R. Z. ją buvo sumušęs ir buvo pradėtas tyrimas. Toliau R. Z. neigia sumušęs M. S., pareigūnas paklausia vyro iš kur pas sugyventinę atsirado ant veido randai bei kodėl ant R. Z. veido matosi kraujo dėmės, R. Z. neatsako į pateiktą klausimą, nurodo aplinkybes nesusijusias su įvykiu. R. Z. pareigūnams iš mobiliojo ryšio telefono rodo vaizdo įrašus, kuriuose turi būti nukentėjusioji bei kaip ji „daro blogus dalykus“. Pareigūnams apžiūrint vaizdo įrašus nurodo, kad „čia nieko juose nėra, ji tik šoka“. Toliau matoma kaip pareigūnas nueina į priešais esantį butą, kurio duris atidaro moteris. Pareigūnas paklausia ar ji matė įvykį, ji nurodo, kad girdėjo tik kaip moteris pradėjo klykti „gelbėkit“, atidarė duris, ir ji sėdėjo kampe susigūžusi. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta; Apžiūrimuose ketvirtame „Body“ kameros vaizdo įraše pavadinimu „2022_1210_152128_006“ (trukmė –17 sekundžių) ir penktame vaizdo įraše pavadinimu „2022_1210_153013_007“ (trukmė – 02 min. 05 sek.) reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (t. 1, b. l. 79-81);
- 2022 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą nustatyta, kad šiandieną, 2022 m. gruodžio 10 d. R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ranka kelis kartus trenkė M. S., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, ko pasėkoje M. S. pajuto fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvo medikų brigada 5610, kurie moterį išsivežė į Lazdynų ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 5-15);
- 2022 m. gruodžio 10 d. patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu bei pridėta fotolente, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metų tyrimui reikšmingos informacijos bei daiktų pastebėta nebuvo (t. 1, b. l. 21-28);
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).
Kaltinamasis R. Z. viso proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, policijos patrulių atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamera užfiksuotą vaizdą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. S., tai yra miegamajame tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus M. S. į veidą (kairę pusę), po to M. S. einant link durų, sugriebė pastarąją už striukės, dėl ko ši nugriuvo ant žemės bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ant grindų gulinčiai M. S. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į pakaušio sritį ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. S. odos nubrozdinimus kaktos kairėje ir pakaušio kairės pusės sumušimus, pasireiškiančius lokaliu skausmingu palpuojančiu patinimu bei potrauminiu minkštųjų audinių komponentu (KT), tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dažnai barasi su nukentėjusiąja. Teigė, kad kartu su M. S. ir liudytoju T. S. vartojo alkoholinius gėrimus, kai nukentėjusioji pradėjo jam priekaištauti dėl skolos, prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis neneigė, kad galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai, tačiau teigė, jog pati nukentėjusioji jį stumdė, sudavė jam smūgius dėl ko ant jo veido ir kūno buvo matomi sužalojimai bei eskalavo konfliktą, taip pat pažymėjo, kad prastai atsimena įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl pinigų, tai vyksta ne pirmą kartą. Tuomet kaltinamasis pradėjo ją pulti, o ji gindamasi jį atstūmė nuo savęs. Teigė, jog bandė pabėgti, tačiau kaltinamasis ją pagavo už striukės ir pagriovęs ant žemės sudavė daug smūgių į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. teigė, kad padėjo nekentėjusiajai išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, o jos laukiant M. S. vėl nuėjo pas kaltinamąjį į butą. Liudytoja išgirdusi pagalbos šauksmą pasibeldė į kaltinamo buto duris, o kai kaltinamasis jas atidarė, matė apsiverkusią nukentėjusiąją. Tvirtino, kad ant nukentėjusios veido buvo matomos smurto žymės, tuo tarpu ant kaltinamojo veido ar kūno sužalojimų nepastebėjo. Pažymėjo, jog eidama link R. Z. buto girdėjo kaltinamojo grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoti smurtą. Patvirtino, kad kaltinamajam atidarius duris kitų žmonių be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kurių balsai būtų galėję girdėtis laiptinėje, nebuvo. Smurto žymės ant nukentėjusiosios veido matomos ir pareigūnų, kurie atvyko į įvykio vietą „Body“ kameromis užfiksuotoje vaizdo medžiagoje. Tuo tarpu liudytojas T. S. patvirtino, kad matė tik konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pradžią, tačiau jam prasidėjus, iš karto išėjo.
Teismo vertinimu, nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat konfliktą girdėjo ir smurto žymes ant nukentėjusiosios veido matė liudytoja A. S., be kita ko, girdėjo, kai kaltinamasis grasino nukentėjusiajai panaudoti smurtą. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. R. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 132-137), baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (1 t., b. l. 148-151), nevedęs, vykdantis individualią veiklą. Pažymėtina, kad tai nėra pirmas smurto atvejis, kai kaltinamasis R. Z. panaudoja smurtą prieš nukentėjusiąją M. S.. Baigiamojoje kalboje prokurorė atkreipė dėmesį, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis 2022 m. sausio 1 d. buvo pradėtas analogiškas ikiteisminis tyrimas, kuris 2023 m. kovo 15 d. buvo nutrauktas atleidus R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą parenkant didesnį už įstatymo nustatytą minimalų.
Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, vietoje jos, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais skirtini įpareigojimai: bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, paskirti įpareigojimai darys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, skatins nesmurtauti. Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. gruodžio 12 d. 13.07 val. (1 t., b. l. 98-101, 102-104), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 126,60 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-66). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota M. S. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 126,60 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2023 m. balandžio 28 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajai ir jų kaina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis R. Z. su civiliniu ieškiniu sutiko. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant, taip pat nurodant, jog ieškinį palaiko (1 t, b. l. 186-188). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112-115) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus .
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. (R.) Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. gruodžio 12 d. 13.07 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.