Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo kartu su pranešimu dėl įgalioto asmens paskyrimo (b. l. 108-109) buvo įteikti tinkamai 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/ 2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka (b. l. 111-113, 124-125, 139, 143-144).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas laikomas tinamai informuotas apie teismo posėdį CPK 805 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo kartu su pranešimu dėl įgalioto asmens pagal CPK 805 straipsnį paskyrimo (b. l. 108-109) buvo įteikti tinkamai 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka (b. l. 111-113, 124-125, 139). Vadovaujanti CPK 805 straipsnio 2 dalimi, jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.

Institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikta išvada (b. l. 117-118) nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti materialiai savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

VTAS teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti VTAS atstovui nedalyvaujant (b. l. 184).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ginčo šalių paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. B. ir atsakovo A. K. sūnus (b. l. 4, 7-8). Ieškovė šiuo metu augina ir kitą mažametį vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Atsakovas A. K. yra nevedęs, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs (b. l. 6).

Ieškovė A. B. nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31). Ieškovė šiuo metu augina mažametį vaiką ir jos gaunamas pajamas sudaro gaunama išmoka apie 300 Eur (b. l. 117-118, 170-173) Ieškovė 2014 m. gruodžio 23 d. pirko žaidimų kompiuterį (b. l. 33), kurio įsigijimą kreditavo UAB „Ūkio banko lizingas“ (b. l. 32-41). Ieškovė Mokilizinge kreditavo telefono Samsung galaxy trend 2 g313 imei įsigijimą (b. l. 42-49). Ieškovė 2015 m. vasario 3 d. su BigBank sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 8342,40 Eur sumos (b. l. 51-54). Ginčo šalių sūnus laikotarpiu nuo 214 m. vasario 14 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. (b. l. 55-99) vyko į įvairias išvykas, organizuojamas mokykloje.

Atsakovas A. K. nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nevaldo (b. l. 101), taip pat Lietuvos Respublikoje nedirba ir negauna su darbo susijusiomis pajamų (b. l. 102).

Ieškovė teismui paaiškino, kad nepilnamečiui sūnui A. K. išlaikyti kas mėnesį reikia ne mažiau nei 380 Eur: apie 60 Eur reikia skirti būstui, 150 Eur – maitinimui, apie 40 Eur drabužiams, 25 Eur vaistams ir maisto papildams, higienos reikmėms, gydytojo paslaugoms, 10 Eur transporto išlaidoms, 15 Eur internetui, 5 Eur telefono papildymas, 30 Eur poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, 45 Eur mokyklinėms reikmėms bei ilgo naudojimo daiktams (lova, rašomasis stalas, kėdė, lempa, patalynė, kompiuteris, telefonas, fotoaparatas ir kt.). Ieškovė taip pat paaiškino, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn., skaičiuojant kiekvieno mėnesio išlaikymo dydį pagal tuo metu minimalią algą atsakovo įsiskolinimas yra 6268 Eur. Ieškovė prašė priteisti daugiau nei MMA už praėjusiu trejus metus, t. y. iš viso 6840 Eur, nes vaiko poreikių tenkinimui išleido daugiau nei MMA kas mėn.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nustatyta, kad nepilnametis A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) b. l. 117-118), 1 klasėje. VTAS išvadoje nurodė, kad berniukas pasakojo, jog tėvas gyvena užsienyje, paskutinį kartą į Lietuvą buvo atvykęs prieš 2 metus, kartą per mėn. jis su tėvu bendrauja per soc. tinklą „Facebook“. Vasarą pas tėvą berniukas būna 4 savaites, tuo laiku tėvas nuperka vieną porą batų, kelnes, megztinį, vieną kartą buvo nupirkęs dvi poras batų. Kai sūnus paprašo, tėvas jam duoda 50 Eur, bet nedaugiau kaip 2 kartus per metus. Berniukas prašė tėvo skirti pinigų dažniau nei 2 kartus per metus, bet tėvas atsakė, kad neturi pinigų (b. l. 117-118).

Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė el. bilietą, iš kurio nėra galima nustatyti, kad el. bilietas buvo pirktas būtent ginčo šalių sūnui atvykti į Jungtinę Karalystę (b. l. 130), tačiau ir pati ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ginčo šalių vaikas mokyklinių atostogų metu atvyksta pas atsakovą. Teismas pastebi tai, kad atsakovo teikiamas periodinis išlaikymas vaikui jo vasaros atostogų metu nėra pagrįstas CPK leistinais įrodymais, be to, atsakovas nepagrindė, kad jo teikiamas išlaikymas vaikui yra periodinis, nuolatinis ir pakankamas vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 172,73 Eur vaiko išlaikymui, tačiau mokėjimo pavedime nėra jokios mokėjimo paskirties. Ieškovė teigė, kad nurodytas mokėjimas buvo atliktas paskolai už televizorių, kurį atsakovas pats išsivežė į užsienį, padengti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-959/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytą sumą jis skyrė būtent vaiko poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

Kitus atsakovo mokėjimus per paskutinius trejus metus pripažino pati ieškovė, t. y. 2015 m. spalio 9 d. 70,71 Eur, 2015 m. lapkričio 9 d. 70,55 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. 70,71 Eur mokėjimą. Nustatyta, kad per paskutinius trejus metus atsakovas vaiko išlaikymui ieškovei iš viso pervedė 211,97 Eur (b. l. 135-136, 199-202).

Nors atsakovas nurodė, kad jo šeimą sudaro 2 suaugę ir 4 vaikai, iš kurių vienas yra mažametis, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), taip pat ir įrodymų, patvirtinančias jo gaunamas pajamas ginčo laikotarpiu. Kitų duomenų apie atsakovo galimybes teikti vaikui ieškovės prašomą išlaikymo dydį byloje nėra. Atsakovui buvo sudarytos galimybės teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo argumentus bei samprotavimus visais bylos nagrinėjimu metu kylančiais klausimais.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamai vystymąsi ir poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu ir nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta tik nustačius esmines aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2353-619/2016).

Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pagal turimus duomenis ieškovės padėtis yra šiek tiek geresnė: ji turi nuosavybės teisėmis valdomo turto, tačiau taip pat pastebėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, valdomą turtą Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas daro išvadą, kad vertinant visas abejones vaiko naudai, nėra pagrindo teigti kad atsakovas negali teikti ginčo šalių nepilnamečiui vaikui ½ MMA dydžio išlaikymo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. ir periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė teigė, kad jos teikiamas išlaikymas vaikui ginčo laikotarpiu buvo didesnis nei MMA, šią aplinkybę grindė įrodymais, jog 2013 m. balandžio 29 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu su UAB „Ūkio banko lizingu“ buvo paimtas 1839,56 Lt (533 Eur) kreditas, minėtas kreditas buvo paimtas ginčo šalims dar gyvenant kartu, tačiau atsakovas jo nedengė ir išvyko į užsienį, o minėtas kreditas buvo skirtas patenkinti vaiko kasdienius poreikius. Tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši kreditas buvo panaudotas išimtinai vaiko poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovė nurodė, kad pagal 2014 m. gruodžio 23 d. vartojimo kredito sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo paimtas 399,43 Eur dydžio kreditas vaikui nupirkti žaidimo kompiuterį Microsoft-konsole xbox 360 (b. l. 33). Teismas sprendžia, kad nurodytas žaidimų kompiuteris nėra būtinoji prekė vaiko poreikių tenkinimui. Pagal 2014 m. gruodžio 23 d. tikslinę paskolos vartojimo sutartį su UAB „Mokilizingas“, atstovaujant UAB „Mobili linija“ buvo paimta 370 Eur paskola vaikui kalėdinei dovanai – ryšio priemonei Samsung Galaxy trend 2 g 313 nupirkti (b. l. 42-44). Teismas taip pat sprendžia, kad nurodytos kainos ir modelio ryšio priemonė nėra būtina vaiko poreikių tenkinimui, ypač įvertinus aplinkybę, kad tą pačią dieną 2014 m. gruodžio 23 d. vaikui jau buvo pirktas minėtas žaidimų kompiuteris. 2015 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartis su BigBank AS filialu sudaryta vartojimo kredito sutartis (b. l. 51-54) 4605 Eur sumai skirta būstui, kuriame gyvena vaikas remontui (namo šildymo, vandens ir fekalinės sistemos), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis kreditas buvo panaudotas tenkinant vaiko būsto poreikius (CPK 178 straipsnis), be to, net ir tenkinant vaiko būsto pagerinimo poreikį, pastebėtina, kad E. S. g. 87, Vilniuje, ieškovė gyvena ne tik su ginčo šalių vaiku A. K., tačiau kartu su sugyventiniu G. S. ir jų nepilnamečiais vaikais E. S. ir V. S. (b. l. 117-120).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, jog ginčo laikotarpiu vaiko poreikiams kas mėnesį išleido didesnę sumą nei MMA, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn., t. y. už paskutinius trejus metus (36 mėn.) priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po ½ MMA ir atėmus atsakovo ginčo laikotarpiu sumokėtas pinigų sumas vaiko išlaikymui. Teismas skaičiavimus atlieka, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. MMA buvo 1035 Lt (300 Eur); nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo priteisia iš viso 6053,03 Eur (6268 Eur (300 Eur x 8 mėn.)/2) + (325 Eur x 6 mėn.)/2) + (350 Eur x 6 mėn.)/2) + 380 Eur x 16 mėn.)/2) - 211,97 Eur (sumokėta atsakovo ginčo laikotarpiu suma)

Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas vaiko poreikiams tenkinti (b. l. 159-169), daro išvadą, kad ginčo šalių vaikui per mėn. apie 60 Eur reikia skirti būstui, 150 Eur – maitinimui, apie 40 Eur drabužiams, 25 Eur vaistams ir maisto papildams, higienos reikmėms, gydytojo paslaugoms, 10 Eur transporto išlaidoms, 15 Eur internetui, 5 Eur telefono papildymas, 30 Eur poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, 45 Eur mokyklinėms reikmėms bei ilgo naudojimo daiktams (lova, rašomasis stalas, kėdė, lempa, patalynė, kompiuteris, telefonas, fotoaparatas ir kt.). Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aukščiau nurodytą atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 190 Eur dydžio išmoką, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. lapkričio 9 d..), iki jo pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė A. B. yra patyrusi 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 9-11).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo taip pat priteistinas 68,40 Eur (2280 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl 6053,03 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo yra priteistina 181,59 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 12,56 Eur ir yra priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. lapkričio 9 d.) iki vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002 m. balandžio 2 d., pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, nepilnamečiui A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 6053,03 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus tris euro ct), priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 249,99 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt devynis euro ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,56 Eur (dvylika eurų penkiasdešimt šešis euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.