Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui D. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas D. J. yra sūnaus V. Ž. tėvas pagal kilmę; 2) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą jo sūnui V. Ž. periodinėmis išmokomis po 190 eurų per mėnesį nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą sūnui nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini)– ir susidariusį įsiskolinimą nuo šio momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurio dydis būtų po 100 eurų per mėnesį, t. y. 1500 eurų; 4) nustatyti vaiko V. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina R. Ž.; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais visiškai sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. Ž., kurio gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą, motina – ieškovė R. Ž. (b. l. 2); vaikas gyvena su ieškove (b. l. 3); ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinė pašalpa bei išmoka vaikui, viso: 116,25 EUR (b. l. 4); nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jai neįregistruotos (b. l. 6); atsakovo vardu teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos; jo teigimu, jis dirba; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko; iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko D. M. poreikiai per mėnesį siekia apie 380,00 EUR.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad vaikas V. Ž. yra jo sūnus pagal kilmę, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti vaiko V. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas su tuo sutinka. Todėl, įsitikinus, jog tai visiškai atitinka vaiko interesus, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 380,00 EUR. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga ir įrodyta. Atsakovas sutinka mokėti 190,00 EUR dydžio išlaikymą per mėnesį, taip pat sutiko mokėti ir 1500,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą, toks išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams, todėl priteistinas iš atsakovo (CK 3.200 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 93,57 EUR suma, kuri, patenkinus ieškinį, priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas pagal kilmę.

Priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą jo sūnui V. Ž. periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo 2017-01-05 iki vaikas sulauks pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. J. 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui V. Ž. už laikotarpį nuo 2015-09-09 iki 2017-01-05.

Vaikui V. Ž. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. Ž..

Nustatyti vaiko V. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. Ž..

Priteisti iš atsakovo D. J. 93,57 Eur (devyniasdešimt tris eurus 57 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.