Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės U. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovei U. R. dėl skolos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius REIKALAVIMAS.LT kreipėsi į teismą su pareiškimu, pagal kurį teismas išdavė 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą dėl 13641,87 Lt skolos, 200,00 Lt skolos administravimo mokesčio, metinių 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą ir 104,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės U. R., kuri pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų ir teismo įsakymo. Po ko teismo 2014-06-09 pranešimu kreditorius informuotas apie teisę pateikti ieškinį. Kreditorius 2014-06-20 pateikė ieškinį, kurį teismas 2014-07-01 nutartimi priėmė, panaikindamas teismo 2014 m. balandžio 23 d. Įsakymą.

Ieškovas UAB REIKALAVIMAS.LT prašė priteisti iš atsakovės 13641,87 Lt skolos, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1377 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 409 Lt žyminis mokestis ir 968 Lt ieškinio parengimo išlaidos. Ieškovas nurodė, kad jis su UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ 2014-01-10 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovui perleista reikalavimo teisė išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš atsakovės U. R.. Ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę 13614,87 Lt sumai ir į kitus privalomus mokėjimus pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Buhalterinį išrašą. Ieškovas 2014-01-23 išsiuntė atsakovei pranešimą - reikalavimą, kuriame informuojama apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė skolos nesumokėjo. Sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, nustatytais terminais. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Didžiasalyje, Ignalinos r., savininkas nesikreipė dėl atsijungimo nuo daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos ir buto šildymo būdo pakeitimo į krosninį. Jeigu tokie veiksmai atlikti, jie yra savavališki. Skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

Atsakovė U. R. teismui 2014-07-22 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškovo pateiktos priskaitymų ir mokėjimų ataskaitos nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio matyti, kad didžiąją skolos dalį sudaro šildymo kaina bei šildymo sistemų priežiūra. Bute nėra radiatorių, jų nebuvo ir 2009 m. buto įsigijimo metu. Atsakovė radiatorių atjungimo veiksmų neatliko. Nei atsakovė, nei kiti asmenys bute negyveno. Atsakovė niekada nesinaudojo UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ paslaugomis, nebuvo sudariusi jokių sutarčių. Iš atsakovės negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. CK 6.388 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad abonentas moka už faktiškai suvartotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus. Be to, pagal CK 6.368 straipsnį, draudžiama tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama mokėti. Skolos priteisimas prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte garantuotai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra. Ieškovas negali reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė. Ieškinio patenkinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovė taip pat nesutinka su eksploatacinių išlaidų skola, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu ir už kokias būtent paslaugas buvo skaičiuojamos šios išlaidos. Butas buvo ir yra negyvenamas. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovės 13541,87 Lt skolos ir 1367,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 14908,87 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 13541,87 Lt sumą nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės 21,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovė 2009 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ir asmeninės nuosavybės teise valdo 77.89 kv. m bendro ploto 4 kambarių butą su rūsiu Nr. 15 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Didžiasalio k., Didžiasalio sen., Ignalinos r., kurio bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploatavimą ir administravimą vykdo ir kitų, su administruojamu namu susijusių, paslaugų teikimą atlieka UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“. Ieškovas REIKALAVIMAS.LT sudarė su UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ 2014-01-10 Skolos reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 245, kuria UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ perleido ieškovui teisę reikalauti iš skolininko, nurodyto sutarties priede, pagrindinę skolos sumą ir kitus privalomus mokėjimus, susidariusius pagal sutarties priede nurodytus ir buhalterinius bei kitus dokumentus (sutarties 1 p.). UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ sutartimi patvirtino, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas skolininkui, nėra jokių suvaržymų ar apribojimų, dėl ko reikalavimas negali būti perleistas (sutarties 11 p.). Reikalavimo įgijėjas REIKALAVIMAS.LT sutartimi prisiėmė prievolę informuoti skolininką apie sutartimi atliktą reikalavimo perleidimą (sutarties 14 p.). Priedu Nr. 7, pasirašytu 2014-01-10, prie Skolos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 245 ieškovui perleista reikalavimo teisė reikalauti iš U. R. 13641,87 Lt pagrindinės skolos, susidariusios iki 2014-01-01. Priede nurodyta, kad jo pasirašymo melu perduodami skolą patvirtinantys dokumentai (b.l. 3-9). Ieškovo 2014-01-23 pranešimas-reikalavimas „dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo“ atsakovei asmeniškai įteiktas 2014-02-24 (b.l. 10- 12).

Teismas atsakovės argumentus, kad ji nesudarė su UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ jokių sutarčių, todėl jai nepriklauso pareiga mokėti už šios įmonės suteiktas paslaugas, laikė nepagrįstais. Teismas, grįsdamas šį argumentą, nurodė, kad nors atsakovė nesudarė su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi rašytinės sutarties, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti įstatymu nustatytą pareigą proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Anot teismo, nuo šios pareigos atsakovės neatleidžia atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė bute negyveno, kad butas buvo ir negyvenamas. Be to, teismas pažymėjo, kad nurodytiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų.

Teismas laikė nepagrįstu ir atsakovės nurodytą aplinkybę, kad nuo pat buto įsigijimo bute nebuvo ir nėra įrengta radiatorių, nes tokių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 179 str. 1 d.). Teismas akcentavo, kad leistinais ir pakankamais įrodymais byloje nepaneigti Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad daugiabučiame keturių aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Didžiasalio k.. Ignalinos r., yra įrengtas komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, kad namas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Ieškovo į bylą pateiktas VĮ Registrų centro 2014-06-12 informacinis pranešimas patvirtina, kad atsakovės butas, kaip ir visas daugiabutis namas, yra šildomas iš centralizuotų sistemų. VĮ Registrų centras neturi jokių duomenų apie bute pakeistą šildymo būdą, kad registro įrašas apie buto šildymą krosniniu šildymu (b.l. 6, 7) atsirado dėl techninės klaidos, kuri yra ištaisyta (b.l. 45, 46, 49). UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ 2014-05-29 pranešimas ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2014-06-02 pranešimas patvirtina, kad atsakovė nesikreipė dėl buto atjungimo nuo daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos ir buto šildymo pakeitimo į krosninį, kad leidimas dėl šildymo sistemos bute pakeitimo nebuvo išduotas (b.l. 47, 48). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nieko nenurodo apie vonių šildytuvus, kurie yra įrengiami kiekviename daugiabučio namo, šildomo centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, bute.

Kadangi per visą buto valdymo nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2013-12-31 atsakovė nemokėjo mokesčių už UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ patiektą šilumą ir šilumos sistemų priežiūrą, suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo paslaugas, tai teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Tačiau pagal ataskaitas, kuria remiantis reiškiamas ieškinys, duomenis teismas nustatė, kad atsakovės nesumokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2013-12-31 suma sudaro ne 13641,87 Lt, bet 13541,87 Lt, todėl priteisė 100 Lt mažesnę sumą nei prašyta ieškiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė U. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu. Apeliantė nurodo, kad didžiąją dalį skolos sudaro šildymo kaina bei šildymo sistemų priežiūra, nors bute nėra radiatorių. Jų nebuvo ir 2009 m. buto įsigijimo metu. Tai patvirtina byloje esantis 2009-08-18 nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad bute yra krosninis šildymas. Apeliantė nesikreipė į UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ dėl atsijungimo nuo daugiabučio centralizuotos šildymo sistemos ir buto šildymo pakeitimo, nes atsakovė atjungimo veiksmų neatliko, nei apeliantė, nei kiti asmenys šiame bute negyveno, o VĮ Registrų centre buvo įregistruoti teisingi duomenys apie krosninį šildymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesudarė sutarties su atsakove, šiluma atsakovei nebuvo tiekiama, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškinį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB REIKALAVIMAS.LT prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismo motyvais. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės bute teisėtai buvo atsijungta nuo daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos, atsakovei šiluma tiekiama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė skolą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas (žr., pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,, Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3 K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3- 229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą UAB „Litesko“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-401- 248/2015; kt.).

Paminėtina, kad ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76 str., 4.82 str. normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to. kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Apeliantė teigia, kad jos butas niekada nebuvo ir dabar nėra šildomos centralizuotai, jose nėra jokių šildymo įrenginių (radiatorių ir pan.), taigi ir šilumos energija nenaudojama. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad bute, esančiame adresu esančiame (duomenys neskelbtini), Didžiasalio k., Ignalinos r. nuosavybės teise priklauso atsakovei U. R., o į šiluma butą tiekiama centralizuotai. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bute įrengtas krosninis šildymas. Taigi apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo klausimai.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas turėjo remtis 2009-08-18 Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad bute yra įrengtas krosninis šildymas.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. D UAB „Baltijos garantas", bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nagrinėjamoje byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovės teiginius apie įrengtą krosninį šildymą nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas 2009-08-18 Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute įrengtas krosninis šildymas paneigtas VĮ Registrų centro 2014-06-12 informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2009-08-18 išraše įsivėlė klaida: kad atsakovės butas, kaip ir visas daugiabutis namas, yra šildomas iš centralizuotų sistemų (t. 1, b. I. 49). Pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, kad butas šildomas krosnimi, nepateikė jokių įrodymų apie įrengtą krosninį šildymą nei skolos susidarymo laikotarpiu, nei bylos nagrinėjimo metu, jų nepateikta ir kartu su apeliaciniu skundu (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų ar pan.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaitos atsakovei siunčiamos nuo 2009 m., tačiau tik 2014 m., kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė pradėjo neigti skolos egzistavimo pagrindą (centralizuotai teikiamą šilumą). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl sąskaitų už šilumą siuntimo. Apeliantės argumentai, kad ji apie siunčiamas už šilumą sąskaitas nežinojo, nes bute niekas negyvena, vertintini kritiškai, nes vidutiniškai rūpestingas ir apdairus asmuo domisi savo nekilnojamuoju turtu, jo būkle, siunčiamomis sąskaitomis, todėl mažai tikėtina, kad apie sąskaitų už šilumą siuntimą apeliantė nieko nežinojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė žinodama apie skaičiuojamus mokesčius už šilumos tiekimą, nesiėmė veiksmų šiems, anot jos, neteisėtiems ieškovo veiksmams, nutraukti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjęs teismas išvadą dėl paslaugų suteikimo atsakovei ir jų tinkamumo padarė remdamiesi atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinę ne tik minėtą pranešimą apie techninės klaidą dėl šildymo, bet ir kitus įrodymus: Ignalinos rajono savivaldybės pranešimus, valdybos potvarkius, tarybos sprendimus bei kt. rašytinius įrodymus (t. 1, b. 1. 43-98). Apeliantė, neigdama skolą, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė ir nesukėlė teismui pagrįstos abejonės, kad atitinkamos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, iš tiesų nebuvo suteiktos. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju apeliantė tokios savo pareigos neįgyvendino, bylą nagrinėjusiam teismui jokių objektyvių duomenų nepateikė, deklaratyviai teigdama, kad jai apie teikiamas paslaugas nebuvo žinoma. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas tinkamai neįrodė šilumos tiekimo fakto, tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius, nepateikė. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas UAB REIKALAVIMAS.LT patyrė 280,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo apeliaciniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos apeliaciniame procese negali būti priteistos. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L.T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K- 3-212-219/2015). Atsižvelgiant j tai, kad ieškovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo VšĮ Paslaugų teikimo centras, ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidos neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.