Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui E. J. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 5-jo notarų biuro notarės R. K. patvirtintą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašytą tarp A. K. ir E. J. K., taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog A. K. jo tėvas. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. Jis yra vienintelis įstatyminis A. K. įpėdinis. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl mirusiojo tėvo palikimo priėmimo, notarė pareiškimą priėmė, pranešė, jog palikėjas visą turtą padovanojo broliui. Nuo (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo metu, dovanotojas A. K. iki pat mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini), kuri laikoma sunkia nepagydoma liga. A. K. sveikatos būklė, ligos sunkumas, būsena dovanojimo sutarties pasirašymo metu, gydymui skirtų medikamentų poveikis A. K. psichinei būsenai, mąstymo slopinimui, patvirtina, jog A. K. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pasirašymo metu negalėjo pareikšti tikrosios valios.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. P. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. J. K.. Priteisė iš ieškovo M. P. 366 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2015-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, ar negalėjo sudaryti sandorio dėl jam paskirtų vaistų poveikio. Priešingai, A. K. šeimos gydytojas paaiškino, jog onkologinių metastazių A. K. smegenyse nebuvo, jis viską suvokė. Kol galėjo, pats lankėsi poliklinikoje. A. K. gydęs gydytojas urologas teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. K. niekuo nesiskyrė nuo kitų jo pacientų, psichinių sutrikimų nepastebėjo, nurodė, jog medicinine prasme urologinis susirgimas įtakos psichinei sveikatai neturi, pažymėjo, jog pacientams, sergantiems šia liga, niekada nerašo vaistų, kurie pakeičia asmens mąstymą ar psichiatrinių vaistų. Teismas taip pat nurodė, kad byloje apklausti liudytojai bei sutartį tvirtinusi notarė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti A. K. psichine sveikata, gebėjimu tinkamai išreikšti savo valią. Be to, ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog abejonių A. K. psichinės sveikatos būkle neturėjo.Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį.Nurodo, kad jo tėvas A. K. sirgo sunkia liga ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, sandorį sudarė visiškai nenaudingomis sąlygomis. Jis yra vienintelis įstatyminis A. K. įpėdinis, todėl mano, kad turi teisę į tėvo palikimą. Byloje pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad greitoji medicininė pagalba buvo kviesta (duomenys neskelbtini) ir kad artimieji atsisakė vežti A. K. į stacionarą. Pažymi, kad A. K. daug metų nebendravo su atsakovu, nors jie ir buvo broliai, visą gyvenimą jis konfliktavo su atsakovu dėl nuosavybės į žemę, todėl negalėjo padovanoti jam savo turto. Teigia, kad yra abejonių dėl A. K. parašo tikrumo, todėl kreipėsi į teisėsaugos organus su prašymu skirti parašo tikrumo ekspertizę, prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje, tačiau tokį jo prašymą teismas atmetė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame teismo sprendime pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu būtina nustatyti, ar dovanotojas, sudarydamas ginčo sandorį, išreiškė savo tikrąją valią. Teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vien dėl nepasitenkinimo, kad turtas buvo padovanotas atsakovui E. J. K.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog A. K. galėjo turėti nesutarimų su broliu, nesudaro pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovas ir mirusysis A. K. tarpusavyje nesutarė, priešingai, atsakovo ir A. K. tarpusavio santykiai buvo geri. Pažymi, kad A. K. mirties dieną buvo iškviesta pagalba, tačiau dėl to, kad medikai nurodė, jog jo liga yra išeičių stadijoje, A. K. į ligoninę nebuvo nugabentas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti ieškovo pateiktą apeliacini skundą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl dovanojimo sutarties sudarymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp A. K. ir atsakovo E. J. K. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. (dovanotojas) dovanojo savo broliui E. J. K. (apdovanotojui) asmeninės nuosavybės teisėmis 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 4) 3367/10100 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 5) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-23, 81-95). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). A. K. nebuvo sudaręs testamento, jo įstatyminis įpėdinis – sūnus M. P. (b. l. 9,25). Iš medicininių duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), A. K. sirgo (duomenys neskelbtini), buvo gydomas stacionare, jam taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini) jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, atlikta operacija, taikyta spindulinė terapija, A. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo (b. l. 28-33, 112, 113-123). Byloje nėra įrašų apie A. K. psichinės sveikatos sutrikimus, jis nebuvo įrašytas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (b. l. 140).Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti A. K. psichine sveikata ir gebėjimu tinkamai išreikšti savo valią. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad jo tėvas A. K. sirgo sunkia liga ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, sandorį sudarė visiškai nenaudingomis sąlygomis. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.470 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus.Sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus, šiuo atveju mirusio dovanotojo, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus, šiuo atveju mirusio dovanotojo, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis). civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013).Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrašų apie dovanotojo A. K. psichinės sveikatos sutrikimus, jis nebuvo įrašytas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Nors mirusysis A. K. sirgo sunkia nepagydoma liga, tačiau ši nepagydoma liga neįtakojo A. K. valios sudarant dovanojimo sandorį. Kaip nurodė A. K. šeimos gydytojas V. P., onkologinių metastazių A. K. smegenyse nebuvo, jis viską suvokė, kol galėjo pats lankėsi poliklinikoje, taip pat gydytojas paaiškino, kad šalutinio poveikio nuo paskirtų vaistų neturėjo pasireikšti. Tokias pat aplinkybes nurodė ir A. K. gydytojas urologas M. D.. Be to, dėl dovanotojo valios tinkamumo sudarant dovanojimo sandorį nurodė ir byloje apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad nors A. K. ir sunkiai sirgo, jo psichinė būklė nekito. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta notarė, kuri patvirtino, kad buvo su A. K. susitikusi du kartus, pirmą kartą pasikalbėti, išsiaiškinti, paėmė parašo pavyzdį, antrą kartą atvyko dėl dovanojimo sutarties sudarymo, ji įsitikino dovanotojo valia ir dovanotojo psichinė būklė jai abejonių nekėlė (Notariato įstatymo 2 straipsnis, 13 straipsnis, 30 straipsnis). Taigi nurodytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti A. K. psichine sveikata ir gebėjimu tinkamai išreikšti savo valią. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantas negali tinkamai ir objektyviai spręsti apie dovanotojo psichinę būklę, nes su tėvu paskutinį kartą bendravo prieš 6 mėnesius iki jo mirties.Apeliantas argumentuoja, kad byloje pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad greitoji medicininė pagalba buvo kviesta (duomenys neskelbtini) ir kad artimieji atsisakė vežti A. K. į stacionarą, tai yra, atsakovas dovanotojo atžvilgiu atliko griežtai smerktinus moralės požiūriu veiksmus, paliko A. K. be būtinosios pagalbos, delsė iškviesti greitosios medicinos pagalbą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip byloje nustatyta, dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta pagalba, tačiau medikai nurodė, jog jo liga yra išeičių stadijoje, todėl A. K. į ligoninę nebuvo nugabentas, o greitosios medicinos pagalbos gydytojai (duomenys neskelbtini) atvykę antrąjį kartą konstatavo A. K. mirtį (b. l. 26, 27), taigi akivaizdu, kad ligonio gabenimas į stacionarą šiuo atveju buvo visiškai netikslingas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas dovanotojo atžvilgiu atliko griežtai smerktinus moralės požiūriu veiksmus.Apeliantas argumentuoja, kad A. K. daug metų nebendravo su atsakovu, nors jie ir buvo broliai, visą gyvenimą konfliktavo dėl nuosavybės į žemę, taigi negalėjo padovanoti jam savo turto. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė rūpinosi A. K., jį iki mirties slaugė, padengė mirusiojo A. K. laidojimo išlaidas, iki dovanotojo mirties mokėdavo dovanotojo patirtas komunalines išlaidas, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo ir jo brolio santykiai buvo konfliktiški. Be to, galima daryti išvadą, kad būtent dėl to, kad atsakovas ir jo sutuoktinė rūpinosi A. K., pastarasis ir padovanojo visą turtą atsakovui.Apeliantas teigia, kad yra abejonių dėl A. K. parašo tikrumo, todėl jis kreipėsi į teisėsaugos organus su prašymu skirti parašo tikrumo ekspertizę, prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje, tačiau tokį jo prašymą teismas atmetė.Kaip minėta, dovanojimo sandorį tvirtino notarė, notarė patvirtino, kad prieš sudarant sandorį asmens tapatybė buvo nustatyta, ji paėmė A. K. parašo pavyzdį, ji A. K. pažinojo, todėl jai abejonių dėl A. K. tapatybės ir parašo tikrumo nekilo. Notarės paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nenurodė objektyvių ir būtinų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.