- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2-238-328/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07724-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- E. J. K.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2Nuginčijami sandoriai
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atstovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui E. J. K.dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2015-01-23 Klaipėdos miesto 5-jame notarų biuro notarės R. K. patirtintą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 643(duomenys neskelbtini)) pasirašytą tarp A. K. ir E. J. K. ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 7). Nurodo, jog A. K. – ieškovo tėvas. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. I. M. P. yra vienintelis įstatyminis A. K. įpėdinis. 2015-02-10 kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl mirusiojo tėvo palikimo priėmimo, notarė pareiškimą priėmė, pranešė, jog palikėjas visą turtą padovanojo broliui. Nuo 2014-07-14, tame tarpe ir 2015-01-23 dovanojimo sutarties sudarymo metu, dovanotojas A. K. iki pat mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), sirgo šlapimo pūslės vėžiu, kuri, visuotinai, laikoma sunkia nepagydoma liga. Dėl sunkios nepagydomos ligos bei gydymui skirtų ir vartojamų medikamentų poveikio A. K. negalėjo pareikšti tikrosios valios. A. K. sveikatos būklė, ligos sunkumas, būsena dovanojimo sutarties pasirašymo metu, gydymui skirtų medikamentų poveikis A. K. psichinei būsenai, mąstymo slopinimui, patvirtina, jog A. K. 2015-01-23 dovanojimo sutarties pasirašymo metu negalėjo pareikšti tikrosios valios, nes A. K. valia nesusiformavo natūraliu ir normaliu būdu. Vien tas faktas, jog dovanotojas, sudarydamas sandorį, suteikia teises tik kitai sandorio šaliai, o pats negauna jokio patenkinimo iš sudaryto sandorio, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad sudarydamas tokį sandorį, dovanotojas dėl savo būsenos, sunkios nepagydomos ligos, mąstymą slopinančių vaistų vartojimo negalėjo pareikšti savo tikrosios valios (b.l. 2-7).
Atsiliepimas
A. E. J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 79). Nurodė, jog ne bet kuri sunki nepagydoma liga patenka į Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 7 dalies apimtį, o tik tokia sunki nepagydoma liga, dėl kurios asmuo negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog A. K. būtų negalėjęs pareikšti tikrosios valios ir būtų negalėjęs pasirašyti dovanojimo sutartį. Pažymėjo, jog dovanotojo medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, jog A. K. galėjo būti neveiksnus ar negalėtų pareikšti savo tikrosios valios. A. K. pats ne kartą bendravo su notare, pats ją išsikvietė į namus, išreiškė norą perleisti savo turtą dovanojimo sutarties pagrindu jam, atsakovui E. J. K.. Nurodė, jog A. K. išreiškė valią padovanoti visą savo turtą jam, atsakovui, dar 2014 m. rugpjūčio mėn. lankant A. K. jo namuose. Jis ir jos sutuoktinė visą šį laikotarpį slaugė A. K., ieškovas nė karto nebuvo atvykęs aplankyti sergančio A. K., todėl A. K. išreiškė norą padovanoti visą turtą jam, atsakovui. Jis ir jo sutuoktinė iš savo lėšų visą laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-02-07 pirko maistą, vaistus, reikiamus daiktus A. K., mokėjo už jį mokesčius ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, jog A. K. valia padovanoti turtą nesusiformavo natūraliu ir normaliu būdu yra visiškai nepagrįstas, kadangi A. K. daugiau nei 5 mėn. kalbėjo, kad padovanos atsakovui turtą ir neliks skolingas už slaugą ir rūpinimąsi. Nurodė, jog jis ir jo sutuoktinė patyrė šoką, didelį stresą, kai A. K. mirė, nežinojo, ką daryti. Dėl šios priežasties atsakovo sutuoktinė tik sugebėjo nueiti pas kaimynę ir jos dukterį paprašyti pagalbos, kaimynė, galėdama adekvačiai vertinti situaciją, jiems paprašius iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atliko veiksmus, neatitinkančius geros moralės principų, paliko asmenį be medicininės pagalbos, kadangi jis su sutuoktine slaugė brolį, juo rūpinosi, kvietė greitosios medicinos pagalbą, dėjo pastangas pasirūpinti sergančiu broliu. Turtą įgijo teisėtai, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją (b.l. 71-79).
I. M. P. bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė. Paaiškino, jog su tėvu A. K. bendravo atkarpomis, tėvas buvo sudėtingo charakterio žmogus, jis pas tėvą atvažiuodavo, bendraudavo, buvo pasiėmęs jį kartu su savimi dviem mėnesiams į Europą, paaiškino, jog dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Su tėvu A. K. bendravo. Paskutinį kartą 2014 m. per Kūčias kalbėjo su A. K., kvietė atvykti, tėvas atsisakė, pamanė, kad gal nelabai nori. Paaiškino, jog tėvas apie jokį palikimą kalbėti nenorėjo. Paaiškino, jog dovanojimo sandorį ginčija dėl to, kad sirgdamas tokia liga, jis negalėjo pasirašyti tokio sandorio, be to jis turėjo seserį. Jei tai būtų padovanota tėvo seseriai, problemos nebūtų. Nurodė, jog tėvas A. K. pasakojo, kad santykiai su broliu buvo prasti, vykdavo nesutarimai dėl žemės. Taip pat paaiškino, jog pats pirmas apie A. K. ligą sužinojo anūkas, ieškovo sūnus. Atrodo, kad tai buvo liepos mėn. A. K. slėpė ligos simptomus. Jokių santykių su tėvo broliu (atsakovu) neturi, nebendravo. Paskutinį kartą tėvą matė 2014 m. liepos mėn., bet bendravo telefonu. Sprendžiant iš to, kad iki sausio mėn. viską mokėjo A. K., iki 2015 m. sausio pats mokėjo komunalinius mokesčius, grynino pinigus, vadinasi viską pats suvokė. Mano, jog taip buvo. Nurodė, jog tėvas buvo labai savarankiškas, pats viską tvarkėsi, jei būtų reikėję, ieškovas būtų jam padėjęs. Apie konkrečią ligos diagnozę A. K. jam nesakė. Tada, kai su tėvu matėsi, neatrodė, jog jam reikėtų pagalbos. Paaiškino, jog įtarimą kelia jam aplinkybės, jog fiziškai jis (A. K.) to padaryti negalėjo dvi savaites prieš mirtį. Taip pat dokumentai netvarkingi, dėl parašo. Jei būtų padovanojęs seseriai savo, jokių įtarimų nebūtų buvę, bet su broliu jis nebendravo. Paaiškino, jog A. K. fiziškai pasirašyti negalėjo, remiantis tuo kokie vaistai buvo naudojami, jie turi poveikį, kad asmuo gali nesuprasti. Kai bendravo per Kūčias, tėvo psichinė būsena įtarimų nekėlė. Mano, jog tėvas nesuvokė, ką pasirašė. Nurodė, jog finansiškai tėvo niekas nerėmė, jam turėjo likti lėšų pragyvenimui, jis buvo taupus. Prie tėvo laidotuvių prisidėti negalėjo, nes apie tėvo mirtį sužinojo tik po kelių dienų, jam atsakyta, kad nieko nereikia.
A. E. J. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog A. K. buvo jo brolis. 2014 m. lankė brolį namuose po operacijos. Jam buvo paskirtas švitinimas, tuo metu jis jautėsi neblogai, prasidėjus procedūroms, vėliau jam pablogėjo. Kažkuriuo metu, apie rugsėjo mėn. A. pasakė, kad jam sunku apsirūpinti savimi, o jam niekas nepadeda. Taip jis (atsakovas) ir jo sutuoktinė pradėjo A. K. slaugyti, jo sutuoktinė visą gyvenimą dirbo medicinos seserimi ir labai daug padėjo slaugant A.. Pabrėžė, jog A.. išliko aštraus proto iki savo mirties, aiškiai reiškė mintis, kalbėjosi apie praeitį, bendrus pažįstamus. Jis (atsakovas) pensininkas, pajamų ėmė trūkti, todėl pradėjo naudoti savo santaupas, pasakė apie broliui. A. pasakė, jog skolingas neliks, pats skambino notarei, derino sandorio sąlygas, po trijų savaičių pasirašė sutartį. Papildomai paaiškino, jog brolio santykiai su sūnumi buvo įtempti ir sudėtingi, nežino, kodėl. Toliau iš esmės paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog sandorį A. K. pasirašė pats savo ranka. Brolis buvo fiziškai išsekęs, bet mąstė aiškiai. Negali pasakyti, kodėl nusprendė padovanoti turtą jam (atsakovui), galvoja, jog dėl to, kad jie (atsakovas su sutuoktine) jam padėjo, todėl nenorėjo likti skolingas. Už komunalines paslaugas A. K. vardu mokėjo grynaisiais pinigais, mokėjo iš savų lėšų, A. K. pinigų neduodavo. Kaip gaudavo pensiją A. K. nežino, net nesidomėjo. Kai buvo pas A. K., jo telefonu neatsiliepdavo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais. Ieškovas yra vienintelis mirusiojo A. K. įpėdinis, ieškovas mano, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieš dovanotojo valią, jo interesus. Byloje pateikti įrodymai apie ligą, ji sunki, nepagydoma. Jam buvo skiriami sunkaus poveikio vaistais, dėl kurių dovanotojas nesuprato savo veiksmų. Be to dovanojimo sandorį A. K. sudarė nenaudingomis jam sąlygomis, sutarties forma ir turinys buvo pasiūlytas ne A. K.. Dovanojimo sutartis absoliučiai nenaudinga dovanotojui, bet labai naudinga apdovanotajam. Ieškovas mėgino bendrauti su tėvu, tačiau į jo butą nebuvo įleidžiamas. Atsakovas ir jo brolis turėjo problemų dėl tam tikro turto valdymo. Prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog ieškinys yra neįrodytas. Vien šalies manymo nepakanka. Atkreipė dėmesį, jog nėra byloje jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų ar bent jau leistų įtarti, kad A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. A. K. sirgo fizinio pobūdžio liga, o ne psichinio pobūdžio liga. Jokie liudytojai byloje nepatvirtino, kad A. K. nesuprato savo veiksmų esmės, ar kad buvo protiškai nesveikas. Pats ieškovas savo tėvo būklės nežinojo, kadangi ilgą laiką su juo nebendravo, santykiai jų buvo epizodiniai. Jam negalėjo būti žinoma tėvo psichinės sveikatos būklė sandorio sudarymo metu. Tuo labiau, kad anksčiau jokių įtarimų tėvo psichine būkle ieškovui nekilo. Papildomai pastebėjo, jog A. K. iki pat mirties buvo nuoširdžiai prižiūrimas, aprūpinamas jam reikalingomis priemonėmis. Byloje apklausti liudytojai jokių aplinkybių dėl A. K. psichinės būklės nepateikė, kaimynės tokių aplinkybių nenurodė, teisme apklausta notarė objektyviai paliudijo su sandoriu susijusias aplinkybes. Ieškinio argumentas, jog vaistai galėjo įtakoti A. K. valios išraišką, neįrodytas, gydytojai šią aplinkybę paneigė. Atkreipė dėmesį, jog pats A. K. organizavo ir pasidarė asmens tapatybės kortelę, į namus atvykusiems pareigūnams įtarimų jo būklė nesukėlė. Visi įrodymai patvirtina, kad ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. K. paaiškino, jog žmogus pasirašė sutartį veiksnus, pasirašė apgalvojęs. Buvo su A. K. susitikę du kartus, pirmą kartą pasikalbėti, išsiaiškinti, paėmė parašo pavyzdį. Pasirašė A. K. sėdėdamas, apkamšytas pagalvėmis. Aptarė viską iš esmės. Siūlė atidėti sutartį dar kelioms savaitėms, jis nesutiko, prašė ruošti sutartį neatidėliojant. Jis buvo visiškai veiksnus ir suvokė, kad jo būklė bloga, ir gali pablogėti. Dokumentai tvarkingi, sutartis teisėta. Paaiškino, jog tikrinus turto nuosavybės dokumentus A. K. nurodinėjo broliui ir jo sutuoktinei, kur laiko dokumentus. A. K. pasas buvo negaliojantis, kas paaiškėjo jos pirmo apsilankymo metu, buvo pasibaigęs kokius 3-4 metus, pasiūlė sutartį atidėti, kadangi praeina laiko dokumentų gaminimui. Asmens dokumentus pasigamino per 1 darbo dieną, informavo, jog turi galiojančią asmens tapatybės kortelę. Su ja telefonu kalbėdavo A. K.. Kita vertus, jis jos nuolatinis klientas, atliko ne vieną sandorį jos kontoroje, vis visada ateidavo vienas, niekas iš šeimos narių jo nelydėdavo. Klausė, kodėl nori padovanoti, A. K. nurodė, jog brolis su sutuoktine jį slaugo ir kuris laikas moka jo išlaidas savo lėšomis, nurodė, jog brangiai kainuoja jo vaistai. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad A. K. vaikų neturi, todėl pamanė, jog jis vaikų neturi. Antrą kartą vyko po 3-4 darbo dienų, būklės pablogėjusios nepastebėjo, iš pradžių pasirašyti davė pasibandyti ant juodraščio A. K., po to ji paaiškino sutartį, šalys pasirašė. A. K. sėdėjo apkamšytas pagalvėmis. A. K. kiek pamena, jis, kaip klientas, buvo labai apdairus, netgi kiek priekabus. Paaiškino, jog siūlė sudaryti perleidimo su išlaikymu sutartį, tačiau šalys labai taupios, kita vertus A. K. nujautė savo mirtį, todėl neturėjo prasmės sudaryti tokios sutarties. Sutartį visada renkasi abi šalys, bet su ja bendravo ir skambino, prašė atvykti A. K.. Išvykimus pagal nerašytą taisyklę vykdo notarai pagal jiems priskirtą teritoriją paveldėjimo byloms tvarkyti. Paaiškino, jog visus juodraščius perleidžia per naikinimo aparatą arba ranka suplėšo tokį popierių. Papildomai nurodė, jog žmonės patys suinteresuoti, kad viskas būtų atlikta tinkamai. Jai buvo paaiškinta, jog jokių vaistų, nuo kurių būtų apsvaigęs, A. K. nevartoja. Visada prašo pasirašyti ant juodraščio, kad patikrintų parašą. Prašo ieškinį atmesti, mano, jog jos patvirtinta sutartis yra teisėta ir galiojanti.
Šalies argumentai
L. V. P. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo A. K. šeimos gydytojas. Gydė šešis, septynis mėnesius. Mano, jog A. K. pilnai suvokė viską, kol galėjo, pats ėjo į polikliniką, vėliau, atrodo, brolienė ateidavo. Į namus pradėjo važinėti pora mėnesių iki A. K. mirties. Onkologijos metastazių smegenyse nėra, tai suvokimui įtakos turėti neturėjo. Kai kalbėjo apie asmeninį gyvenimą A. K. paaiškino, jog nori, kad jį slaugytų tik brolienė. Kai buvo pas ligonį namie, matė, jog jis visiškai nusilpęs, skundėsi apetito stoka, bendravo normaliai. Paaiškino, jog šalutinių poveikių nuo paskirtų vaistų neturėjo pasireikšti, kadangi jis trumpai juos vartojo, paskutiniu metu vartojo tirpalą nuo kacheksijos. Paaiškino, jog ligonis buvo per daug sunkios būklės, kad galėtų pats atsisėsti. Sunki buvo fizinė būklė, psichinės būklės sutrikimų neįtarė, haliucinacijų, kliedesių nebuvo. A. K. sakė, tik kad sūnaus nenori matyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja A. R. paaiškino, jog pažinojo A. K., buvo jo kaimyne. Paaiškino, jog dažnai jo nematydavo, jis mažai būdavo namuose. Nuo rudens nebebuvo jo matyti, rečiau vaikščiodavo. Pradėjo lankytis atsakovas dažnai nuo rudens, nes matyt, kaimynas nebevaikščiojo, sutikdavo atsakovą ir jo sutuoktinę. Kai sutikdavo A. K., su juo pasikalbėdavo, paskutiniu laiku kai buvo sutikusi jį, A. K. sakė, jog sveikata prasta. Paaiškino, jog ieškovo lankantis pas A. K. nematė. Kitų asmenų, kurie eitų slaugyti kaimyno, taip pat nematė. A. K. paskutinį kartą matė gal rudenį, tada sakė, jog sveikata prastėja, nelabai valgyti nori. Kai bendravo su kaimynu, atrodė viskas normaliai. Apie turto dalybas nepasakojo, apie sūnų nekalbėjo apskritai. Žinojo, jog kaimynas turėjo sodą, vasarą leisdavo ten.
Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovo motina, kartu su A. K. pragyveno 20 metų. Santuokos su A. K. sudarę nebuvo. Nurodė, jog A. K. nelabai bendravo su giminėmis, kol kartu su ja gyveno. Kol kartu gyveno, jis pinigų neduodavo, jis labai retai prisidėdavo. Kai A. K. sirgo, žinojo, jis pats pirmasis pas juos atėjo, anūkui parodė, pastarasis liepė eiti pas gydytojus. Sūnus bendravo su A. K.. Kai susirgo, niekas negalėjo žinoti, nes buvo atjungti telefonai. Su A. K. bendravo, kol jis nesirgo. Nutrūko bendravimas, kai J. paėmė telefoną. Paskui buvo užėjusi į butą, bet niekas nedarė durų. Apie ligą nežinojo, nes jie nesakė. Kai mirė A. K., tada ir sužinojo. A. K. buvo tiek stiprus, kad niekada nieko nesakė dėl sveikatos. Paskutinį kartą bendravo kai jis jau sirgo, vasarą. Prie slaugymo neprisidėjo, A. K. viską turėjo. Papildomai paaiškino, jog A. K. paskutiniu metu buvo labai piktas.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo sutuoktinė. Paaiškino, jog slaugė A. K., rūpinosi gydytojais, skausmų nekentėjo jis, leisti vaistų nereikėjo. Fiziškai jis silpo, protiškai jo būklė nekito. Kai pradėjo trūkti pinigų slaugymui, pasakė jam, A. K. pasakė, jog niekam nėra skolingas, ir pradėjo rūpintis, jog po Naujų metų ateitų notarė ir padarytų sutartį. Intensyviai slaugyti reikėjo nuo rugsėjo mėn., nuo gruodžio mėn. jis jau nueiti į tualetą negalėjo. Pradžioje A. K. davė pinigų (200 Lt), vėliau dar jo draugas grąžino A. K. skolą 120,00 Eur, daugiau pinigų nedavė. Skausmas buvo, tačiau ne toks, kurio jis negalėjo ištverti. A. K. jau po Naujų metų pradėjo kalbėti, jog jam ilgai neteks gyventi, todėl nori kviesti notarę. Notarei skambino A. K., ji girdėjo. Antrą kartą notarei atvykus buvo sudaryta sutartis, notarė viską nuoširdžiai išaiškino, paaiškino. A. apie sūnų nekalbėjo, nemano, jog su sūnumi buvo glaudūs ryšiai, nežino. Kad kažkiek su M. bendrauja sakė, bet kad jis sūnus niekada nesakė. Ji į jų reikalus nesikišo. Kai pradėjo slaugyti niekas iš P. šeimos nepasirodė nė karto, nepasirodė A. K. bute. Papildomai paaiškino, jog protinė A. būklė nekito, jie ir kalbėjo, buvo šviesaus mąstymo, vasario 7 d. jis aiškiai mąstė, jautė, kad artėjo mirtis. Jis visus dokumentus pildė savo ranka, ir pasirašė. Pasą užsakė skubos tvarka, apie 8 dienas truko dokumentų ruošimas. Ieškovas prie laidojimo išlaidų dengimo neprisidėjo, jie buvo atvykę į šarvojimo salę, pabuvo kiek, ir išėjo. Kai atvyko į šarvojimo salę, M. klausė, kodėl sudegino A. K., nurodė, jog jie susitiks teisme, daugiau nieko nepaaiškino. Maždaug nuo Kalėdų A. K. nebesikėlė. Kai atvyko notarė ji taip pat buvo bute. Nežino, kas pasirinko tokią sandorio formą.
L. V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra B. P. kaimynė. Nurodė, jog ieškovas su tėvu bendravo. Susitikdavo dažnai, kas mėnesį gal, tada kai jis buvo sveikas dažnai leisdavo laiką sode, priveždavo jiems daržovių. Matė, kaip B. P. bendravo su A. K.. Paskutinius pusę metų iki jo mirties A. K. nebematė.
L. M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra gydytojas urologas, gydė A. K.. Paaiškino, jog gydytojas urologas nevertina ligonio psichinės sveikatos. Kiek laiko gydė, nepamena. A. K. buvo eilinis pacientas, negali pasakyti, kokia buvo jo psichinė būklė, jis neišsiskyrė iš kitų, bent jau nepastebėjo nieko. Medicinine prasme urologinis susirgimas įtakos psichinei sveikatai neturi, nebent žmogus turi kažkokių sutrikimų. Prie šios ligos niekada nerašo vaistų, kurie pakeičia asmens mąstymą, psichiatrinių vaistų. Skausmui malšinti vaistus gali skirti ir šeimos daktaras. Bet tokie vaistai paprastai neturėtų turėti įtakos psichinei būklei.
Šalies argumentai
L. V. M. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo A. K. bendradarbiu, kartu dirbo daug metų. Su A. K. susitikdavo. Kai buvo sutikęs, A. K. dar neblogai laikėsi, bet tiksliai nepamena, kada tas buvo. Paskutinį kartą matė jį, kai lankėsi pas jį bute, prieš jo mirtį, kalbėjo dar su juo. Apie mirtį sužinojo praėjus dviem dienom po susitikimo. Susitikimą inicijavo A. K.. Jie neblogai sutardavo, buvo bičiuliais. Buvo skolingas, tada skolą (120,00 Eur) grąžino broliui (atsakovui) matant. A.atpažino jį, bendravo, dar net rūkyti prašė, nekliedėjo, bent jau jis nieko nepastebėjo. Susitikimas truko gerą pusvalandį. Papildomai paaiškino, jog A. K. niekada neminėjo, jog turėjo sūnų, ar sutuoktinę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2015-01-23 tarp A. K. ir atsakovo E. J. K. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, (duomenys neskelbtini), kuria A. K. (dovanotojas) dovanojo savo broliui E. J. K.(apdovanotojui) asmeninės nuosavybės teisėmis 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4) 3367/10100 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 5) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-23, 81-95). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). A. K. nebuvo sudaręs testamento, jo įstatyminis įpėdinis – sūnus M. P. (b.l. 9,25). Iš byloje pateiktų A. K. medicininių duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2015-02-07, A. K. sirgo šlapimo pūslės vėžiu, buvo gydomas stacionare, jam taip pat nustatyta kacheksija (visiškas organizmo išsekimas), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, atlikta operacija, taikyta spindulinė terapija, A. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo (b.l. 28-33, 112, 113-123). Byloje nėra įrašų apie A. K. psichinės sveikatos sutrikimus, jis nebuvo įrašytas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (b.l. 140).
Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu galiojančios redakcijos Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 1 dalis numato, jog dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. To paties straipsnio 7 dalis numato, jog dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.
Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu būtina nustatyti jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, ir būtent dėl šios ligos negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, t.y. sudarytas sandoris turėjo valios trūkumų.
Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu būtina nustatyta, ar dovanotojas, sudarydamas ginčo sandorį, išreiškė savo tikrąją valią.
Ieškovas nurodo, jog dėl sunkios ligos dovanotojas (ieškovo tėvas) A. K. negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, sandorį sudarė jam nenaudingomis sąlygomis.
Bylos duomenimis nustatyta, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga – jam diagnozuotas šlapimo pūslės vėžys. Ginčo, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, byloje nėra. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog A. K. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, ar negalėjo sudaryti sandorio dėl jam paskirtų vaistų poveikio. Priešingai, A. K. šeimos gydytojas paaiškino, jog onkologinių metastazių A. K. smegenyse nebuvo, jis viską suvokė, kol galėjo, pats lankėsi poliklinikoje. A. K. gydęs gydytojas urologas teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. K. niekuo nesiskyrė nuo kitų jo pacientų, psichinių sutrikimų nepastebėjo, nurodė, jog medicinine prasme urologinis susirgimas įtakos psichinei sveikatai neturi, nebent asmuo turi kažkokių sutrikimų. Pažymėjo, jog prie šios ligos niekada nerašo vaistų, kurie pakeičia asmens mąstymą, psichiatrinių vaistų. Byloje apklausti liudytojai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti A. K. psichine sveikata, gebėjimu tinkamai išreikšti savo valią. Byloje trečiuoju asmeniu patraukta sandorį tvirtinusi notarė R. K. paaiškino, jog su A. K. dėl ginčo sandorio sudarymo buvo susitikusi kelis kartus, paaiškino, jog dėl sandorio sudarymo ji bendravo su A. K., jis ją kvietęs atvykti. Be to paaiškino, jog A. K. jos biure sudarė ne vieną sandorį, buvo labai atidus klientas, sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, suvokė savo sudaromo sandorio prasmę, suprato, jog jo būklė prastėja. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog bendravo su A. K. likus porai dienų iki jo mirties, nurodė, jog A. K. buvo šviesaus proto, jį atpažino, su juo bendravo, nekliedėjo. Abejoti liudytojų, trečiojo asmens parodymais teismas neturi pagrindo. Be to ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog abejonių A. K. psichinės sveikatos būkle neturėjo.
Ieškovas nurodo, jog A. K. sudarė sandorį jam nenaudingomis sąlygomis, iš sandorio naudos neturėjo, su atsakovu nesutarė dėl žemės, todėl negalėjo jam padovanoti turto. Tačiau pažymėtina, jog savo esme dovanojimo sandoris yra neatlygintinis (Civilinio kodekso 6.465 straipsnis). Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, todėl reikia, kad kita šalis išreiktų valią priimti dovaną, tačiau dovanojimo sutartis yra vienašalė, kadangi apdovanotasis ja niekuo neįpareigojamas. i Pagal dovanojimo sutartį apdovanotajam yra perleidžiamos teisės ar turtas, tačiau tai nesukuria įsipareigojimų. Dovanojimo sutarties motyvai teisinės reikšmės dovanojimo sutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Be to kaip matyti, iš ginčo sandorio sąlygų, dovanotojui A. K. buvo užtikrinta teisė iki gyvos galvos gyventi dovanojamame bute, t.y. jam buvo užtikrinta teisė turėti būstą. O vien aplinkybės, jog A. K. galėjo turėti nesutarimų su broliu, nesudaro pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Tokiu būdu teismas vertina, jog ieškovo argumentai, jog sandoris dovanotojui buvo nenaudingas, yra teisiškai nepagrįsti.
Byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, jog A. K. neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, dovanojimo sandorį inicijavo pats, sandorio sąlygas aptarė su notare, kuri su dovanotoju bendravo ne vieną kartą, buvo apsisprendęs padovanoti turtą jį slaugiusiam broliui, sandorio sudarymo pasekmės A. K. buvo išaiškintos, tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog A. K. valia sudaryti ginčo sandorį nebuvo susiformavusi ir aiški, neatitiko dovanotojo ketinimų.
Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai (Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą (Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 4 dalis). Tam, kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Civilinio 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
Ieškovas ieškinyje nurodė, jo atsakovas dovanotojo atžvilgiu atliktu griežtai smerktinus moralės požiūriu veiksmus, paliko asmenį be būtinosios pagalbos, delsė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, tačiau byloje nepateikė konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių, liudytojų paaiškinimais, nustatyta, jog dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga (vėžiu), jo mirties dieną buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog atvykę medikai nurodė, jog liga yra išeičių stadijoje, todėl į ligoninę A. K. nebuvo nugabentas. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos gydytojai 2015-02-07 atvykę antrąjį kartą konstatavo A. K. mirtį (b.l. 26, 27). Liudytojas V. P., buvęs dovanotojo šeimos gydytojas, teismo posėdyje paaiškino, jog A. K. rūpinosi jo brolienė (atsakovo sutuoktinė), atvykdavo vaistų, kvietė gydytojus. Šias aplinkybes patvirtinta byloje pateikti rašytiniai įrodymai, išrašas iš A. K. ligos medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota, jog L. K. atvykusi pas gydytoją prašė A. K. nuolatinės slaugos, siuntimas į slaugos ligoninę A. K. išrašytas 2016-02-06 (b.l. 118, 120). Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas ir jo sutuoktinė padengė mirusiojo A. K. laidojimo išlaidas (b.l. 97), iki dovanotojo mirties jį slaugė, dengė išlaidas komunaliniams patarnavimams (b.l. 96,100-103). Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti atsakovą atlikus veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad tarp dovanotojo ir apdovanotojo buvo kilę konfliktų pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu teisės aktams neprieštaraujantį dovanojimo sandorį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant teisinių pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu bei ieškovui neįrodžius ieškinio dalyko, ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi ieškinys atmestinas, nesprendžiamas klausimas dėl restitucijos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 700,00 Eur advokato išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Teismo 2015-06-26 nutartimi atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas. Teismui byloje priėmus procesinį sprendimą, iš ieškovo valstybei priteistina 366,00 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipnio1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis).
Sprendimui įsiteisėjus 2015-06-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.