Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. M. ieškinį atsakovui N. B. dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ir, atsakovo N. B. priešieškinį K. I. M., išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; nustatyti dukters L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki L. B. pilnametystės; priteisti iš N. B. išlaikymą dukrai L. B. po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti iš K. I. M. išlaikymą dukrai L. B. po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti su vaiku L. B. bendravimo tvarką; priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinio reikalavimas užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą N. B. nesiartinti prie ieškovės, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, kol bus nagrinėjama civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; nustatyti vaiko L. B. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove, uždrausti atsakovui išsivežti dukrą L. B. iš Lietuvos Respublikos be ieškovės raštiško sutikimo; areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba patalpinti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės (buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-03 nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. I. M.; įpareigojo atsakovą N. B. iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nesiartinti prie ieškovės K. I. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja; iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo uždraudė atsakovui N. B. išvežti nepilnametį vaiką L. B. iš Lietuvos teritorijos į užsienį, areštavo atsakovui N. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktų įrodymų apie tai, kad atsakovas išsivežė nepilnametį vaiką be mamos leidimo į užsienį, jog šalys tarpusavyje smurtauja, pagrindu yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui nesiartinti prie ieškovės. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog dėl atsakovo smurto yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jog ieškovė nuo 2017-03-19 nematė savo dukters, su ja nebendravo, į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, teismas konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti nepilnametį vaiką išvežti į užsienį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės teigimu, atsakovas nuolat grasina ieškovei, kad išmes iš buto bei kartu su nepilnamečiu vaiku neteks vienintelės gyvenamosios vietos, nes atsakovas pastoviai grasina butą parduoti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, teismas nutarė, siekiant apsaugoti vaiko bei ieškovės interesus, taikyti areštą minėtam nekilnojamam turtui.Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-03 nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai: Laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas nepilnametį vaiką išvežti į užsienį, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, įpareigojimas atsakovui nebendrauti su ieškove, ne tik pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu, bet gali sukelti neigiamas pasekmes mergaitės vystymuisi bei jos emociniam stabilumui. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė suklaidintas ieškovės melagingų paaiškinimų. Priešingai nei teigiama ieškinyje, nepilnametis vaikas nuo 2015 metų sausio iki 2017 metų balandžio 4 dienos gyvena su atsakovu, tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai. Mergaitė turi pas atsakovą geras gyvenimo sąlygas: atskirą kambarį bei vonios kambarį, namuose augina žuvytes, atsakovas itin rūpinasi mergaitės sveikata, gera mityba, poilsiu, pramogomis. Nepagrįstas argumentas, jog atsakovas be sutikimo išvežė vaiką į užsienį. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš atostogas užsienyje, atsakovas informavo ieškovę. Atsakovas nesiruošia keltis gyventi į užsienį. Šią faktinę aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas dirba ne vienoje vietoje, gauna stabilų darbo užmokestį. Kadangi artėja vasaros atostogas, atsakovas norės kartu su dukra trumpam išvykti į užsienį atostogauti, todėl naikintina ši laikinoji apsaugos priemonė.Su atskiruoju pateikti įrodymai paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas naudoja prieš ieškovę fizinį smurtą.Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė prisidėjo prie buto įsigijimo ir/ar jo pagerinimo. Priešingai nei nurodo ieškovė, pastaroji pradėjo dirbti tik 2011 metais, darbo užmokestis viso labo buvo 400 Lt. Iki 2011 metų ieškovė buvo išlaikoma atsakovo. Dėl šių priežasčių turėtų būti panaikinta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Atsakovo teiginiai, kad šalių duktė nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. balandžio 4 d. gyveno kartu su atsakovu adresu (duomenys neskelbtini) yra melagingi.Atsakovas nuolat naudoja fizinį smurtą prieš ieškovę, kartais smurto liudininkė tampa šalių duktė.Prašydamas teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, atsakovas sąmoningai klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, neva nepilnametis vaikas nuo 2015 metų sausio mėnesio gyveno pas atsakovą.Atsakovas teigdamas, kad atsakovas neturi galimybių bendrauti su dukra“, kad ieškovė neleidžia susitikti su dukra, nuslepia tą faktą, kad net šiuo metu atsakovas be jokių kliūčių bendrauja su vaiku. Šalių vaikui pageidavus, šalys susitarė, kad dukra bendraus su atsakovu nuo 2017-05-02 iki 2015-05-07.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Atsakovas su atskiruoju skundu bei papildomu prašymu ir ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus. Kadangi minėtais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jie pridėtini prie bylos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovui N. B. nesiartinti prie ieškovės, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, kol bus nagrinėjama civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; nustatyta vaiko L. B. laikina gyvenamoji vieta kartu su ieškove; uždraudimas atsakovui išsivežti dukrą L. B. iš Lietuvos Respublikos be ieškovės raštiško sutikimo; areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko L. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Ieškovė prašymą nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vieta su ieškove iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovas smurtauja prieš ieškovę. Atskirajame skunde atsakovas, nesutikdamas su taikyta laikinąją apsaugos priemone, teigia, kad mergaitė nuolatos gyveno su atsakovu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2017 metų balandžio mėnesio 4 dienos. Mergaitė turi pas atsakovą geras gyvenimo sąlygas: atskirą kambarį bei vonios kambarį, namuose augina žuvytes, atsakovas itin rūpinasi mergaitės sveikata, gera mityba, poilsiu, pramogomis.Iš byloje esančių įrodymų bei su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų papildomų įrodymų, matyti, jog šalys kartu negyvena nuo 2015 metų, tačiau ginčo tarp tėvų anksčiau dėl bendravimo su vaiku bei jo gyvenamosios vietos neiškilo. Nei ieškovė, nei atsakovas neginčija, jog mergaitė bendravo su abiem tėvais, abiejuose namuose pasilikdavo miegoti. Atsakovas pateikė foto nuotraukas iš kurių matyti, kad jo namuose mergaitė turi savo atskirą kambarį, asmeninių daiktų (rūbų, batų, žaislų), individualų vonios kambarį. Nors ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis dukra gyvena jos namuose, tačiau iš atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad dukra nevaržomai bendraudavo su mama ir lankydavosi jos namuose. Į bylą su ieškiniu pateiktoje 2017 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad pasikalbėjus su šalių nepilnamete dukra, ji nurodė, jog santykiai su abiem tėvais geri, jog gyvena su tėčiu, tačiau, kai nori apsilanko pas mamą, pas mamą taip pat būna, kai tėtis išvyksta į komandiruotes. Ieškovės pateikta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2017-04-21 pažymoje taip pat nurodyta, kada galima daryti prielaidą, jog mergaitė abu tėvus myli vienodai, abu yra vienodai brangūs, pergyvena dėl tėvų tarpusavio santykių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vaikas vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, santykis su abiem tėvais vienodai artimas bei šiltas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtauja ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-20556/2017 dėl jo veiksmų, atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad yra užvesta baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-05-03 pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu pradėtų arba vykdomų ikiteisminių tyrimu nėra. Iš teismų informacinės sistemos “Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-26 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-461-718/2017 nutarė perduoti pareiškėjos K. I. M. pareiškimą, kuriame prašoma patraukti N. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai dėl 2017-03-17 konflikto, kurio metu atsakovas smurtavo prieš ieškovę atsakovo namuose. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys yra konfliktiškos, santykiai šalių itin blogi, bet įrodymų, jog kuri nors iš šalių fiziškai, psichologiškai smurtauja nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra pateikta. Esant visų šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad vaikas vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, būtina papildomai ištirti aplinkybes bei įrodymus, susijusius su prašymu nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, tikslinga išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonės, kadangi mergaitė yra beveik 11 metų amžiaus, todėl darytina išvada, jog vaikas pagal savo amžių gali išreikšti nuomonę arba kreiptis į teismo psichologą, kuris pateiktų išvadą, su kuriuo iš tėvų nustatyta laikina gyvenamoji vieta optimaliai patenkintų nepilnamečio vaiko interesus. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir perduotinas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamosios vietos nustatymo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimo atsakovui išvežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas su savo drauge planuoja išsivežti nepilnametį vaiką į užsienį, taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą atsakovui išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos į užsienį. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad neketina ir niekada neketino išsivežti dukters į užsienį, o su dukra vykdamas atostogauti į (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę. Iš atsakovo pateiktų įrodymų (sms žinučių) nustatyta, kad atsakovas 2017-03-17 informavo atsakovę, jog savaitgaliui išvyksta į Vilnių, o po to atostogų į (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė grįžimo datą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovas nepranešęs siekė išvežti šalių nepilnametį vaiką į užsienį. Kitų įrodymų, apie tai, jog atsakovas ketina išsivežti į užsienį dukrą gyventi ar pabūti ilgesniam laikui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, bei atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai itin konfliktiški, darytina išvada, kad tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę galioti, siekiant išvengti šalių konfliktų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovui iki procesinio sprendimo priėmimo nesiartinti prie ieškovės, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas gali taikyti laikiną apsaugos priemonę - uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad byloje pateikti duomenys paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas naudoja prieš ieškovę fizinį smurtą. Be to, šalys turi nepilnametį vaiką, dėl kurio auklėjimo, mokslų sveikatos, ieškovė ir atsakovas turi pareigą priimti bendrus sprendimus, negalėdamas bendrauti su ieškove, atsakovas negali dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime. Nesutiktina su apelianto argumentais.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas neturi galimybių bendrauti su dukra arba neturi galimybių dalyvauti jos auklėjime (CPK 178 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad niekada nedraudė bendrauti su dukra, dukra su tėčiu susitarė ir bendravo laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2015-05-07. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys itin nesutaria visais kylančiais klausimais, konfliktuoja, be to priimta nutartis perduoti ieškovės pareiškimą, kuriame prašoma patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, bei atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2017-06-21 nutartimi įpareigojo ieškovę iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nesiartinti prie atsakovo N. B. ir neieškoti su juo ryšių, darytina išvada, kad siekiant apsaugoti abiejų šalių interesus, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti šios laikinosios apsaugos priemonės, minėta laikinoji apsaugos priemonė geriausiai garantuoja taip pat ir vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto.

Ieškovė prašymą taikyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, motyvavo tuo, kad atsakovas grasina išmesti ieškovę iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, kuris yra vienintelė ieškovės bei dukters gyvenamoji vieta.Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, kuriame gyvena ieškovė, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą minėtą butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe bei nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis visu butu iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į ieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl minėto nekilnojamojo turto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, kadangi nesant įrodymų apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą Lietuvos Respublikoje, būtina užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį reguliavimą.Atsakant į atskirojo skundo argumentus, jog ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog prisidėjo prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo ar jo pagerinimo, pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina ne ieškinio pagrįstumą, o kitas aplinkybes, t. y. grėsmę, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, todėl atsakovo argumentas, jog ieškovė galimai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patenkinti jos reikalavimus, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, panaikinti ir klausimą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsakovas atskirajame skunde prašo nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovo prašymas nespręstinas, kadangi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti pateiktas pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismui išsprendus atsakovo prašymą, būtų užkirstas ieškovei kelias į apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove K. I. M., ir prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.