- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-112-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21018-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- S. Z.
- Atsakovas
- UAB „Garda group“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei UAB „Garda group“ dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Garda group“, prašydamas nutraukti šalių sudarytą Preliminariąją būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2022.04.29/PT3 D-13 dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovui sumokėtą 17 400 Eur avansą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ne didesnei kaip 17 400 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir/ar kitą jo turimą nekilnojamąjį turtą) ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovei priklausančias turtines teises, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškinio suma yra pakankamai didelė.
2.2. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovė aktyviai perleidžia nuosavybės teise valdomą turtą, kurį perleidus ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovės pagrindinė veikla yra nekilnojamųjų daiktų statyba, pardavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo.
3.1. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, teismas konstatavo esant pagrindą manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
3.2. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, kurie leistų spręsti, jog prašoma išieškoti suma atsakovei yra didelė. 2022-10-26 VĮ „Registrų centro“ duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso daugiau nei vienas žemės sklypas bei statinys ir (ar) patalpa / butas (37 įrašai apie turimą turtą). Iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt matyti, jog atsakovė turi vieną darbuotoją, o laikotarpiu nuo 2022-09-28 iki 2022-10-25 neturėjo socialinio draudimo įsiskolinimų. Nors iš www.registrucentras.lt Juridinių asmenų registro matyti, jog atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, tačiau byloje nėra pateikta/nurodyta įrodymų, jog atsakovės finansinė padėtis būtų prasta. Kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu momentu prašoma priteisti suma atsakovei iš tiesų yra didelė arba atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, nėra pagrindo spręsti apie kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
3.3. Be to, ieškovas nepateikė ir įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti jai priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą), elgiasi nesąžiningai. Vien turto realizavimas nereiškia nesąžiningų veiksmų, nes tokiu būdu tik pasikeičia įmonės turto rūšis (vietoje nekilnojamojo turto ji gauna lėšas) ir nėra pagrindo spręsti apie ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalėjimą vykdyti. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovas reikalavimo užtikrinimui pirmiausia prašo areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, t. y. butą Nr. (duomenys neskelbtini)ir/ar kitą jo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau teismas nežinodamas konkretaus buto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalaus numerio net negali areštuoti prašomo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) S. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pagal Creditinfo duomenis atsakovė visus 2022 metus turėjo įsiskolinimą VSDFV biudžetui, nepaisant to, kad įmonėje dirba tik vienas asmuo, taip pat nesilaiko įstatymų dėl finansinės atskaitomybės pateikimo, turi 6 352,54 Eur įsiskolinimą už elektros energiją ir paslaugas, dėl kurio priteisimo teisme pradėta bylą ir priimtas teismo įsakymas, o šiuo metu iškelta analogiška byla dėl 17 400 Eur skolos priteisimo.
4.2. Nuo pat preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos atsakovė klaidino ieškovą, nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
4.3. Atsakovė verčiasi nekilnojamųjų daiktų statyba ir pardavimu, o tai leidžia tikėti, jog ji gali perleisti turtą ir taip apsunkinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.
4.4. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų, kurie keltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Garda Group“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas neturėtų priimti ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų – „Creditinfo“ ataskaitos ir kitų, nes ieškovas neįrodė, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent dabar, ji galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme.
5.2. Nors atsakovė turėjo 2022 m. įsiskolinimą VSDFV biudžetui, tačiau ginčo nagrinėjimo metu jo jau neturi.
5.3. Finansinės atskaitomybės duomenys VĮ „Registrų centras“ nepateikti, nes pasikeitė buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė, o keleto mėnesių vėlavimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus nėra ir negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo ieškovo argumento dėl įsiskolinimo už energiją. Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė padėti savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, todėl nei buvusi byla su AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei kita atsakovės atžvilgiu inicijuota civilinė byla nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.5. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ar leistų numanyti, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo. Turto pirkimas, vystymas, pardavimas ar įkeitimas yra įprastinės atsakovės ūkinės komercinės veiklos vykdymas.
5.6. Tarp šalių kilęs ginčas dėl bylos esmės nėra ir negali būti pagrindas laikyti atsakovą nesąžiningumo ir jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Ieškovas S. Z. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – informaciją / išrašus / ataskaitas apie UAB „Garda group“ iš interneto svetainių www.rekvizitai.lt bei www.creditinfo.lt
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
6. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti išrašai, kuriuose pateikiama apibendrinta informacija apie atsakovę iš atitinkamų interneto svetainių, neabejotinai galėjo būti pateikti į bylą ankščiau, t. y. pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš pateiktos Nemokamos ataskaitos apie įmonę UAB „Garda group“ (iš www.rekvizitai.lt) matyti, kad ji buvo sugeneruota dar 2022-10-19, t. y. dar iki ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo, ieškovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl minėti įrodymai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir kodėl jų pateikimo būtinumas iškilo tik vėliau, t. y. ieškovui pateikus atskirąjį skundą, minėtus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti ir vertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, teisėtumas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
11. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškovo pareikštų atsakovei ieškinio reikalavimų pagrįstumas – buvimas, tačiau keliamas klausimas dėl kitos privalomos sąlygos – realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
12. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto (ieškovo) argumentus dėl sunkios atsakovės turtinės padėties, kurią kaip nurodo ieškovas, turėtų patvirtinti įsiskolinimo VSDFV biudžetui bei kitiems kreditoriams buvimo, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo Juridinių asmenų registrui ir pan. faktai, kaip pagrindo įžvelgti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
13. Teismas visų pirma, pažymi, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, vien didelė ieškinio suma automatiškai per se nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, ir sprendžiant klausimą, ar tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti, ar konkrečiam atsakovui ši ieškinio suma yra didelė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino byloje esančius įrodymus šiuo aspektu ir padarė tinkamas išvadas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra pelno siekiantis ūkinę komercinę veiklą vykdantis privatus juridinis asmuo, o iš teismui prieinamų viešų registrų (Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto registro, Turto arešto aktų registro, Antstolių informacinės sistemos ir kt.) duomenų matyti, kad įmonė vykdo veiklą, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl net 37 nekilnojamojo turto objektų priklausymo atsakovei nuosavybės teise, teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sustabdžiusi, apskritai nutraukusi savo veiklą, būtų nemoki, įgytų ar ketintų įgyti bankrutuojančios / restruktūrizuojamos įmonės statusą, kad neturėtų tokio dydžio apyvartinių lėšų, kad prašoma priteisti iš jos ieškiniu suma šiam juridiniam asmeniui būti itin didelė, ženkli ir finansiškai nepakeliama. Aplinkybė, kad galimai atsakovė nepateikė laiku Juridinių asmenų registrui atitinkamų savo finansinės atskaitomybės dokumentų savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors jos turtinę padėtį leidžiančias nustatyti aplinkybes, ji yra reikšminga administracinės teisės požiūriu (ar juridinis asmuo vykdo administracinės teisės jam nustatytas prievoles), bet ne civilinės teisės požiūriu.
14. Antra, Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021). Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).
15. Atmestini ir apelianto argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, kaip sąlygos įžvelgti grėsmę galimo palankaus sprendimo įvykdymui, kurį jis sieja su atsakovės vykdoma nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir vystymo veikla. Teismas pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Teismų praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Nagrinėjamu atveju jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė galimai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė sudaryti su juo pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nors tam nebuvo jokių kliūčių ir pan., sudaro jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir galės būti teismo nustatytos bei įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet ne šioje pirminėje proceso stadijoje.
16. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nutarties teisingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, tad ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) S. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.