Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas J. V. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-640-2026 dalyje dėl J. V. skirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 27 620 EUR – konfiskavimo, ir sumažinta iš J. V. konfiskuotino turto – transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma iki 13 810 EUR, likusioje dalyje nutarimą paliekant nepakeistą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-640-2026 J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. gruodžio 20 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių. Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimu J. V. paskirta administracinė nuobauda – 900 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui bei transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 620 EUR – konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės turi būti individualizuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo elgesį ir ankstesnius pažeidimus. Jeigu švelnesnės priemonės neskatina teigiamo elgesio pokyčių, skiriamos griežtesnės sankcijos yra būtinos ir proporcingos siekiant viešojo intereso – eismo saugumo. Institucijos teigimu, atsižvelgiant į šiuos praktikos principus, nagrinėjamu atveju paskirtos priemonės yra visiškai pagrįstos, nes J. V. nuosekliai pažeidinėja teisės aktus. Šiuo atveju paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, o tai, įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. padarytas administracinis nusižengimas ar jo kvalifikacija, taip pat sutinkama su Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimu J. V. paskirta administracinė nuobauda – 900 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 21 mėnesiui, tačiau prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę ar jos dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, abejoti administracinio nusižengimo kvalifikacija ar pažeidėjo kalte, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, paskirta administracine nuobauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, pagrindo neturi, to neginčija ir J. V. atstovas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, tai administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalyje). Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad J. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Institucija, nustačiusi faktą, jog minėtas automobilis priklauso A. P., iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą buvo nustatyta, kad 2018 m. gamybos transporto priemonės „BMW 730d“ kaina Lietuvoje yra 27 620 EUR su PVM. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, todėl apygardos teismas toliau pasisako tik dėl skunde išdėstytų prašymų, susijusių su turto konfiskavimu, kuris už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra privalomas ir numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Kartu pažymėtina, kad galimybė taikyti šią priemonę savaime nepaneigia šios priemonės taikymo pagrįstumo. Priešingai, ši formuluotė reiškia įstatymų leidėjo suteiktą diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia diskrecija buvo realizuota tinkamai – buvo įvertintas tiek pažeidimo pobūdis, tiek J. V. asmenybė, tiek jo elgesio sistemingumas.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo baustas Institucijos 2023 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13045-2023, jam paskiriant, be kita ko, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu J. V. teigė, kad 2023 m., kai padarė minimą administracinį nusižengimą, nežinojo, jog jam dar anksčiau buvo atimta teisė vairuoti, t. y. kaip buvo išsiaiškinta, teisė vairuoti transporto priemones J. V. jam buvo atimta dar 2015 m. vykusiame procese, apie kurį neva nebuvo informuotas ir apie kurį nieko nežinojo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių J. V. atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, jog iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimu buvo pripažinta, kad J. V. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 020 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Atitinkamai pastebėtina, kad nors J. V. pirmosios instancijos teisme nurodė dėl tuo metu įvykusio įvykio su kitu vairuotoju buvo susitaręs, jam atlyginęs žalą, tačiau iš šio nutarimo nustatyta, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodė, jog vairuotojas (J. V.) po eismo įvykio nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nors buvo bandoma jį pasivyti, tačiau nesėkmingai. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo matyti, kad J. V. teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikdamas jokių duomenų, kurie patvirtintų negalėjimą atvykti dėl ligos, vėliau neatvyko ir į kitą teismo posėdį, taip pat nepavyko jo atvesdinti, dėl ko buvo nutarta, jog J. V. siekia vilkinti procesą ir bylą buvo nagrinėta jam nedalyvaujant. Taigi, nors nutarimas buvo priimtas J. V. nedalyvaujant bylos nagrinėjime, apie vykusį procesą jam tikrai buvo žinoma. Tuo tarpu aplinkybė, jog 2025 m. gruodžio 20 d. vairavo transporto priemonę žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, apeliaciniu skundu nėra neigiama, tai pripažįsta ir pats J. V., nurodydamas, jog 2023 m. jam tikrai buvo žinoma apie jo atžvilgiu taikytą šią administracinio poveikio priemonę, jis buvo baigęs reikiamus kursus, tačiau nesumokėjo jam paskirtų baudų, dėl ko akivaizdu, jog žinodamas šias aplinkybės ir vis vien vairuodamas transporto priemonę, J. V. nepaisė teisės aktų ir sąmoningai vengė atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pats J. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios dalies pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju neatitinka įstatymo tikslo. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei konstatuota šioje nutartyje, J. V. sistemingai darė analogiškus pažeidimus, įskaitant pakartotinį vairavimą neturint teisės. Be to, nors iš tiesų tuo metu, kai J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, automobilio ar jo vertės dalies konfiskavimas įstatyme nebuvo numatytas, tačiau, akivaizdu, ankstesnis baustumas ir taikyta administracinio poveikio priemonė, nesukėlė jokio prevencinio poveikio, padarytas iš esmės analogiškas nusižengimas. J. V., būdamas nubaustas už tokio pat pobūdžio pažeidimą, turėjo ir galėjo suvokti galimas teisines pasekmes, įskaitant ir transporto priemonės konfiskavimą ar jos vertės išieškojimą, tačiau nepaisė šių aplinkybių. Tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti griežtesnę administracinio poveikio priemonę. Apygardos teismo įsitikinimu, tokiomis aplinkybėmis transporto priemonės vertę atitinkančios dalies pinigų sumos konfiskavimo netaikymas neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų. Be to, nors apeliaciniame skunde yra akcentuojamas proporcingumo principo nesilaikymas paskiriant šią administracinio poveikio priemonę, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką reikšmingų aplinkybių vertinimą. Institucija 2026 m. sausio 8 d. nutarimu buvo nustačiusi visos transporto priemonės vertės – 27 620 EUR – išieškojimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga padarytam J. V. administraciniam nusižengimui, todėl pagrįstai ją sumažino iki 13 810 EUR. Atsižvelgiant į nurodytą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, ne tik vadovavosi proporcingumo principu, bet ir aktyviai jį įgyvendino, individualizuodamas poveikio priemonę.

11. Priešingos išvados dėl J. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo neleidžia daryti ir skundo argumentai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir tai yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo materialinė padėtis sunki, neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat ir galimybių greitu metu gauti gerai apmokamą darbą, prižiūri du sunkiai sergančius tėvus. Atitinkamai nurodytina, kad neigiamos finansinės pasekmės pažeidėjui yra natūrali administracinės atsakomybės dalis ir savaime nesudaro pagrindo atsisakyti įstatyme numatytų priemonių taikymo. Juo labiau, kad į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta mažinant išieškotiną sumą perpus, todėl papildomas švelninimas nebūtų pagrįstas. Kartu pastebėtina, kad nors J. V. deklaruoja oficialiai nedirbantis jau kurį laiką, gyvena iš tėvų duodamų pinigų bei atsitiktinių darbų, o greitu metu gerai apmokamo darbo negalėtų rasti, tačiau šiuo atveju nenustatytos jokios aplinkybės, kurios sąlygotų J. V. apribotas galimybes apskritai dirbti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jis pats nedėjo jokių pastangų, kad jo finansinė būklė pagerėtų. J. V. teigimu, jis rūpinasi sergančiais tėvais, dėl ko jam taip pat yra apribotos galimybės dirbti, tačiau jokie tai pagrindžiantys duomenys administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikti. Be to, kaip nustatyta, jis turi seserį, kuriai priklausančiame bute gyvena tėvai, taigi, ne jis vienintelis privalo pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir pagalbos reikalaujančiais tėvais. Juolab, tai nėra išskirtinės aplinkybės, kurios nulemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą. J. V. teigimu, administracinio nusižengimo dieną jis turėjo nuvežti į gydymo įstaigą blogai besijaučiančią motiną, tačiau net ir žinodamas apie jam atimtą teisę vairuoti transporto priemones, neturėjo laiko svarstyti kitų galimų sprendimų. Visgi, kaip buvo nustatyta, J. V. tėvai tuo metu gyveno netoli gydymo įstaigos, o sustabdžius policijos pareigūnams, jie su išsikviestu taksi nuvyko į gydymo įstaigą. Kliūtys, sutrukdžiusios iš karto pasinaudoti tokiu pervežimo būdu, nenustatytos, nežiūrint į tai, J. V. pasirinko pažeisti jam taikomą draudimą dar ir naudodamasis svetima transporto priemone. Apibendrinant darytina išvada, kad jokios ypatingos aplinkybės, kurios lemtų transporto priemonės vertę atitinkančios dalies pinigų sumos konfiskavimo netaikymą, nenustatytos. Apeliantas sistemingai pažeidinėja jam nustatytą draudimą, todėl skundžiama administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga.

12. Apeliaciniame skunde neproporcingai J. V. paskirtas transporto priemonės vertę atitinkančios dalies pinigų sumos konfiskavimas grindžiamas ir teismų praktikos statistika, kiek dažnai asmenims, pirmą kartą padariusiems ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama. Visgi, būtina pastebėti, kad administracinio poveikio priemonės dydis vertinamas konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo elgesį, o ne lyginant su kitomis bylomis. Nagrinėjamu atveju J. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė neabejotinai žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tačiau šio draudimo nepaisė ir vėl vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį jo elgesį. Be to, kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, J. V. ne kartą yra padaręs šiurkštų administracinį nusižengimą, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – nemoka ir švelnesnių priemonių skyrimas J. V. nepasiekia administracinių nuobaudų ir poveikio priemonėmis keliamų tikslų.

13. Įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš J. V. konfiskuotino turto – transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą iki 13 810 EUR, įvertinus tiek J. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tokią administracinio poveikio priemonės taikymo apimtį laiko ne per griežta, o teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar, kaip prašoma apeliaciniu skundu, visiškai neskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, jame išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti J. V. atstovo advokato E. Luotės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.