Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-96-876/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
1-96-876/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12377-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
V. L.
Advokatai
Mindaugas Skruibis, Sigitas Balaišis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-96-876/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12377-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.1; 1.2.4.4.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui,nukentėjusiajai V. L., jos gynėjui advokatui Sigitui Balaišiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį. Galutinė paskirta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, laisvės apribojimo bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu tyčia spyrė V. L. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame lūpų kampe, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė V. L. sveikatą

Šiuose A. K. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, viskas atsitiko 2020 m. kovo 24 d., pas jį namuose, nukentėjusioji V. L. taip pat laikinai gyveno pas jį namuose, kadangi pas ją prasta situacija, ji neturėjo savo būsto. Nurodė, kad ji buvo dingusi dvi savaites, neidavo su ja susisiekti, o nukentėjusiosios ieškojo, nes pas jį buvo likęs jos šuo. Dėl savo spyrio nukentėjusiajai į galvą gailisi, tačiau spyrė iš inercijos, to neplanavęs, buvo išprovokuotas, nes nukentėjusioji buvo sudavusi su ranka jam į tarpkojį. Nesitikėjo, kad taip atsitiks, nenorėjo sužaloti jos. V. L. sėdėjo ant lovos krašto, o kai jis priėjo, ji iš niekur nieko su ranka sudavė jam ir jis jautė fizinį skausmą, dėl ko negalvodamas įspyrė jai į galvą. Dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, nurodė, kad visa tai kilo dėl alkoholio vartojimo, kadangi dėl pandemijos prarado darbą, kilo depresija, buvo problemų ir sunkumų namie. Po šio įvykio padarė išvadas.

Nukentėjusioji V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo išėjusi tris paras pas D. M., nes buvo prieš tai mušta ir buvo atsiradusi mėlynė ant veido. A. K. vakare atėjo pas D. M., siūlė V. L. eiti namo, bet ji nesutiko, nes kaltinamasis atėjęs dar išgėrė su sūnumi. Sutiko grįžti pas jį į namus tik ryte, nes namuose buvo likęs šuo, o A. K. pažadėjo daugiau jos nemušti. V. L. sėdėjo ant lovos, A. K. stovėjo atsistojęs prie stalo kambaryje ir, kai šuo norėjo užšokti ant lovos, A. K. jį nubaidė, dėl ko V. L. jam su ranka sudavė per koją, paklausė ką jis daro, nes šuo tik ant lovos norėjo užlipti. Po šito, A. K. su koja stovėdamas įspyrė jai į smakro apačią, dėl ko akyse iškart aptemo, skaudėjo visą veidą, jis sutino ir pamėlynavo. Parodė, kad A. K. buvo iš vakaro gėręs, pagiringas, yra mušęs ir anksčiau, kai būdavo girtas. Su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, atsisakė civilinio ieškinio, kadangi turtinę ir neturtinę žalą jai atlygino.

Teismo posėdžio metu pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame lūpų kampe, dvigubas apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas. 2020 m. kovo 30 d. operacijos metu pašalinti 11, 31 ir 38 dantys. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, pvz., spiriant koja ir pan. V. L. galėjo jausti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 40–41).

Kaltinimai A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį grindžiami byloje surinkta medžiaga:

- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes 2020 m. kovo 27 d. iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Šakių ligoninės“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad pristatyta V. L., kuriai nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas (1 t., b. l. 1–3);

- tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad į VšĮ „Šakių ligoninė“ pristatyta V. L., kuriais diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas (1 t., b. l. 4–7,8);

- policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame užfiksuota, kad gautas pranešimas apie smurtaujantį A. K. (1 t., b. l. 9–20);

- Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – Kauno TLK) pareikštu civiliniu ieškiniu 1164,65 Eur sumai, pareikštu A. K. dėl V. L. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 44–48);

- nutarimu Kauno TLK pripažinti civiliniu ieškove (1 t., b. l. 50–51);

- nutarimu V. L. pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 54–55);

- kaltinamąjį A. K. charakterizuojančia medžiaga (1 t., b. l. 64–65, 97–109);

- nutarimu A. K. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 90–92).

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai smūgį į galvos sritį suprato, kad kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir to norėjo, t. y., nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų A. K. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigė, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau duodamas parodymus nurodė, kad sudavė iš impulsyvumo, buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios. Tokie kaltinamojo parodymai leidžia manyti, kad kaltinamasis nėra nuoširdus pripažindamas kaltę, todėl jo veiksmuose nepripažintinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors pats kaltinamasis pripažino, kad nusikaltimui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, tačiau ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamajame akte, todėl teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas, nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas; į tai, kad civilinis ieškinys byloje yra atlygintas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. ankstesniu nuosprendžiu teistas dėl smurto panaudojimo, už kurią jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Šią veiką įvykdė ankstesnė bausmės vykdymo metu, kas parodo, kad paskirta bausmė asmeniui poveikio nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog A. K. parinktina skirtina 60 parų arešto bausmė.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

A. K. arešto bausmė skiriama arešto bausmė, todėl teismas laiko, jog yra pagrindas svarstyti klausimą dėl A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveikė taip, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant A. K. intensyvią priežiūrą, t. y. kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinos šios pareigos: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktai).

Kaltinamojo A. K. gynėjas teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 38 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius nuostatas.

Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012).

Nustatyta, jog kaltinamasis A. K. savo noru atlygino nukentėjusiajai V. L. padarytą turtinę bei neturtinę žalą, taip pat ir susitaikė su ja. Tačiau, kai kaltinamasis duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, tai nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra sąlyga manyti, jog A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, o teisiamajame posėdyje iki galo neatskleidė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nors pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajai, tačiau dalį savo kaltės bandė perkelti pačiai nukentėjusiajai, teigdamas, kad ji pati netinkamai elgdamasi išprovokavo jo smurtinį elgesį. Tokiu bylos faktinių aplinkybių nurodymu siekiama pateisinti savo nusikalstamą veiksmą ir sušvelninti savo vaidmenį darant nusikaltimą. Būtent ši aplinkybė kelia abejonių dėl kaltininko atgailos nuoširdumo bei pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš A. K. 1164,65 Eur turtinę žalą už V. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 44–48). Kartu su ieškiniu pateikti gydymo išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš viso 1164,65 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, o paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 302–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis A. K. paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti 1164,65 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų šešiasdešimt penkių centų) žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė