- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eCIK-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00094-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Donatas Šernas, Pagal Lietuva Re
- Ieškovas
- Ž. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2023 m. spalio 4 d. pateiktu ieškovo Ž. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. DOK–4164 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą, nustačius, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino.
Šalies argumentai
Ieškovas 2023 m. spalio 4 d. antrą kartą pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir „Dina Försäkring AB“ dėl nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą pripažinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Šiuo kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai nurodydami, kad ieškovas nėra traktoriaus savininkas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į jį, paneigė turto pardavimo vykdymo procese teisinį saugumą, nes traktorius buvo įsigytas iš bankrutavusios įmonės jos bankroto proceso metu, todėl jo nebuvo galima išreikalauti. Teismų praktikoje pažymėta, kad nustačius, jog turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turto iš jo išreikalauti negalima. Nurodoma, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, gali būti savarankišku bylos dalyku. Asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktą pripažinimo, turi įrodyti aplinkybes, sudarančias kurį nors iš įstatyme įvardytų nuosavybės teisių į tą daiktą įgijimo pagrindų. Ginčo atveju ieškovas traktorių įsigijo sandorio, kuris nėra nuginčytas, pagrindu, o tai reiškia, kad jis yra traktoriaus savininkas. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021, tiek nagrinėjamu atveju prokuratūra paėmė transporto priemonę iš savininko ir ją atidavė buvusiam savininkui, kuris transporto priemonės neteko nusikalstamu būdu. Šioje byloje buvo aktualūs iš esmės analogiški teismų praktikos išaiškinimai, t. y. pateikti būtent civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 – bylų ratio decidendi iš esmės sutampa – kuriais teismai privalėjo vadovautis. Argumentuojama, kad teismai, bylos dalį pagal reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į Traktorių nutraukdami, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo arba subsidiariai dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo atmesdami, be pagrindo paneigė nepagrįsto praturėjimo instituto, kaip subsidiaraus teisių gynybos būdų, taikymo galimybes, o taip pat Konvencijos 6 straipsnį, nes kitų būdų, kuriais būtų galima apginti ieškovo pažeistas teises ir interesus, nebėra.