- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1502-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01542-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Globersa“
- Atsakovas
- J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Globersa“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Globersa“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui advokatui J. V. prašydamas priteisti iš atsakovo 42 032,98 Eur žalos atlyginimą BUAB „Finiens“ naudai.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra BUAB „Finiens“ kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civ. b. Nr. B2-2868-275/2018 taikė laikinąsias apaugos priemones – areštavo visą UAB „Finiens“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas UAB „Finiens“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, bet leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, taip pat uždraudė UAB „Finiens“ nutraukti įmonės sudarytinus sandorius, kurių pagrindu įmonė gauna atitinkamas pajamas. Nepaisant šio draudimo UAB „Finiens“ nuolat mokėjo lėšas advokatui J. V. iš UAB „Finiens“ lėšų, todėl ieškovas, kaip UAB „Finiens“ kreditorius patyrė žalos. Iš viso atsakovui buvo pervesta 42 032,98 Eur. BUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m., o nemokumo administratorius iki šios dienos nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytos žalos priteisimo iš atsakovo. UAB „Finiens“ buvo nemoki įmonė mokėjimų atsakovui atlikimo metu, tai tyčinio UAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, todėl nebuvo laikytasi mokėjimų eiliškumo tvarkų bei nesilaikant imperatyvių teisės normų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo UAB „Globersa“ ieškinį atsakovui J. V..
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys neatitinka vienos iš netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų – ieškovo skolininkės (BUAB „Finiens“) turtinė teisė, kurios ji, anot ieškovo, neįgyvendina, nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ieškovas pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekia sukurti įmonei turtinę teisę į atsakovą, t. y. pripažinti, kad atsakovas sukėlė BUAB „Finiens“ žalą ir šią priteisti įmonei. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks kreditoriaus teisių gynimo būdas, netiesioginiu ieškiniu siekiant sukurti savo skolininko (bankrutuojančio juridinio asmens) reikalavimo teisę kitam asmeniui, nėra galimas, kadangi tokia reikalavimo teisė jau turi galioti netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020). Pažymėtina, kad ieškovas negali reikšti ieškinio atsakovui dėl žalos atlyginimo, veikdamas bankrutuojančios BUAB „Finiens“ vardu, nes pirmiausia bankrutuojančios įmonės vardu veikia nemokumo administratorius (nagrinėjamu atveju UAB „Reniva“). Dėl išvardintų priežasčių teismas atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – priimti ieškovo UAB „Globersa“ netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo Atsakovui J. V..
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį neva nesant vienos netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygos (kreditoriaus skolininko vykdytinos turtinės reikalavimo teisės į skolininką).
6.2. Ieškovas netiesioginiame ieškinyje išsamiai išdėstė visas netiesioginio ieškinio teikimo prielaidas bei pagrindė jų egzistavimą šiuo atveju. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad, visų pirma, BUAB „Finiens“ vardu turi veikti nemokumo administratorius UAB „Reniva“. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta ieškinyje, BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius neveikia, todėl BUAB „Finiens“ vardu į teismą kreipėsi BUAB „Finiens“ kreditorius Ieškovas.
6.3. Teismas šių ieškovo pateiktų aplinkybių nenagrinėjo, nors būtent jos liudija faktą, kad ieškovas turi visapusiškai pagrįstą teisę kreiptis su netiesioginiu ieškiniu BUAB „Finiens“ vardu, kadangi BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius šios pareigos, net prašytas, nesiima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Šioje byloje ieškovas į teismą kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). <...> Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).
10. Šiuo atveju yra būtina išaiškinti ar minėtų sąlygų egzistavimą teismas gali tikrinti ieškinio priėmimo stadijoje, ar jas turi konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
12. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. <...> Ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-567/2022).
14. Taigi, tiek pagal CPK normas, tiek pagal teismų praktiką yra labai aiškiai išskirta, kokius veiksmus teismas gali atlikti ieškinio priėmimo stadijoje, o kokius tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. T. y., ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka formaliuosius jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti ieškovo pasirinkto jo pažeistų teisių gynimo būdo, teismas negali nurodyti, kaip ieškovas turėtų ginti savo teises, nes priešingu atveju asmeniui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių gynybos.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį kaip nenagrinėtiną, nurodydamas, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti – ieškovo skolininkės (BUAB „Finiens“) turtinė teisė, kurios ji, anot ieškovo, neįgyvendina, nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina.
16. Pažymėtina, kad CK 6.68 straipsnis yra materialinė, o ne procesinė teisės norma. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas atlieka tik procesinio pobūdžio veiksmus – kaip minėta, patikrina ar ieškinys atitinka bendruosius jam keliamus CPK reikalavimus, tačiau negali ieškovui nurodyti ar jis pagrįstai vadovaudamasis tam tikromis CK normomis siekia apginti savo teises. Teismas dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo (t. y. ieškinio pagrįstumo), gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, kai išsiaiškina visas bylai reikšmingas aplinkybes (apklausia šalis, liudytojus, ištiria visus prieinamus įrodymus ir kt.).
17. Iš to seka, kad ir CK 6.68 straipsnio taikymo atveju, teismas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali konstatuoti ar yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Vienos iš sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimas negali būti konstatuotas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai dar nėra išsiaiškintos visos bylos aplinkybės.
18. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinio priėmimo stadijoje (neišnagrinėjęs bylos iš esmės) konstatuoti, kad nėra vienos iš sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti – kreditoriaus skolininkas neturi apibrėžtos (galiojančios ir vykdytinos) turtinės reikalavimo teisės į atsakovą J. V.. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
19. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.