- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2-354-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00028-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), priteisti 70 900,28 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, dėl žalos atlyginimo perduoti Šiaulių apygardos teismui, nes žalos atsiradimas kildindamas iš Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų teisėjų veiksmų, atliktų nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas.
3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei UAB „Logfina“ terminą iki 2022 m. vasario 28 d. ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, kuriame būtų aiškiai suformuluotas ieškovo reikalavimas ir dalykas, nurodant konkrečius pažeidimus dėl galimos žalos atsiradimo bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, siekdamas išsiaiškinti, kokio tikslo siekia ieškovė ir kokios aplinkybės turėtų apibrėžti įrodinėjimo ribas civilinėje byloje. Ieškovė taip pat turėjo pateikti įrodymus, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Logfina“ pateikė patikslintą ieškinį, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisti 70 900,28 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovė nurodė, kad T. R., būdamas ieškovės vadovu ir akcininku, pasisavino UAB „Logfina“ priklausančius dokumentus, pinigus, kitus materialinę bei nematerialinę vertę turinčius daiktus, galimai sukčiaudamas pasiskolino iš įmonės pinigines lėšas, paskolų negrąžino, palūkanų nemokėjo, slapstėsi nuo ieškovės atstovų. Ieškovė inicijavo eilę ikiteisminių tyrimų, 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį dėl ieškovės lėšų pasisavinimo. Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. R. 27 258,22 Eur skolą (11 150,72 Eur skola pagal avansinę apyskaitą, 11 647,26 Eur delspinigiai pagal 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartį, 4 460,24 Eur kompensacinės palūkanos), tačiau Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Ieškovė taip pat pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovo T. R. 15 462,48 Eur skolą, 7 343,88 Eur palūkanų, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021 nusprendė ieškinį atmesti. Ieškiniai buvo atmesti nepagrįstai, nes buvo netinkamai vadovaujamasi specialistų išvada, įmonės buhalteriniais duomenimis, darbuotojų paaiškinimais ir pan. Išnagrinėtose bylose teismų neteisėti veiksmai lėmė 70 900,28 Eur žalos ieškovei atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį.
7. Teismas nurodė, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teisingumo ministerija atstovauja valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Teisingumo ministerija nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisingumo ministerija prašymus dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka nagrinėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka.
9. Ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kokio materialinio rezultato siekia ieškovė. Ieškovės reikalavimai, susiję su ikiteisminio tyrimo organų, prokurorų ir teismų priimtų ir galiojančių procesinių sprendimų pakartotiniu įvertinimu, prieštarauja teisės aktuose numatytai procesinių sprendimų apskundimo tvarkai. Ieškovės patikslintame ieškinyje nėra aiški teisminio nagrinėjimo riba, neaišku, ar ieškovė siekia bylinėtis su valstybe, ar siekia skolos iš atsakingų asmenų. Neapibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos lemia, kad negalima spręsti, kokie asmenys turėtų dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovė turi teisę kreiptis į teismą, tačiau netinkamas ieškinio dalyko suformulavimas, galimai pažeis šalių lygiateisiškumo principą, atsakovės (atsakovų) interesus gintis nuo pareikštų reikalavimų. Ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimų, todėl nėra aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekia.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Logfina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas konkrečiai nenurodė, kokių ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino. Ieškinys pateiktas dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais, atlyginimo, todėl tokiose bylose žyminis mokestis nemokamas. Ieškovė aiškiai suformulavo reiškiamus reikalavimus, išdėstė faktines aplinkybes, pridėjo turimus rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ieškovei pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo.
13. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyką sudaro ieškovės pareikštas atsakovei materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindą –faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo.
16. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovės pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos, nagrinėjant bylą.
17. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnį nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui – ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovei terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
18. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis), kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
19. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisti 70 900,28 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad žalos atsiradimą lėmė neteisėti teisėjų veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu konkrečių Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų civilinių ir baudžiamųjų bylų išnagrinėjimu.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, bei iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kokio materialinio rezultato siekia ieškovė, nėra aiškios teisminio nagrinėjimo ribos.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju ieškinio dalykas ir teisminio nagrinėjimo ribos nėra aiškios.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Proceso teisės normose įtvirtinta ieškovės pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai.
23. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų civilinių ir baudžiamųjų bylų teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, ieškinyje aiškiai ir suprantamai nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, pridėti įrodymai (90 priedų). Ieškovė atsakove įvardino konkretų asmenį (Lietuvos Respublika) ir jos atstovus, kurie gali teismui pateikti papildomus duomenis dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė patikslintu ieškiniu nepašalino pradinio ieškinio trūkumų.
24. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatos nenumato privalomos išankstinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie pastangas gauti žalos atlyginimą ne teismo tvarka.
25. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Pažymėtina, kad pagal 2022 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjos rezoliuciją patikslintas ieškinys (gautas 2022 m. vasario 28 d., DOK-2062) buvo priimtas. Taigi, civilinė byla buvo iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
26. Tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį po to, kai pagal 2022 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjos rezoliuciją patikslintas ieškinys (gautas 2022 m. vasario 28 d., DOK-2062) buvo priimtas, reiškia netinkamą procesinės teisės normų pritaikymą, nes po civilinės bylos iškėlimo galimas ieškinio palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio numatytais pagrindais, bet ne atsisakymas priimti ieškinį.
27. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant civilinę bylą, iškeltą pagal 2022 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjos rezoliuciją, nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui iš naujo.