Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-02-24 · Administracinė byla Nr. eI3-264-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-02-24Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
eI3-264-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02245-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-264-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02245-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant pareiškėjos D. A. S. atstovui pagal įgaliojimą A. Š., atstovei advokatei D. L.,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 21R-571 (AG-468/04-2021) (toliau – ir skundžiamas Komisijos sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1450 „Dėl 2019 m. lapkričio 14 d. D. A. S. prašymo“;

3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinant duomenis išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš Tarnybos jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, jos atstovas pagal įgaliojimą ir advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjai D. A. S. 2005 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JS-5264 ir 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JS-7565 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Tačiau 2006 metais atlikus geodezinius matavimus šio žemės sklypo plotas sumažėjo 0,3011 ha, todėl šiuo metu žemės sklypo plotas yra 9,8789 ha (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu patikslinti duomenis ir išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (toliau – ir Tvarkymo planas) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką (toliau – ir Ginčo teritorija), esantį (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. R6-6854 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo netenkino. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai. Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. R6-6854 ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Tarnyba šio Komisijos sprendimo neskundė, o pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą persiuntė pagal kompetenciją 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (39.4)-R2-908 Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (3)-V3-505(12.1) informavo, jog ji nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl pateikė tik savo nuomonę pareiškėjos keliamais klausimais. Pareiškėja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (3)-V3-505(12.1) apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-664-426/2021 nusprendė pareiškėjos D. A. S. skundą patenkinti iš dalies ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. skundą, atsižvelgiant į Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą; kitą skundo dalį atmesti. Šio teismo sprendimo šalys neskundė ir jis yra įsiteisėjęs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl pareiškėjos reikalavimų, pateikdama tik informaciją ir nuomonę keliamais klausimais. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai), 9 punkto nuostatas, konstatavo, jog pareiškėjos keliamas klausimas dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pakeitimo (išregistravimo) priskirtas Tarnybos, o ne Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kompetencijai.

Tarnyba skundžiamu 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1450, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, nurodė, jog keisti Kadastro duomenis, išregistruojant miško žemės plotus kaip paverstus kitomis naudmenomis buvusios sodybos atstatymui, nėra pagrindo.

Pareiškėja Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. raštą apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 21R-571 (AG-468/04-2021) pareiškėjos D. A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. rašte nurodyta, jog prašymas išregistruoti pareiškėjos nurodytus miško žemės plotus neatitinka Nuostatų 30 ir 33 punktuose išdėstytų sąlygų, atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklype esančių miško žemės plotų įtraukimas į Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, taip pat pareiškėjos žemės sklype esančiuose miško žemės plotuose nustatytas buvusios sodybos juridinis faktas savaime nėra pagrindu miško žemę paverti kitomis naudmenomis ar vertinti kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir Kadastro klaida, o dėl to galėtų būti keičiami Kadastro duomenys.

Komisija skundžiamą sprendimą argumentavo tuo, jog pagal Nuostatų 9 punktą, Kadastro tvarkytoja yra Tarnyba, tačiau Kadastro duomenys gali būti tikslinami, keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, esant sąlygoms, numatytoms Nuostatų 30 ir 33 punktuose ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų aprašas) 4 punkte.

Pareiškėjos nuomone, Tarnyba skundžiamame rašte ir Komisija skundžiamame sprendime neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialines teisės normas, taip pat nenurodė, kurios redakcijos (datos) teisės normas taiko, o tai taip pat sudaro pagrindą skundžiamus sprendimą ir raštą panaikinti nurodytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte (taikytina Aprašo suvestinė galiojanti redakcija nuo 2013 m. kovo 1 d., kadangi Tvarkymo planas patvirtintas Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219) nustatyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Nuostatų 33.4 papunktyje nustatyta, jog kadastro duomenys keičiami kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis.

Pagal Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Tvarkymo plano sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonės (NRu3) numatytą 1,5118 ha miško teritoriją, kuri paverstina kitomis naudmenomis (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys, Aprašo 17 punktas). Todėl Komisijos sprendimas ir skundžiamas Tarnybos raštas nepagrįsti ir neteisėti, o pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkinamas ir Nuostatų 33.4 papunktyje nustatytu pagrindu.

Pažymėjo, kad Tvarkymo plano aiškinamojo rašto 21 punkte numatyta, jog, siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės: 21.5. rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai).

Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu jau yra nustatęs, kad pareiškėjos žemėje yra namų valdos paskirties sklypas, kuris galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha, todėl konstatavo, jog toje vietoje miškas registruotas kadastre neteisingai ir neteisėtai.

Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Labanoro regioninio parko tvarkymo planas yra Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas aukščiausias specialusis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje išskirtoje rekreacinėje pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio paskirties pastatai (statiniai kaimo turizmo paslaugoms teikti), todėl skundžiami Komisijos sprendimas ir Tarnybos raštas naikintini ir nurodyto teisinio reguliavimo ir išdėstytų argumentų pagrindais, nes būtent šiuo Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Labanoro regioninio parko tvarkymo planas reiškia sprendimą NRu3 išskirtą 1,5118 ha miško teritoriją paversti kitomis naudmenomis.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjai D. A. S. nuosavybės teise nuo 2005 metų priklauso 9,8789 ha žemės sklypas (sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001 m. spalio 18 d. Kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. kovo 30 d. Sklypo plotas – 9,8789 ha, kurį sudaro žemės ūkio naudmenų plotas – 0,3345 ha, miško plotas – 9,1668 ha, kelių plotas – 0,1336 ha ir kitos žemės plotas – 0,2440 ha.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos įsigytame 10,18 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Juridinio fakto nustatymo tikslas – namo atstatymas ir sodybos atkūrimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sklype užstatyta teritorija ar pamatai nėra registruoti.

Ginčo sklype esantys miškai įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nagrinėjama teritorija inventorizuota miško žeme buvo ir 1985 metais.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. Tarnybai pateikė prašymą „Dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro“. Nurodė, jog jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) miško naudmenos turi būti pakeistos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintu Labanoro regioninio parko tvarkymo planu, Tvarkymo plane jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtoje NRu3 teritorijoje miškas (1,5118 ha) išbrauktinas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. R6-6854 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos prašymą atsisakė patenkinti. Pareiškėja 2020 m. sausio 15 d. skundu dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. R6-6854 panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) nusprendė pareiškėjos 2020 m. sausio 15 d. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. R6-6854 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos prašymą, dėl prašymo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, o negalėdama pagal kompetenciją spręsti pareiškėjos prašyme išdėstytų klausimų – persiųsti prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešti pareiškėjai.

Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (39.4)-R2-908 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėjos prašymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (3)-V3-505(12.1) „Dėl miško žemės naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis“ nepritarė ginčo teritorijos išbraukimui iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir apie tai Tarnyba 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R2-1145 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (3)-V3-505(12.1) „Dėl miško žemės naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis“ ir įpareigoti Tarnybą patikslinant duomenis išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu nurodė Tarnybai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 14 d. prašymą iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Tarnyba neskundė. Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą ir skundžiamu 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1450 pateikė atsakymą.

Pažymėjo, jog duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Duomenų aprašas ir Nuostatai. Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 p.). Duomenų aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Duomenų aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Duomenų aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Duomenų aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Viena principinių žemės teisinių santykių nuostatų yra tai, kad žemė turi būti naudojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta miško žemės sąvoka, numatanti, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Pagal Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nenumato poilsio paskirties pastatų statybos paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Šio Aprašo 5 punkte numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, besiribojanti su ežeru, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei įsakymu patvirtinus Tvarkymo planą, galiojo Miškų įstatymo nustatyti išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (Miškų įstatymo 11 str. 1 p.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Tvarkymo planas numato tik galimybę (viziją), miško žemės pavertimas Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 punkte nėra numatytas. Akivaizdu, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis Tvarkymo plane nėra suplanuotas, o tik suplanuota tam tikra galima teritorijos naudojimo pozonė (NRu3).

Tos pačios nuomonės laikosi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 5 d. rašte Nr. (3)-V3-505(12.1), kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išimtinio atvejo miško žemę paversti kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti nenumatyta.

Labanoro regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219, aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 1 punkte nurodyta, kad Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys). Labanoro regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 35 punkte nurodyta, kad tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, taip pat tvarkyti ir rekonstruoti miškuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, Miškų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.

Nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Tvarkymo planas ginčo rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) išskirtą 1,5118 ha miško teritoriją paverčia kitomis naudmenomis (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys, Aprašo 17 punktas), yra niekuo nepagrįstas.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas „Dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro“ negalėjo būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma pareiškėjos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 21R-571 (AG-468/04-2021) ir Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1450 atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1450 „Dėl 2019 m. lapkričio 14 d. D. A. S. prašymo“ ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 21R-571 (AG-468/04-2021) teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamu Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1450 atsisakyta tenkinti pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą „Dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro“, kuriuo pareiškėja prašė išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini)girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsisakymą išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 1,5118 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini)girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje, iš esmės grindė tuo, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 30 ir 33 punktuose išvardytų sąlygų, kurioms esant kadastro duomenys gali būti keičiami. Atsakovė skundžiamame rašte taip pat nurodė, jog žemės sklype esančių miško žemės plotų įtraukimas į Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, taip pat žemės sklype esančiuose miško žemės plotuose nustatytas buvusios sodybos juridinis faktas savaime nėra vertintinas kaip miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ar valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro klaida, todėl Kadastro duomenys pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis negali būti keičiami.

Pareiškėja skundą dėl Tarnybos rašto ir Komisijos sprendimo neteisėtumo iš esmės argumentavo aplinkybe, jog pagrindas keisti 1,5118 ha miško, esančio pareiškėjos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose, kadastro duomenis yra Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Labanoro regioninio parko tvarkymo planas, pagal kurį pasikeitė 1,5118 ha miško žemės naudmenos, nes pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,5118 ha miško dalis pateko į išskirtą Nru3 teritoriją – rekreacinę pastatų ir kompleksų pozonę, be to, į šią pozonę pateko ir pareiškėjos žemės sklype esanti namų valda, kurioje išlikę gyvenamojo namo pamatai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai D. A. S. nuosavybės teise priklauso 9,8789 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,3345 ha, miško plotas – 9,1668 ha, kelių plotas – 0,1336 ha, kitos žemės plotas – 0,2440 ha. Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (tikslas – namo atstatymas ir sodybos atkūrimas), jog pareiškėjos žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai.

Ginčo sklype miško žemė inventorizuota 1985 metais, miškas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“.

Pareiškėja siekia išregistruoti iš Kadastro dalį miško – 1,5118 ha jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinių pagrindu, pakeitusiu miško žemės paskirtį į Nru3 teritoriją – rekreacinę pastatų ir kompleksų pozonę.

Pažymėtina, jog Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, besiribojanti su ežeru, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3). Tvarkymo plano aiškinamojo rašo 21 punkte numatyta, jog, siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės: 21.5. rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečiu namai, vasarnamiai). Tvarkymo plane numatyta tik galimybė suplanuoti tam tikrą galimą teritorijos naudojimo pozonę (NRu3), kuri savaime nereiškia miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė ir miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (Miškų įstatymo 11 str. 1 d.).

Tačiau ginčo situacija nesusijusi nei su vienu išskirtiniu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.

Pareiškėjos teigimu, jos nuosavybės teise valdomame sklype miško 1,5118 ha dalis turi būti išregistruota iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro būtent Labanoro regioninio parko tvarkymo plano pagrindu, pakeitusiu ginčo teritorijos miško žemės naudmenas.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, kurio 5 punkte numatyta, jog miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. vasario 14 d.).

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 4 punkte numatyti atvejai, kada Kadastro duomenys tikslinami ir vienas iš jų, aktualus ginčo atveju, teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis (Duomenų aprašo 4.5 punktas).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios miško žemės, konstatavo, jog pareiškėjos nurodoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Labanoro regioninio parko tvarkymo plane sklypo dalis, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), yra sąlyga tvarkyti žemės sklypą pagal patvirtintą perspektyvą parengus tam teritorijų planavimo dokumentą žemės paskirties keitimui, bet tai nėra dokumentas, tiesiogiai keičiantis žemės paskirtį. Teismas pažymėjo, jog tokią pat reikšmę šiam ginčui turi ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad ginčo žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai.

Nagrinėjamo ginčo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl tos pačios miško žemės teritorijos dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos nurodytą Labanoro regioninio parko tvarkymo plane išskirtą kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę (NRu3), kuri negali būti pagrindu išregistruoti iš Kadastro dalį miško – 1,5118 ha pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)

Kaip pirmiau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 pažymėjo, jog Labanoro regioninio parko tvarkymo plane išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3) ir išlikę sodybos pamatai yra tik sąlyga nustatyta tvarka keisti miško žemės naudmenas kitomis.

Kadastro duomenys keičiami Nuostatų 33 punkte numatytais atvejais, tarp jų ir tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis (Nuostatų 33.4 p.). Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo 1,5118 ha dalyje miško žemė (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., nėra paversta kitomis naudmenomis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, nustatyta tvarka.

Atsakovė pagrįstai atsisakė pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir išbraukti iš Kadastro duomenų dalį miško – 1,5118 ha pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., Labanoro regioninio parko tvarkymo plano pagrindu.

Skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, jo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, naikinti skundžiamą raštą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą. Nepanaikinus skundžiamo rašto nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjos prašomas procedūras – patikslinti duomenis ir išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini)girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Analogiškai pasisakytina ir dėl skundžiam o Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas. Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1450 „Dėl 2019 m. lapkričio 14 d. D. A. S. prašymo“. Komisijos sprendimas pagrįstas faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu, naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis byloje, priteisimo iš atsakovės.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. A. S. skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė