- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eA-2148-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00302-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
- Pareiškėjas
- D. A. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos skundą pareiškėjai D. A. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 21R-866(AG-795/02-2019) (toliau – ir Sprendimas).
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad Komisija tinkamai nenustatė ginčo aplinkybių, padarė klaidingas išvadas, kurios lėmė netinkamą materialinių teisės normų taikymą ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamas ginčas yra susijęs su žemės sklypo teisinio statuso nustatymu ir galimybe statyti miško ūkio paskirties žemėje, tačiau Komisija to nevertino.
3. Atsakovas, vadovaujantis Miškų ir Žemės įstatymais, priėjo prie išvados, kad miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje, – tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju yra aktuali Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-49/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1242/2010). Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju Komisija nevertino tos aplinkybės, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisę atstyti neišlikusią sodybą turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, atsakovo vertinimu, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba, turi būti nustatyta ne tik, kad yra išlikusių sodybos liekanų, bet yra ir duomenys, apibrėžiantys pačia sodybą, kurios pagrindinis dalykas yra gyvenamasis namas.
4. Teigė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219, įpareigodama koreguoti miškų kadastrą pagal Labanoro regiono parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, minėtas įpareigojimas neatitinka Miškų įstatyme numatytų išimtinių miško žemės pavertinimo kitomis naudmenomis atvejų. Be to, atsakovas paaiškino, kad Komisijos argumentas, jog Tarnyba, priimdama 2019 m. kovo 8 d. Sprendimą Nr. S-1093-28 (toliau – ir 2019 m. kovo 8 d. Sprendimas) ir 2019 m. kovo 20 d. raštą Nr. R2-609-(39.6) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), neatsižvelgė į tai, jog Miškų kadastre įregistruotas pareiškėjos sklype esančio 9,72 ha miško plotas, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims.
5. Sklype esantys miškai įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nagrinėjama teritorija inventorizuota miško žeme buvo ir 1985 m., o leidimas kirsti mišką (42 kvartalo 18a, 23a ir 991 kvartalo 18a sklypuose) pareiškėjai išduotas 2007 m. lapkričio 20 d. Miškotvarkos projekte 2007-2026 metams 42 kvartalo 18b ir 24a sklypai nurodyti kaip miško laukymės, 991 kvartalo 18b sklypas nurodytas kaip miško laukymė – tai patvirtina, kad savininkė aiškiai žinojo, kurios teritorijos priskirtos miškui.
6. Atsakovas apibendrino, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į šių kadastro ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokio vertinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė atsakovo skundą atmesti.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (žr. 2019 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019) jau yra nustatęs faktus, jog Tarnyba turėjo įvertinti, kurioje pareiškėjos sklypo, kuris yra apie 10 ha ploto, vietoje yra namų valda, konstatuoti, kad toje vietoje miškas registruotas kadastre neteisingai ir neteisėtai. Be to, turėjo patikslinti tos namų valdos ploto dydį, kuris galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha. Todėl Tarnybos skundo argumentai, jog juridinio fakto nustatymas yra tik prielaida sodybos atkūrimui, ar kad ne Tarnyba turi nustatinėti buvusios namų valdos ploto dydį, pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
9. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnyba privalo vykdyti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, o ne imtis nustatinėti pareiškėjos paveldėjimo klausimus, nes šiuo konkrečiu atveju taikytina Miškų įstatymo redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 9 d., t. y. po to kai įsiteisėjo Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju taikytina Miškų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 14 d.) 11 straipsnio 1 dalis (materialinė teisės norma), kurioje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Be to, pareiškėja kėlė klausimą, kodėl iš naujo nagrinėdama pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 6 d. prašymą, Tarnyba, nepranešusi pareiškėjai ir jai nieko nežinant, 2019 m. kovo 6 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašytu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1386 (toliau – ir Aktas) nustatė ne 0,1 ha, o 0,1360 ha ploto miško aikštę (Akte žymima 45-1 sklypo dalis), ją priskyrė miško žemei ir 2019 m. kovo 8 d. sprendimu įregistravo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip 991 kvartalo 46 taksacinį sklypą, nors pareiškėjos prašymas buvo ne įregistruoti, o priešingai, išregistruoti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Tarnybos neteisingas ir neteisėtas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos žemės sklype nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančios namų valdos įrašymas į miškų kadastrą prieštarauja ir Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. Dl-219 patvirtintam Labanoro regioninio parko tvarkymo planui, Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, Utenos apskrities viršininko 2006 m. kovo 30 d. įsakymui Nr. 14-326, Tarnybos 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintam Miškotvarkos projektui ir išrašo duomenims.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. Dl-219 patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (toliau – ir Tvarkymo planas) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, besiribojanti su ežeru išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pazonė (NRu3). Pažymėjo, kad prieš Aplinkos ministrui pasirašant 2013 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. Dl-219, Tarnyba Tvarkymo planui pritarė, jį suderino ir pasirašė, todėl puikiai žinojo šiame plane NRu3 išskirtos teritorijos paskirtį ir tikslius duomenis, įskaitant ir tikslų jos plotą. Be to, Tvarkymo plano aiškinamojo rašo 21 punkte numatyta, jog siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės: 21.5. rekreaciniu pastatu ir kompleksu pozonėie (NRu3) gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai).
12. Pareiškėjos vertinimu, teismų nustatytas gyvenamojo namo pamatų sklypo plotas skirtas namo atstatymui ir sodybos atkūrimui (Tarnybos 2019 m. kovo 8 d. sprendimu į miškų kadastrą įrašyta 0,1360 ha ploto teritorija kaip 991 miško kvartalo 46 taksacinis sklypas) nėra ir negali būti priskirtas miško žemei, nes prieštarauja Tarnybos suderintam, pasirašytam ir patvirtintam 2007 m. rugpjūčio 28 d. Miškotvarkos projektui (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nagrinėjamos teritorijos dalyje išskirtas 0,1 ha ploto 18b taksacinis sklypas – Miško laukymė, su pastaba „Buvusi sodyba, yra pamatai“, o Tvarkymo plane išskirta rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), kurioje gali būti statomi namai, apima ir pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančią namų valdą, kurioje, kaip jau yra nustatęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, miškas registruotas kadastre neteisingai ir neteisėtai.
13. Kadangi Tvarkymo planas yra aukščiausias specialusis teritorijų planavimo dokumentas, todėl Tarnybos skundo argumentai, kad miško žemės pavertimas, kaip nurodyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 punkte, šiame plane nėra suplanuotas, jog šis planas numato tik galimybę (viziją), ar yra suplanuota tik tam tikra galima teritorijos naudojimo pozonė (NRu3), taip pat, jog Komisija nepagrįstai rėmėsi minėtu Aplinkos ministro įsakymu, atmestini kaip prieštaraujantys teisės aktams ir suformuotai administracinių teismų praktikai.
Šalies argumentai
14. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Tarnyba niekada apie jokius pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įskaitant nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančios namų valdos, miško žemės naudmenų pokyčius Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nepranešė, todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad Tarnyba 2019 m. kovo 8 d. Sprendimu, pakeisdama Miškų kadastre 45 taksacinio sklypo duomenis ir registruodama naują 46 taksacinį sklypą, pažeidė Miškų kadastro nuostatų 17 ir 23 punktų reikalavimus bei nepagrįstai nesivadovavo jau galiojančiais Nekilnojamojo turto registro ir Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. Dl-219 patvirtinto Labanoro regioninio parko tvarkymo plano duomenimis. Kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie tai, kad 0,2440 ha plote „Kitos žemės plotas“ apimančiame ir nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančią namų valdą yra krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, ir kiti Komisijos įvertinti VĮ „Registrų centras“ duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, Tarnybos skundas atmestinas ir nurodytais pagrindais.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 552,40 išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
16. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Teismas pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos įsigytame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, – juridinis faktas nustatytas namo atstatymo ir sodybos atkūrimo tikslu. Iš to seka, kad Molėtų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime yra nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame sklype yra gyvenamojo namo pamatai, o pats namas gali būti atstatytas (atkurtas) (Komisijos byla Nr. AG-270/07-2019, lapas 124). Tai reiškia, kad Molėtų rajono apylinkės teismas įvertino, jog pareiškėjos žemėje yra namų valdos paskirties sklypas, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus gyvenamojo namo miškų ūkio paskirties žemėje atstatyti nebuvo galima. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju taikytina Miškų įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gegužės 3 d.) 11 straipsnio 1 dalis (materialinė teisės norma), kuri numatė, kad Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Tačiau, kaip nurodė teismas, Tarnyba konkrečiai šio Molėtų rajono apylinkės teismo nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nevertino bei iš esmės neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 9,8789 ha sklype, kurį sudaro 9,1668 ha miško žemės plotas, 0,3345 ha žemės ūkio naudmenų plotas, 0,1336 ha kelių plotas ir 0,2440 ha kitos žemės plotas (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, Komisijos byla Nr. AG-270/07-2019, lapai 112-116), turi būti išskirtas plotas su namų valdos paskirtimi.
18. Tarnyba, neatsižvelgdama į 2004 metais Molėtų rajono apylinkės teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą bei iš esmės jo nevertindama, tik nurodė, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 991 miško kvartalo 45 taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1950 metų topografiniame žemėlapyje bei 1985 metų miškotvarkos medynų plane sodyba nebuvo pažymėta, o pamatai nėra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“.
19. Teismas nurodė, kad Tarnybos nurodyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali, kadangi ši įstatymo nuostata atsirado tik nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po minėto Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo, todėl Tarnyba privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pagal pareiškėjos prašymą turėjo įvertinti, kurioje pareiškėjos sklypo, kuris yra apie 10 ha ploto, vietoje yra namų valda, ir atitinkamai konstatuoti, kad toje vietoje miškas kadastre įregistruotas neteisingai ir neteisėtai, o ne imtis nustatinėti pareiškėjos paveldėjimo klausimus. Atitinkamai Tarnyba turėjo patikslinti tos namų valdos ploto dydį, kuris, kaip minėta, galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha.
20. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – Nuostatai), 2 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro paskirtis – registruoti Nuostatų 12 punkte nurodytus kadastro objektus, tvarkyti kadastro duomenis <...>. Pagal Nuostatų 12 punktą Miškų kadastro objektas – miško žemės taksacinis sklypas <...>. Pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. spalio 15 d.) 1 priedo 1.26 papunktį, taksacinis miško sklypas yra vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas.
21. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad miško žemės taksacinių sklypų ribos nustatomos ir atnaujinamos vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos adresų registro, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, Kultūros vertybių registro, Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, Georeferencinio pagrindo kadastro, kadastro duomenų teikėjų pateikiamus erdvinius duomenis ir informaciją. Kaip nurodė teismas, iš to seka, kad Tarnyba, nustatydama ir atnaujindama miško žemės taksacinių sklypų ribas, turi vadovautis Miškų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro ir kitų registrų duomenis.
22. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. kovo 28 d. įsakymu patvirtino Tvarkymo planą, kuriame pareiškėjai priklausanti Sklypo dalis, besiribojanti su ežeru išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3).
23. Taigi, teismas įvertino, kad Tarnyba, priimdama 2019 m. kovo 8 d. sprendimą bei 2019 m. kovo 20 d. raštą, neatsižvelgė į tai, kad Miškų kadastre įregistruotas pareiškėjos sklype esančio 9,72 ha miško plotas, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 9,8789 ha sklypą sudaro 9,1668 ha miško plotas, 0,3345 ha žemės ūkio naudmenų (pievų) plotas, 0,1336 ha kelių plotas ir 0,2440 ha kitos žemės plotas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
24. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog Tarnyba nesilaikė Nuostatų 17 ir 23 punktų reikalavimų, t. y. 2019 m. kovo 8 d. sprendimu, pakeisdama Miškų kadastre esančio 45 taksacinio sklypo duomenis bei registruodama naują 46 taksacinį sklypą, nesivadovavo jau galiojančiais Nekilnojamojo turto registro ir 2013 m. kovo 28 d. Įsakymo duomenimis.
25. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Komisija išsamiai ištyrė visas administracinio ginčo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Tarnybos skundas atmetė, o skundžiamą Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą paliko nepakeistą.
26. Teismas taip pat priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 552,40 Eur su bylos nagrinėjimus susijusių išlaidų.
III.
27. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o atsakovo skundą tenkinti.
28. Atsakovas visų pirma akcentuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, O. M. ir V. K. grąžintame 10,18 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Pareiškėja žemės sklypą įsigijo 2005 metais, o jos įgaliotas asmuo A. B. tik 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Tarnybą (prašymas gautas ir užregistruotas 2018 m. rugsėjo 18 d.) ir prašė patikslinti Utenos teritorinio padalinio (duomenys neskelbtini) 991 kvartalo 45 taksacinio sklypo ribas – kodas 59 (buvusio statinio pamatai apaugę traku ir pavieniais 10 metų beržais identifikuoti mišku).
29. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju svarbus įstatymų galiojimo laike principas. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. į Tarnybą kreipėsi 2018 metais, todėl galiojo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
30. Nagrinėjamas ginčas susijęs su žemės sklypo teisinio statuso nustatymu ir galimybe statyti miško ūkio paskirties žemėje, tačiau šie argumentai nevertinti. Atsakovo teigimu, šiuo atveju būtina išnagrinėti faktinę sodybos atkūrimo galimybę, įstatymų nuostatos turi būti taikomos sistemiškai, t. y. turi būti įvertintos ir kitos Miškų įstatyme, Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintos statybas reglamentuojančios nuostatos.
31. Tarnybos vertinimu, fiziniam asmeniui, siekiant realizuoti numatytą teisę, kyla ir pareiga – jis turi aiškiai bei konkrečiai nurodyti, kokioje vietoje pastebėta valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaida, bei pateikti, jo požiūriu, tai patvirtinančius įrodymus. Bendro pobūdžio teiginiai Tarnybai neturėtų suponuoti įtvirtintos prievolės – spręsti klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, galbūt atlikti patikrinimus vietoje, o konstatavus klaidą, patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikti informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.
32. Akcentuoja, kad pagal Miškų ir Žemės įstatymus miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje.
Atsiliepimas
33. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad Tarnyba, priimdama 2019 m. kovo 8 d. Sprendimą ir Raštą, neatsižvelgė į tai, kad Miškų kadastre įregistruotas pareiškėjos sklype esančio 9,72 ha miško plotas, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims. Atsakovas pažymi, kad ginčo sklype esantys miškai įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nagrinėjama teritorija inventorizuota miško žeme buvo ir 1985 m. Taigi, nagrinėdamas šias aplinkybes, teismas turėjo remtis ne subjektyviu vertinimu, o objektyviais įrodymais, kurių duomenys patvirtina, jog Tarnyba 2019 m. kovo 8 d. sprendimu nepakeitė Miškų kadastre esančio 45 taksacinio sklypo duomenų, o tik išskyrė naują 46 taksacinį sklypą. Teismas objektyviai netyrė ir nenustatinėjo šios aplinkybės visų byloje esančių įrodymų kontekste bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo principus, pagal kuriuos bylos aplinkybių visetas turi būti išnagrinėtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai.
Žemesnės instancijos teismas
34. Akcentuoja, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
Atsiliepimas
35. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
36. Pareiškėja teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Tarnybos nurodyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali, kadangi ši įstatymo nuostata atsirado tik nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo, todėl Tarnyba privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pagal pareiškėjos prašymą turėjo įvertinti, kurioje pareiškėjos sklypo, kuris yra apie 10 ha ploto, vietoje yra namų valda, ir atitinkamai konstatuoti, kad toje vietoje miškas kadastre įregistruotas neteisingai ir neteisėtai, o ne imtis nustatinėti pareiškėjos paveldėjimo klausimus. Atitinkamai Tarnyba turėjo patikslinti tos namų valdos ploto dydį, kuris, kaip minėta, galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha.
37. Pareiškėja pažymi, kad Tarnybos argumentai, jog juridinio fakto nustatymas yra tik prielaida sodybos atkūrimui, – nepagrįsti ir neatitinka tiek įstatymų, tiek teismų praktikos suformuotos pozicijos. Be to, pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu jau yra nustatęs, jog Tarnyba turėjo įvertinti, kurioje pareiškėjos ginčo sklypo, kuris yra apie 10 ha ploto, vietoje yra namų valda, ir patikslinti tos namų valdos ploto dydį, kuris galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ne Tarnyba turi nustatinėti buvusios namų valdos ploto dydį, ar to daryti ji neturi teisės, nes priešingai, Tarnyba tai privalo daryti pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
38. Molėtų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas namų valdos gyvenamojo namo pamatų sklypo nuo 0,1 ha iki 0,136 ha plotas skirtas namo atstatymui ir sodybos atkūrimui, kurį Tarnyba 2019 m. kovo 8 d. sprendimu į Miškų valstybės kadastrą įrašė kaip 991 miško kvartalo 46 taksacinį sklypą, ir nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu bei motyvais, nėra ir negali būti priskirtas miško žemei, nes prieštarauja ir VĮ „Registrų centras“ duomenims, ir Tarnybos suderintam, pasirašytam ir patvirtintam 2007 m. rugpjūčio 28 d. Miškotvarkos projektui, ir Tvarkymo planui, kur išskirtoje rekreacinių pastatų ir kompleksų pazonėje NRu3 gali būti statomi namai, ir kurioje, kaip jau yra nustatęs įsiteisėjusiu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas, miškas registruotas kadastre yra neteisingai ir neteisėtai.
39. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog Tarnyba, nustatydama ir atnaujindama miško žemės taksacinių sklypų ribas, turi vadovautis Miškų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro ir kitų registrų duomenis. Teigia, kad Tarnyba niekada apie jokius pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įskaitant nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančios namų valdos, miško žemės naudmenų pokyčius Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nepranešė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad Tarnyba 2019 m. kovo 8 d. sprendimu, pakeisdama Miškų kadastre 45 taksacinio sklypo duomenis ir registruodama naują 46 taksacinį sklypą, pažeidė Miškų kadastro nuostatų 17 ir 23 punktų reikalavimus bei nepagrįstai nesivadovavo jau galiojančiais Nekilnojamojo turto registro ir Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Labanoro regioninio parko tvarkymo plano duomenimis. Taigi, pareiškėjos vertinimu, nustatytų pažeidimų pagrindu atmestini ir Tarnybos apeliacinio skundo argumentai dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo, nes tokie pažeidimai būtent ir reiškia, jog Miškų valstybės kadastro duomenys yra neteisingi, ką jau yra nustatęs Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu (prejudiciniu faktu).
40. Pareiškėja, vadovaudamasi skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad Tarnyba 2019 m. kovo 8 d., pakeisdama Miškų kadastre esančio 45 taksacinio sklypo duomenis bei registruodama naują 46 taksacinį sklypą, nesivadovavo jau galiojančiais Nekilnojamojo turto registro ir 2013 m. kovo 28 d. Įsakymo duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
41. Nagrinėjamos bylos ginčas yra dėl miško žemei priskirtinių naudmenų.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau dėl netinkamo įrodymo vertinimo neteisingai buvo išaiškinta bei taikyta materialinė teisė reglamentuojanti ginčo santykius.
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertinami kartu.
44. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnį mišku yra laikomas ne tik ne mažesnis kaip 0,1 ha plotas, apaugęs medžiais, bet ir plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).
45. Siekiant išsaugoti miško žemės vientisumą atskiri plotai taip pat yra priskiriami miško žemei, kadangi pagal Žemės įstatymo 26 satrsiapnio 1 dalies 5 punktą miško žemei taip pat priskirtinos ir miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos.
46. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 6 dalimi nustatyta tvarka žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami tik pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais ir remiantis šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi Miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.
47. Miškai tvarkomi remiantis kadastro duomenimis, nes Miško kadastro nuostatų 12 punktu nustatyta, kad Kadastro objektų visuma sudaro visos šalies miško žemės plotą, o pagal 9 punktą Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba.
48. Duomenų teikimą miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas, kurio 4.1 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad Kadastro duomenys tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą.
49. Atsakovas įrodė, kad pareiškėjos valdomame sklype miškas fiksuotas nuo 1985 metų ir sklype esantys miškai įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nuo 2003 m. spalio 16 d. Duomenų apie miško žemės paskirties keitimą ir teritorinio planavimo dokumentų, atitinkančių Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimus žemės paskirties keitimui nėra, todėl atsakovas nustatė miško sąvokai atitinkantį plotą ir kaip kadastro tvarkytojas turėjo pagrindą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Utenos miškų Urėdijos (duomenys neskelbtini) 991 miško kvartalo 45 taksaciniame sklype ir išskirta 0,1360 ha ploto teritorija, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytos miško žemei keliamus reikalavimus ir įregistruoti kaip Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 991 miško kvartalo 46 taksacinį sklypą.
50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).
51. Pareiškėjos nurodoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtinto Labanoro regiono parko tvarkymo plane sklypo dalis, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3) yra sąlyga tvarkyti žemės sklypą pagal patvirtintą perspektyvą parengus tam teritorijų planavimo dokumentą žemės paskirties keitimui, bet tai nėra dokumentas tiesiogiai keičiantis žemės paskirtį. Tokią pat reikšmę šiam ginčui turi ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 dėl fakto turinčio juridinę reikšmę nustatymo, kad ginčo žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai.
52. Šio ginčo apimtyje nevertinami pareiškėjos reikalavimai išregistruoti žemės sklypo dalį iš valstybinio miškų kadastro adresuoti atsakovui ir apskųsti Administracinių ginčų komisijai, kadangi šio reikalavimo Administracinių ginčų komisija netenkino ir dėl to apeliacinio skundo pareiškėja neteikė.
53. Administracinių ginčų komisija 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 21R-866(AG-795/02-2019), remdamasi Miškų įstatymo 11 satrsiapnio 1 dalies 7 punktu ir vadovaudamasi Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 bei VAAT 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019, įpareigojo atsakovą ginčo žemės sklype nustatyti namų valdos žemės sklypo plotą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 991 miško kvartalo 45 taksacinio sklypo ribų patikslinimo.
54. Šis įpareigojimas yra nepagrįstas, kadangi nurodytais Komisijos sprendime pagrindais, kad sklype yra nustatyti išlikę sodybos pamatai negali būti tikslinami kadastro duomenis, nes, kaip minėta, tai yra tik sąlyga nustatyta tvarka keisti miško žemės naudmenas kitomis (žr. nutarties 46, 51 dalis).
55. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas priimdamas 2019m. kovo 8 d. Sprendimą Nr. S-1093-28 teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. R2-609-(39.6) ,,Dėl informacijos pateikimo“ pateikė teisingą informaciją, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
56. Pirmosios instancijos teismas neteisingai šiam ginčui taikė materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 147 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pareiškėjos skundas atmestinas, o Administracinių ginčų komisijos sprendimas naikintinas.
57. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, kadangi šis teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 21R-866(AG-795/02-2019) panaikinti.
Pareiškėjos D. A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.