Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. (toliau – K. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 51 MGL dydžio (2550 eurų) bauda, kuri, BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant K. V. sumažintą 34 MGL dydžio (1700 eurų) baudą.

Į bausmės laiką įskaitytas K. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 14 d., 18.25 val. iki 2020 gruodžio 15 d. – 1 (viena) para, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžiui, laikant, jog K. V. atliko 100 (vieną šimtą) eurų jam skirtos piniginės baudos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 68 straipsniu, K. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsniu, K. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomos UAB „K. M.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

K. V. taikomas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimą), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. V. taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančią transporto priemonę Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, visiškai nepasisakė dėl galimo laiduotojo asmenybės.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Ginčo dėl to, kad K. V. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, savo veiksmais jokios žymios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi K. V. apeliacinio skundo motyvus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

9. Aptartos teismų praktikos kontekste netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju K. V. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kiek daugiau nei šešis kartus viršijantis leidžiamą normą. Be to, remiantis liudytojo A. E. parodymais, K. V. ne tik vairavo transporto priemonę, bet ir įvykio vietoje konfliktavo su liudytojo drauge, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko, liudytojas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. A. E. paskambinus Bendrajam pagalbos centrui, K. V. iš įvykio vietos bandė pasišalinti. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, šiuo konkrečiu atveju reikalauja vertinti itin atidžiai.

10. Nors K. V. praeityje teistas nebuvo, tačiau vis tik buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis). Šioje byloje jis buvo įtariamas padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Svarbu tai, kad nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 24 d., tačiau, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir praėjus kiek daugiau nei dviem metams jis padarė naują skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nebuvimą, tačiau šis faktas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, jog ateityje jis daugiau nebenusikals.

11. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus K. V. buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Nors jis teigia, kad šie pažeidimai fiksuoti per ilgą laiko tarpą, tačiau, remiantis byloje pateiktais duomenimis, ankstesni nuteistojo administraciniai nusižengimai, vertinami nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, fiksuoti nuo 2016 metų iki 2019 metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu praeityje jam skirtos administracinės nuobaudos jau nebegaliojo, o nuteistasis jas susimokėdavo laiku, tačiau minėtų duomenų visuma vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog K. V. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų, tinkamų išvadų dėl anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei neteisėto savo elgesio, dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepadarė, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad K. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019), todėl sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jog jam skirtos administracinės nuobaudos ar praeityje jo atžvilgiu taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas neturi jokios reikšmės sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo.

12. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog jo asmenybė ir indėlis į (duomenys neskelbtini) kultūros centro veiklą neabejotinai jį charakterizuoja teigiamai, tačiau, šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu K. V. skiriant švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį, jos dydį, be kita ko, parenkant artimą minimaliam piniginių baudų, skiriamų už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiui. Svarbu ir tai, kad, atsižvelgęs į nuoširdų nuteistojo prisipažinimą ir gailestį padarius neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas jam skirtą piniginę baudą sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų, dydžio piniginę baudą, kai pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio piniginė bauda. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį tų pačių aplinkybių pagrindu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra pagrindo.

13. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju K. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio modelio ir pasirinkti socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Tokiu būdu pagrįstai spręstina, kad nesant užtektinai K. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

14. Nenustačius BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apeliacinio skundo teiginiai dėl K. V. pasirinkto laiduotojo tinkamumo jokios reikšmės neturi. Ir vis tik, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, šioje vietoje pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

15. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

16. Nagrinėjamu atveju K. V. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, profesinėje srityje ėjęs svarbias pareigas ir galėjęs daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, todėl K. V. kolegos P. A. įtaka nuteistojo elgesiui galėtų būti labai minimali. Juo labiau, kad P. A. kartu su nuteistuoju negyvena, jie pažįstami vos kiek daugiau nei dvejus metus, remiantis K. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, su P. A. jis susitinka retai, dažniausiai darbo aplinkoje, bendrauja telefonu. Manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

17. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.