Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-127 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2015 m. birželio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį, 63 str. 1, 2, 5 dalį, 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. balandžio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi G. K. 2015 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2015 m. gegužės 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis, ir paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prie šios bausmės iš dalies pridėtos 2015 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2015 m. birželio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 59-127 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos nuteistojo G. K. asmens bylos yra matyti, kad jis nuteistas už dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 2 dalyje, 290 straipsnyje ir 286 straipsnyje padarymą, už kuriuos jam buvo paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jo padaryti nusikaltimai yra smurtiniai. Bausmės atlikimo laikotarpiu 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobaudos negalioja, 2 kartus skatintas. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau aplinkybė, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus, teismui leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Be to, G. K. anksčiau teistas net keturiolika kartų, du kartus buvo taikyta amnestija, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (yra pažeidęs probacijos sąlygas – lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą). Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis praeityje nesugebėjo pateisinti jam teismo parodyto pasitikėjimo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir nei ankstesnės bausmės, nei teismų parodytas pasitikėjimas juo, nuteistojo elgesiui jokios įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio.

Teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje kaip nuteistojo G. K. kriminogeninis veiksnys yra išskirtas piktnaudžiavimas alkoholiu, pažymėta ir tai, jog pats nuteistasis supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam bei smurtiniam elgesiui, kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, įvykdė būdamas neblaivus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu lanko AA grupės susirinkimus. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog G. K. būdamas laisvės atėmimo įstaigoje buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis supranta kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, ypač susijusius su asmens sveikata, elgesiu, tačiau nesieja jų su galimu nusikalstamumu, visuomenės patiriama žala. Aplinkybė, jog nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo problemas, bet nesuvokia kitos priklausomybę skatinančios medžiagos, t. y. narkotikų, poveikio asmens elgesiui, teismui leidžia spręsti, jog nuteistojo suvokimas dėl priklausomybės ligų ir jas sukeliančių medžiagų yra veikiau deklaratyvus ir paviršutiniškas ir kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti priklausomybę sukeliančioms medžiagoms ir to pasėkoje nenusikalsti, nes kaip minėta ankstesnes nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirba, iki bausmės atlikimo jis taip pat nedirbo, jo turimas darbo stažas – vos vienas mėnuo. Iš teismui pateiktos asmens bylos bei Komisijos nutarimo nėra aiškūs nuteistojo ateities planai, t. y. kokia veikla jis ketina užsiimti būdamas laisvėje, kokie numatomi legalūs pajamų šaltiniai ir t.t. Ši aplinkybė, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, yra itin svarbi, nes asmens aiškių ateities tikslų neturėjimas, kriminalinės praeities buvimas ir darbinės praeities nebuvimas, teismui kelia abejonių, ar toks asmuo yra pakankamai motyvuotas nenusikalsti būdamas laisvėje ir negrįžti prie ankstesnio elgesio modelio.

Kaip minėta, nuteistasis atlieka bausmę už smurtines nusikalstamas veikas. Atlikus smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta aukšta G. K. smurtinio elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OAsys metodiką, priskirtina ne žemai, o vidutinei grupei (81 balas, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 45 balus, dinaminiai veiksniai – 36 balų). Pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Pažymėtina, jog pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuo praėjusio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo jo rizika sumažėjo tik 3 balais, kas, atsižvelgiant į tai, kad žymią asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, neleidžia teismui spręsti apie pakankamą nuteistojo G. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra duomenų ir apie smurtinio elgesio rizikos pozityvią dinamiką, t. y. kad ji būtų mažėjanti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narys O.R. pateikė atskirąją nuomonę, kuria siūlė netaikyti G. K. lygtinio paleidimo, atsižvelgus į aukštą smurtinio elgesio vertinimą – HCR bei vidutinę pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką – 81 balas.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžiai yra menki, jis nepajėgus efektyviai siekti savo tikslų, numatyti savo elgesio pasekmių, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistajam būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo siekis pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais yra remtinas, tačiau atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, neatliktos bausmės dalį, teismas mano, kad G. K. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Dėl šių priežasčių Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 59-127 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.