Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:

grasinus valstybės tarnautojams panaudojant smurtą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 287 str. 2 d. ir jam skirtas laisvės atėmimas 3 metams;

įžeidus valstybės tarnautojus, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str. ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

pasipriešinus valstybės tarnautojui, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 2, 5 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir G. K. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pagal BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros nuo 2014-10-31 15.55 val. iki 2014-11-02 12.30 val.

Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, iš G. K. priteista 28,96 EUR turtinės žalos M. Š. ir 37,49 EUR turtinės žalos Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, iš G. K. priteista po 150 EUR neturtinės žalos civiliniams ieškovams M. Š. ir M. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jiems bei, panaudodamas fizinį smurtą reikalavo atlikti veiksmus kito asmens naudai: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 metais spalio mėnesio 31 dieną, apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje nuolat plūdo necenzūriniais ir kitokiais nepadoriais žodžiais policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį M. B. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį M. Š., vadino juos necenzūriniais žodžiais, keikdamasis reikalavo paleisti pareigūnų sulaikytą M. A., nepakluso valstybės tarnautojams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos priežiūros funkcijas, priėjęs prie patrulio M. Š. puolė jį mosikuodamas rankomis ir šaukdamas necenzūrinius keiksmažodžius bandė suduoti, mosikavo rankomis, toliau nuolat įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, sudavė M. Š. vieną smūgį ranka į pilvo sritį, sukeldamas fizinį skausmą, sulaikomas priešinosi, standino rankas, spardėsi, spyrė du kartus koja į pilvą M. Š., tuo sukėlė M. Š. fizinį skausmą, po to įsodintas į tarnybinį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muistėsi, nuolat įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, vežant pareigūnams M. B. ir M. Š. pagrasino, kad bus blogai, keikdamasis necenzūriniais keiksmažodžiais ir kitokiais žodžiais, spirdamas sugadino M. Š. priklausantį telefoną „Nokia“ 28,97 eurų (100 Lt) vertės, bei suplėšydamas sugadino Šiaulių AVPK turtą – tarnybines policijos pareigūno kelnes 37,50 eurų (129,47 Lt) vertės, tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus M. B. ir M. Š., panaudodamas fizinį smurtą reikalavo atlikti veiksmus kito asmens naudai – paleisti įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį M. A. bei pasipriešino jiems.

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai G. K. pripažino kaltu grasinus valstybės tarnautojams panaudojant smurtą, įžeidus valstybės tarnautojus bei pasipriešinus valstybės tarnautojui ir nuteisė pagal BK 287 str. 2 d., 290 str., 286 str.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis jokių veiksmų sulaikant M. A. neatliko, kad liudytojų Antano ir A. A. duoti parodymai yra melagingi, nes jie jam kerštauja, jog liudytojai buvo labai girti ir negalėjo prisiminti kas tą dieną įvyko.

Šiuos nuteistojo teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų M. Š., M. B., liudytojų Ž. B., A. A., A. A., M. A. parodymai. Nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad jam su kolega M. B. sulaikant M. A., atbėgęs G. K. pradėjo šaukti, agresyviai elgtis, įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais reikalaudamas paleisti sulaikytąjį M. A., mojuodamas rankomis puolė ir kumščiu trenkė jam į pilvo sritį, priešinosi sulaikant. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis M. B.. Liudytojas Ž. B. taip pat patvirtino, kad G. K. keikė pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, agresyviu tonu pareikalavo paleisti M. A., vienam pareigūnui bandant jį sulaikyti priešinosi, mosikavo rankomis, spardėsi kojomis. Liudytojai A. ir A. A. matė kaip G. K. puolė policijos pareigūnus, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais. Liudytojas A. A. papildomai nurodė, jog sulaikant G. K. aktyviai priešinosi, muistėsi, skėryčiojosi rankomis ir kojomis, neleido uždėti antrankių. Pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad atvykusi policija sulaikė M. A., jis keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino jiems smurtu ir spardėsi reikalaudamas paleisti M. A., priešinosi sulaikomas, neleido uždėti antrankių. Taigi, nukentėjusiųjų, liudytojų, paties nuteistojo parodymai sutampa tarpusavyje ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą duomenų pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad G. K. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jiems bei panaudodamas fizinį smurtą reikalavo paleisti sulaikytą M. A.. Duomenų, kad liudytojai A. ir A. A. įvykio metu buvo neblaivūs, byloje nėra. Dėl minėtų liudytojų parodymų teisingumo, pažymima, kad liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės atitinka kitų apklaustų asmenų, tarp jų ir paties nuteistojo, parodymuose nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų duoti parodymai yra melagingi.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas jam skyrė bausmę kaip pavojingam recidyvistui, nors jis pavojingu recidyvistu nei vienu teismų sprendimu nebuvo pripažintas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo įvykdyti nusikaltimai nėra tokie pavojingi, kad jam reikėtų skirti tokią griežtą bausmę. Prašo paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę G. K., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, anksčiau teistas 14 kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl jis yra recidyvistas, o ne pavojingas recidyvistas kaip teigia nuteistasis. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, tai, kad jis turi sveikatos problemų, gydosi, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. griežčiausias BK 287 str. 2 d., 290 str., 286 str. sankcijose numatytas bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimo bausmes, artimas minėtų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, apylinkės teismas nuteistojo G. K. atžvilgiu taikė jo teisinę padėtį lengvinančias BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.