Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-9939-994/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2YT-9939-994/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
T. Z.
Suinteresuotas asmuo
I. G., M. A., Valstybės įmonė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – I. G., M. A., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja T. Z. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po vyro M. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties prie?me? palikima?, prade?dama pavelde?ta? turta? faktis?kai valdyti; pareis?kima? nagrine?ti ras?ytinio proceso tvarka.

2. Pareiškime nurodo, kad jos motina A. A. (duomenys neskelbtini) sudare? santuoka? su M. A.. Santuokos metu A. A. ir M. A. susilauke? dukros T. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), taip pat globojo M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) M. A. mire? (duomenys neskelbtini), o A. A. mire? (duomenys neskelbtini). Te?vams bu?nant santuokoje pareis?ke?jos motina A. A. 1992 m. liepos 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) i?sigijo buta?, esanti? (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 61,41 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat 1197 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 11000/22100 dali?, z?eme?s sklypo esanc?io (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 2,2100 ha., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi santuoka tarp A. A. ir M. A. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl aukščiau mine?tas nekilnojamasis turtas laikytinas bendroji jungtine? sutuoktiniu? nuosavybe?. Po M. A. mirties nei pati pareis?ke?ja T. Z., nei M. A., nei I. G., nei dukru? motina A. A. nesikreipe? i? notara? de?l pavelde?jimo bylos uz?vedimo, nes gerai nez?inojo Lietuvos Respublikos i?statymu?. Be to, visas nekilnojamasis turtas buvo pirktas ar paskirtas A. A. vardu , t. y. visas nekilnojamasis turtas buvo i?registruotas pareis?ke?jos motinos A. A. vardu. Tode?l tiek pareis?ke?ja, tiek jos motina A. A. pagri?stai laike?, kad mine?tas nekilnojamasis turtas priklauso vienai A. A.. Teisiu? pere?me?ja T. Z. ir I. G.kreipe?si i? notara? de?l palikimo prie?mimo po savo motinos A. A. mirties (duomenys neskelbtini) de?l pavelde?jimo teise?s liudijimo is?davimo. Pareis?ke?jai T. Z. buvo is?duotas liudijimas, tac?iau paais?ke?jo, kad pareis?ke?jos motina A. A. laiku ir tinkamai nesusitvarke? palikimo po savo vyro M. A. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). Tai, jog pareis?ke?jos motinos A. A. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11000/22100 dalis z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini), buvo prade?tas faktis?kai valdyti, patvirtina, tai, jog likusi kita nekilnojamojo turto dalis bet kokiu atveju priklause? pac?iai A. A. kaip sutuoktinei. Taigi po M. A. mirties, A. A. toliau naudojosi ne tik jai priklausianc?ia ½ dalimi nekilnojamojo turto, bet A. A. naudojo ir valde? visa? nekilnojama?ji? turta?, nes toks turtas natu?roje yra nedalomas. A. A. iki pat mirties gyveno bute, adresu Z?(duomenys neskelbtini), tode?l natu?ralu, kad gyvendama mine?tame bute, juo pastoviai ir ru?pinosi nuo jo i?sigijimo (duomenys neskelbtini), t. y. pradz?ioje kartu su vyru M. A., o po to ir po jo mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo visus reikiamus mokesčius. Todėl pareis?ke?jos nuomone, yra teisiniai pagrindai pras?yti teismo nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, kad jos motina A. A. po sutuoktinio, pareis?ke?jos te?vo, M. A. mirties prie?me? palikima?, prade?dama pavelde?ta? turta? faktis?kai valdyti. Pareis?ke?jos z?iniomis, seserys I. G. ir M. A. nepries?tarauja, kad bu?tu? nustatytas juridine? reiks?me? turintis faktas. Pareis?ke?ja teismo juridine? reiks?me? turinti? fakta? nustatyti pras?o siekiant i?gyvendinti pavelde?jimo teise?.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusis?kai ir pilnai is?nagrine?jus byloje esanc?ius i?rodymus, teismas i?sitikintu?, kad A. A. prie?me? palikima? faktis?kai prade?dama paveldima? turta? valdyti, VĮ Turto bankas nepries?taraus pareis?ke?jos pras?ymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad santuokos metu A. A. ir M. A. susilauke? dviejų dukrų - pareiškėjos T. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusioji A. A. buvo paskirta M. A. (buvęs vardas, pavardė - T. C.), gimusios (duomenys neskelbtini) globėja. Pareiškėjos tėvas M. A. mire? (duomenys neskelbtini), o motina A. A. mire? (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su A. A.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. A. ir M. A. santuokos metu buvo įgiję šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. liepos 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. A. vardu; 2) 11000/22100 dali? z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1197 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. A. vardu. Iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2021 m. kovo 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui M. A. į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla iki 2021 m. kovo 3 d. užvesta nebuvo. Anot pareiškėjos, jos motina A. A. laiku ir tinkamai nesusitvarke? palikimo po savo vyro M. A. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio M. A. mirties likusį visą turtą, t. y. A. A. po sutuoktinio M. A. mirties ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), čia buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1979 m. sausio 9 d., santuokoje įgytą turtą išlaikė, jį prižiūrėjo kaip savo, valdė, mokėjo visus su turtu susijusius mokesčius (šildymą bei tiekiamą vandenį, nuotekų tvarkymą ir kt.). Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2012 m. lapkričio 6 d. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą; 2002 m. lapkričio 5 d. šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis sudaryta tarp A. A. ir UAB „Vilniaus energija“ bei 2009 m. gruodžio 12 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta tarp A. A. ir UAB „Vilniaus vandenys“. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad A. A. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio M. A. mirties likusį turtą.

7. Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

8. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

9. Kaip nustatyta byloje M. A. mirė (duomenys neskelbtini), o A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji neturi galimybės kita tvarka gauti jai reikiamu? dokumentu?, kurie patvirtintu? jos pras?oma? nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, t. y., kad mirusi motina A. A. visą atsiradusį palikimą po vyro M. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Todėl teismas daro išvadą, jog yra visos aplinkybės, juridiniam faktui nustatyti, tode?l juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

10. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, šiuos faktus nustato pagal palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”).

11. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju teisė priimti palikimą atsirado tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y. mirus M. A., šiems paveldėjimo santykiams taikytini būtent palikimo atsiradimo metu galioję įstatymai, t. y. 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau - 1964 m. CK).

12. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo buvo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis, pagal 2001 m. liepos 1 d. CK terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės palikimo priėmimo faktiniu valdymu aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

15. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus M. A. jo sutuoktinė (pareiškėjos motina) A. A. rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu su sutuoktiniu santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad jos mirusi motina A. A. po sutuoktinio M. A. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu, t. y. mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos motina A. A. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio M. A. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausiusią buto bei žemės sklypo dalį. Nagrinėjamu atveju A. A. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos motina A. A. po palikėjo M. A. likusį turtą (dalį buto ir žemės sklypo) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos motina A. A. turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio M. A. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 CK 587 straipsnio nuostatas įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad A. A. po M. A. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. A. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos T. Z. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentiniam įpėdiniui po motinos A. A. mirties.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos T. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė