Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-118-957/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-11-03
Bylos Nr.: 1-118-957/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27692-2015-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Marijus Kursevičius
Kaltinamasis: E. Š., L. S., A. G.
Nukentėjusysis: E. R.
Advokatai: Stasys Survila, Marius Zabita, Bogdanas Chranovskij, Laurynas Pakštaitis, Gediminas Milevičius

Kategorijos

1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-118-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27692-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.8 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Laimai Avižienytei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

kaltinamajam L. S., jo gynėjams advokato padėjėjui Stasiui Survilai, advokatui Mariui Zabitai,

kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajam E. R., jo atstovams advokatams Bogdan Chranovskij, Alfred Sokolovski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteistas;

L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3, t. y. iki 10 MGL baudos ir iki vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo;

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š., L. S. ir A. G., veikdami kartu, nesunkiai sužalojo žmogų:

E. Š. 2015 m. gegužės 16 d., apie 3.20 val., klube „La Birra“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 29, būdamas neblaivus, tyčia, dešine ranka sudavė nukentėjusiajam E. R. į kaklą, po to įsikibo nukentėjusiajam į marškinėlius, jiems pradėjus grumtis, pargriuvo, dėl to nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą kairiajame petyje, o jiems išėjus į lauką, šalia minėto klubo, E. Š. pribėgo prie nukentėjusiojo E. R. ir sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į veidą, kaklą ir smakrą, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, o po to, pribėgus L. S. ir A. G., jie visi trys, veikdami kartu, būdami neblaivūs tyčia spyrė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, dėl to nukentėjusiajam nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešiniojo kampo srityje ir kairės pusės 3-4 dantų srityje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip E. Š., L. S. ir A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis laikosi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Viskas vyko senokai, 2015 m. gegužės mėnesį, galėjo būti 15 d., naktį, apie 1-2 val. Viskas prasidėjo „La Birra“ bare, cokoliniame aukšte. Ten jis buvo su E. Š. ir L. S. Visi išgėrė gal po vieną alaus, tuomet E. Š. susistumdė su E. R., konfliktas persikėlė į viršų, nes apsauginis juos išvedė į lauką. Jis (t. y. A. G.) išėjo paskui, kadangi E. Š. yra jo draugas, išėjo paskui pažiūrėti, kas vyksta ar juos išskirti. Išėjus pro duris, E. Š. jam padavė striukę, be to, E. Š. ir E. R. kažką sakė vienas kitam necenzūriniais žodžiais, po to pradėjo muštis. Tai vyko labai greitai, jis nesuvokė, kas ten vyksta, nes pats buvo kažkiek apsvaigęs. E. Š. jam padavė striukę, kad jos nesuplėšytų, tiesiog padavė ir nieko nesakė. Jis viską matė gal iš dviejų - metrų atstumo. Lauke jie stovėjo vienas prie kito dviejų metrų atstumu, o jis (t. y. A. G.) stovėjo šone trijų metrų atstumu. Atsimena, kad jie vienas kitą pastūmė ir kažkuris parkrito, neprisimena kuris. Lauke E. Š. ir E. R. vienas kitam sudavė porą smūgių. E. Š. ir E. R. nuotaika nebuvo gera, nes kai juos išvedė į lauką, jie buvo piktai nusiteikę. Jis pats nebuvo piktai nusiteikęs, buvo atėjęs švęsti E. Š. gimtadienio ir niekas problemų neieškojo. Su nukentėjusiuoju jis nieko nekalbėjo. E. R. trenkė E. Š., pastarasis atgal, taip viskas ir prasidėjo. Nepamena, kuris pirmas sudavė smūgį. Jie vienas kitam trenkė po porą smūgių, E. Š. suklupo, po to suklupo E. R., nes galimai užkliuvo už bordiūro. E. Š. ir E. R. buvo suklupę skirtingu metu. Jis visą laiką stovėjo šone, stebėjo ir visiškai nesikišo. Dėl to absurdiška situacija, jog yra kaltinamas tuo, kad kažką spardė. Jis stovėjo gal 3-4 metrų atstumu, arčiau priėjęs nebuvo, su koja nesudavė nė karto. L. S. bandė juos išskirti, nematė, ar pastarasis smūgiavo E. R., tik matė, kad nustūmė E. R. ir pastarasis suklupo ant žemės. E. R. suklupo vieną kartą. Nepamena kas buvo, kai E. R. suklupo, nes pats buvo apsvaigęs, nėra dažnai išgeriantis. Kai nukentėjusysis nukrito, atsistojo, atvažiavo policija. Jie nemanė, kad bus sulaikyti, niekur nebėgo. Policija priėjo, paklausė, ar jie dalyvavo muštynėse, ir visus tris išsivežė. Nepamena, kad E. Š. būtų grasinęs ir nematė, nes į lauką buvo išėję labai daug žmonių. Kai nukentėjusysis buvo nukritęs, jam atrodo, kad jis matė prie pastarojo pribėgusių kitų asmenų, gal buvo priėjęs padėti jo draugas ar apsauginis. E. R. niekas nemušė, nespardė, to nebuvo. Iki šio įvykio nukentėjusiojo E. R. jis nepažinojo. Prieš įvykį jie nebuvo išgėrę brendžio, tik namie du stikliukus, nuo jų jis jautėsi apsvaigęs. Matė, kad po įvykio ant nukentėjusiojo veido buvo kraujas, kuris atsirado turbūt nuo E. Š. smūgių, kuomet jis trenkė į veidą, tačiau kraujas pasirodė ne iš karto. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju jis nebendravo, nematė, kad pastarajam sulaužytas žandikaulis. Įvykio metu jis nuėjo į šoną, ten buvo daug žmonių, jis nėjo prie E. Š. ir E. R. ir nieko nesiaiškino. Nematė, kad L. S. būtų spardęs nukentėjusįjį. Galėjo nematyti viso įvykio, galėjo nepamatyti, kaip L. S. spardė nukentėjusįjį. L. S. bandė E. Š. ir E. R. išskirti, nematė, bet gal ir galėjo suduoti smūgį kojomis. Jo nuomone, žandikaulis nukentėjusiajam galėjo lūžti nuo smūgio į veidą ranka. Nukentėjusiojo drabužiai buvo suplėšyti, bet nepamena, kas konkrečiai. Anksčiau jis užsiiminėjo fitnesu. Atėjęs į kavinę jis atkreipė dėmesį į nukentėjusįjį, pamatė, kad pastarasis stovėjo prie baro, žmonės norėjo praeiti, o jis nepraleido. Jo nukentėjusysis neapstumdė, bet pastūmė L. S., kai šis ėjo į tualetą. Neprisimena, ką grįžęs aiškino L. S. Po to E. Š. ėjo į tualetą. Tuomet jie susistumdė, tačiau nepastebėjo, kuris kurį pastūmė. Jam susidarė įspūdis, kad E. R. pats ieškojo priekabių. Jis E. R. nuolat nestebėjo, bet iš jo veiksmų neatrodė, kad jis labai draugiškai nusiteikęs. Į lauką E. R. ir E. Š. išprašė vienas apsauginis, jam atrodo trumpų plaukų, jėgos nenaudojo. Ten buvo daug žmonių ir grojo muzika, ką sakė apsauginis jis negirdėjo. Kai apsauginis juos išlydėjo, jis (t. y. A. G.) buvo rūsyje, tačiau už kelių minučių susirinko visus daiktus ir išėjo. Kavinė dirba gal iki 6 val. ryto. L. S. kartu su juo išėjo į lauką. Viduje nerūkoma, lauke buvo daug žmonių. Nukentėjusysis viduje buvo su draugais, tačiau negali pasakyti, ar lauke jis buvo su draugais, kadangi jo draugų jis neįsiminė. L. S. su E. R. truputį apsistumdė tuo metu, kai L. S. ėjo į tualetą, įvyko konfliktas. Jam atrodo, kad grįžęs L. S. jiems apie tai nepasakojo. Su pateiktais civiliniais ieškiniais jis yra susipažinęs, sutinka su jais. Jei nukentėjusysis negalėjo eiti į darbą, kaip jis gali nesutikti su pareikštu ieškiniu.

Kaltinamasis L. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta kaltinime nurodytos aplinkybės, jog viskas buvo iš chuliganiškų paskatų. 2015 m. gegužės 14 d., apie 20-21 val. jie susitiko pas A. G. namuose, truputį išgėrė ir išėjo į miestą, nes buvo gimtadienis. Bare „La Birra“ gėrė alaus, šoko. Jam einant į tualetą, E. R. stovėjo prie baro, nebuvo praėjimo, bandydamas praeiti ranka pastūmė jį. E. R. pasakė „ko čia stumdaisi“, jis pastarajam pasakė, kad jokių problemų nenori. Praėjo į tualetą ir grįžo atgal. Tuomet ėjo E. Š. Atsisukęs pamatė, kad E. Š. stumdosi su E. R. Tuomet atėjo apsauginis ir išprašė juos iš klubo. Jis su A. G. nuėjo paimti daiktų ir taip pat išėjo į lauką, kur jau vyko konfliktas. Kai jie išėjo į lauką, E. Š. ir E. R. jau mušėsi. Pamatė, kad prie baro, šalia kelio, jie vienas kitam smūgiuoja. Jis su A, G. atsistojo iš šono. Po vieno smūgio E. Š. suklupo ant vienos kojos. Jis (t. y. L. S.) padavė savo striukę A. G. ir įsikišo į konfliktą, kad juos išskirtų. Konfliktas taip ir baigėsi. Tuomet jis nuėjo į tualetą. Apsauginis buvo netoli ir matė, kad jis nieko nedarė, todėl įleido atgal. Grįžęs atgal į lauką pamatė, kad yra iškviesta policija ir greitoji. Policija sulaikė E. Š., o jo ir A. G. nesulaikė. Jiedu ėjo link E. Š., tuomet priėjo pareigūnas ir pasakė, kad jiedu sulaikomi, nuvežė į komisariatą. E. Š. striukę iš apačios paėmė jis su A. G., nes kai apsauginis E. Š. pasakė išeiti, striukė liko apačioje. Girdėjo A. G. parodymus apie striukę, galbūt jis sumaišė. Jis (t. y. L. S.) nebuvo apsvaigęs ir matė, kas vyko. Kai jis skyrė E. Š. ir E. R., nukentėjusysis galbūt parkrito nuo bordiūro. Tuomet jis liko stovėti truputį šone. Kai nukentėjusysis nukrito, matė kraują. Kraują jis aiškiai matė ir muštynių metu, kai priėjo skirti. Kai nukentėjusysis nukrito, šalia stovėjo apsauginis ir gal E. R. draugas. Ten būna labai daug žmonių, daug rūkančių. Kai nukentėjusysis nukrito, jis stovėjo 1-1,5 m. atstumu, matė, kad pastarojo niekas nespardė. Mokykloje jis yra žaidęs tinklinį, krepšinį, bet profesionaliai nesportavo niekada. Nukentėjusįjį tą kartą jis matė pirmą kartą. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus jis yra skaitęs. Nežino, kodėl žmonės jį apkalba, galbūt liudytojai nukentėjusiojo draugai, jis jų nepažįsta. Mano, kad žandikaulis nukentėjusiajam galėjo lūžti konflikto su E. Š. metu, nes ir pastarasis buvo sužalotas. Jei suduodamas stiprus smūgis ranka, nuo jo žandikaulis gali lūžti. Iš pradžių jis (t. y. L. S.) į konfliktą nesivėlė, nes jam buvo apribota laisvė ir tuo metu jis suvokė, kad negali nieko daryti. Laukė jis nesivėlė į konfliktą, iki kol pamatė, kad susmuko draugas. Viskas galėjo baigtis blogiau, dėl to jis ir įsikišo. Po E. Š. ir E. R. išskyrimo, jis ganėtinai greitai grįžo į barą, į tualetą. Konfliktas lauke vyko neilgai, iki 5 minučių. Matė, kad lauke fotografavo kažkokia mergina. Jis tuo metu gal išėjo į tualetą ar su A. G. stovėjo šalia. Neprisimena, kaip viskas buvo. Konfliktas baigėsi, nes E. R. tekėjo kraujas, pastarasis parkrito, prie jo priėjo draugas ir apsauginis. Daugiau su nukentėjusiuoju jis nebendravo, tik tuo momentu, kai ėjo į tualetą. Įvykio metu jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, taip gavosi, kad jis nevykdė įpareigojimo būti namuose nuo 22 iki 6 val. Galima sakyti, kad jis įlindo tarp E. Š. ir E. R. ir išskyrė juos: viena ranka – vieną, kita ranka – kitą. Šalia buvo bordiūras, gal nukentėjusysis užkliuvo už jo ir nugriuvo. Matė, kad nukentėjusysis sudavė draugui į veido sritį, į šoną. Neskaičiavo, kiek smūgių buvo. Jo draugas irgi sudavė E. R. smūgius į veido sritį.

Kalinamasis E. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 14 d., apie 20 d. jie pas A. G. pradėjo švęsti gimtadienį, šiek tiek išgėrė, išvažiavo į miestą, į „La Birra“. Konfliktas prasidėjo, nes jam einant į tualetą jį stipriai už pečių suėmė E. R. Kai jis atsisuko, E. R. jam sudavė smūgius. Buvo taikyta į veido sritį, tačiau jis apsigynė rankomis. Jis (t. y. E. Š.) suklupo, atsistojo, o E. R. jį sugriebė už marškinėlių ir „pratąsė: po visą klubą. Tuo metu jo svoris buvo apie 70 kg, pasipriešinti galimybės neturėjo. Klubas buvo sausakimšas, todėl E. R. jį tampydamas išvartė stalus ir išstumdė kitus žmones. Nematė, ar pastarieji krito. Tada atėjo apsauginis ir jį su E. R. išprašė iš klubo. Jiems išėjus, E. R. jam vėl trenkė. Iš klubo jis išėjo pirmas, o E. R. išėjo iš paskos. Apsauginis buvo prie durų, jokių veiksmų nesiėmė. Išėjus iš „La Birra“ klubo, E. R. vėl jį puolė, buvo suduoti smūgiai, nuo kurių jis suklupo. Tuomet jie buvo išskirti ir konflikto toliau nebuvo. Atsisukęs E. R. jam sudavė smūgius. Jis E. R. taip pat sudavė smūgius, bet nepasakytų, kad stipriai. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, jog būtų sužalojimai ant krumplių. Jis pamena, kad jam (t. y. E. Š.) buvo suduoti smūgiai, jis davė E. R. atgal, bet neatsimena, ar pastarasis nuo jų apsigynė. Tuo metu A. G. stovėjo prie durų nesikišdamas, o L. S. įsikišo, kuomet jis (t. y. E. Š.) suklupo. L. S. jo negalėjo atstumti, nes jis buvo suklupęs, gal laikė ranką nuo jo, o su kita ranka nustūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pargriuvo ir muštynės baigėsi. Po to jis prie nukentėjusiojo nebepriėjo, jie niekur nebėgo, laukė atvažiuojančios draugės. Byloje esančių nuotraukų jis nematė. Grumtynių metu pačiame klube „La Birra“, kai nukentėjusysis jį tampė, galėjo ką nors užkliudyti ir tas galėjo jam suduoti. Po grumtynių jis klausė nukentėjusiojo, kodėl pastarasis puolė, į tai buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Skaitė liudytojų parodymus byloje, tų asmenų nepažįsta. Liudytojai nurodė, kad jie mušė trise. Mano, kad asmenys šališki, tai jis sprendžia iš jų parodymų. Grumtynių metu jis nematė kraujo ant nukentėjusiojo. Kraujas galėjo atsirasti nuo grumtynių rūsyje. Kraujo jis nematė, nes gynė veidą. Kol atvažiavo policija, jis matė nukentėjusįjį, prie jo nebuvo niekas pribėgęs, jo nespardė. Jis galėjo suplėšyti nukentėjusiojo rūbus pačioje pradžioje, kai nukentėjusysis tąsė jį po visą klubą, kuomet jis buvo sugriebęs nukentėjusįjį. Grumtynės prasidėjo įėjus į klubą, nusileidus į apačią. Jų staliukas buvo nedidelis, arčiau scenos, 4 metrų atstumu iki E. R., link tualeto. Ten buvo tarpas, baras ir E. R. Eidamas pro tarpą, jis buvo užkabintas pečiu. Tuo metu ten buvo daug žmonių. Pagal gautą smūgį ir matytą akių kontaktą mano, kad buvo tyčinis smūgis. Išėjimas iš rūsio į lauką užtruko apie 0,5 min. Išėjęs į lauką žinojo, kad jo daiktai liko apačioje, bet negalvojo apie tai, žinojo, kad draugai paims jo daiktus. E. R. veiksmai išėjus į lauką buvo tokie patys, kaip ir apačioje, nukentėjusysis nebuvo palankiai nusiteikęs. Išvengti konflikto nelabai galėjo, nes kai jį užkabino, po kelių sekundžių jis gavo smūgius. Jis (t. y. E. Š.) gynėsi, saugojo savo veidą nuo smūgių, jo elgesys nebuvo agresyvus, jis nėra piktybinis žmogus, eidamas į tualetą nebuvo piktas. Konflikto metu, išėjęs į lauką matė, kad A. G. ir L. S. buvo prie išėjimo labiau į dešinę pusę. Jo manymu, konfliktas lauke muštynių metu vyko 3,5 – 4 min., po to jie pastovėjo ilgiau, nes nesijautė kalti, nebijojo policijos, nes yra girdėta, kas pirmas sudavė, tas yra kaltas. Iš viso lauke jie buvo apie 10 min. Jokių chuliganiškų paskatų lauke jis neturėjo, galvojo apie sugadintą gimtadienį, dingo nuotaika. Įvykio metu buvo jo gimtadienis. Visiškai niekas nenorėjo parodyti piktumo, nebuvo jokių necenzūrinių žodžių. Vienas nukentėjusiojo draugas galėjo suduoti smūgį pačioje pradžioje rūsyje. O viršuje nukentėjusiojo draugą jis matė tada, kai baigėsi muštynės. Jis pastarajam uždavė klausimą, kodėl jis buvo puolamas. Apsauginis lauke tiesiog stovėjo prie „La Birra“ klubo išėjimo ir stebėjo situaciją. Išvesdamas juos iš klubo, apsauginis jų net nepalietė ranka, tiesiog liepė išeiti. Apsauginio ūgis buvo kažkur iki jo kaktos, jis buvo plikas, stambus, juodai apsirengęs. Jo (t. y. E. Š.) svoris apie 73 kg., ūgis – 1,82 m. Yra lankęs lengvąją atletiką. Nebuvo tikslo pulti dvigubai didesnio už save. Jis negalėtų pargriauti nukentėjusiojo, net nebandytų. Nukentėjusiojo draugas gal 5 cm aukštesnis už jį (t. y. E. Š.), raumeningų ir tvirtų rankų. Jam einant prie tualeto, pastarasis galėjo suduoti smūgį, bet nėra dėl to tikras, nes jis iš karto užsidengė veidą ir suklupo. Viduje nukentėjusysis su draugu stovėjo vienas šalia kito. Nukentėjusiojo draugas galėjo įsikišti nebent žodžiu. Apačioje nebuvo pasakyti žodžiai. Kai jį viduje pastūmė, jis atsitrenkė į barą. Rūsyje yra vienas baras. Nepasakys, kiek tą vakarą darbuotojų dirbo, gal keturi. Barmenų ten visada yra, manytų, jog prie baro buvo vaikinas, bet jo negali apibūdinti, nes eidamas tiesiog stengėsi neužkabinti žmonių. Į tualetą jis nenuėjo. Iš klubo išėjo be striukės, tik su marškinėliais, greičiausiai mėlynais. Jo drabužiai nebuvo sugadinti. Atvykus policijai E. R. ar kažkas pirštais nurodė į jį (t. y. E. Š.), nes pareigūnai priėjo tiesiai prie jo ir palydėjo į mašiną. Tuomet jis paprašė, kad jam leistų išlipti, kalbėjosi su pareigūnu dėl situacijos ir tuomet kitas pareigūnas atvedė jo draugus. Kai pareigūnas prie jo priėjo, jis stovėjo prie pat durų. Kur tuo metu buvo apsauginis jis nematė. Kai apsauginis juos išvedė į lauką, jis matė apsauginį, tikėjosi, kad padės apsiginti. Apsauginis visiškai nesikišo. Nematė ir nemanytų, kad apsauginis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir prie jo, jis nieko neskyrė. Mano, kad L. S. ir A. G. išėjo į lauką jau prasidėjus muštynėms, nes E. R. išėjo pirmas, jis – antras, apsauginis – trečias. Jiems trims išėjus, po kelių sekundžių viskas ir prasidėjo. Išėjęs į lauką jis atsistojo 30 cm nuo bordiūro, nukentėjusysis jam (t. y. E. Š.) atsisukus į barą buvo priešais jį nugara, apsauginis buvo atsisukęs į jį (t. y. į E. Š.). Išėjęs į lauką, savo draugus (A. G. ir L. S.) jis pamatė praėjus kelioms sekundėms, pastarieji išėjo iš karto paskui jį, apsauginis tuo metu stovėjo šalia, kairėje pusėje. Po visko jis iš karto skambino draugei, kai nebebuvo jokių smūgių. Į medikus jis kreipėsi po dviejų dienų, nes jam svaigo galva ir jis negalėjo susikoncentruoti. Jam nustatė stiprų kairės ausies sumušimą, smegenų sukrėtimo nebuvo. Muštynių metu jo telefonas buvo kišenėje, dešinėje pusėje, nebuvo sudaužytas.

Nukentėjusysis E. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo 2015 m. gegužės 16 d. rytą, apie 3.30 val. Jis su draugu M. Ž. buvo klube „La Birra“, prie baro, ten praėjimas yra gana siauras. E. Š., eidamas į tualetą, piktybiškai jį užkabino pečiu. Jis atsisuko ir pastarajam pasakė: „jaunuoli, palauk, kas čia vyksta“. E. Š. jam smūgiavo į veidą, bet pataikė į petį. Jis griebė E. Š. už džemperio, palenkė pastarąjį į apačią. Jiedu sukosi ratu, krito stalas, gal porą kartų susikabinę apsisuko, bet smūgių nebuvo. Jis E. Š. griebė už rūbų, kad kiek galima jį prislopintų. Tada pribėgo apsauginis, sugriebė E. Š., paprašė jo išeiti. Kadangi apsauginis pamatė, kad jo (t. y. E. R.) marškinėliai suplėšyti, liepė ir jam išeiti į lauką. Iš pradžių išėjo E. Š., tada lipo apsauginis, o jis ėjo trečias. Išėjęs į lauką jis atsirėmė į gana plačią palangę. Apsauginis stovėjo šalia jo. E. Š. atsidūrė važiuojamojoje dalyje, vilkėjo džemperį ir marškinėlius. E. Š. nusivilko džemperį, sušuko „dabar tau bus blogai“ ir praėjo bėgti link jo. Kadangi apsauginis stovėjo šalia, įsikišo tarp judviejų. Jis (t. y. E. R.) liko stovėti prie palangės. Tuomet vėl viskas kartojosi, E. Š. vėl bėgo, apsauginis vėl įsikišo. Tuomet tikriausiai apsauginiui atsibodo, todėl atsistojo į kitą pusę, o E. Š. vėl bėgo link jo. Jis sugriebė E. Š. ir slopino prie žemės, nustūmė su rankomis. E. Š. suklupo prie palangės, nes jis praktiškai pasodino E. Š. E. Š. draugai viską stebėjo būdami šalia. Jis nežinojo, kad tie asmenys pažįstami, ten buvo daug žmonių. Jam siekiant išvengti konflikto ir einant atgal, iš šono atbėgo ir jį pastūmė L. S. Jis atsitraukė, kad išvengtų E. Š., užkliuvo už bordiūro ir nukrito. Iki pastūmimo buvo smūgis bare, kuomet E. Š. jam pataikė į petį. Lauke kaltinamasis gal ir bandė suduoti įsibėgėjęs, bet nepataikė, jokio kraujo nebuvo. Tuomet jį pastūmė L. S., jis (t. y. E. R.) nukrito neskausmingai, bandė keltis ir pamatė, kaip jie visi trys atbėga link jo. Jis užsidengė akis, kad apsisaugotų veidą, nes yra skrydžių palydovas, žinojo, kad greitai turės skrydį ir jam buvo svarbi reprezentatyvi išvaizda. Tuomet prasidėjo smūgiai į galvą. Jis tik pamatė, kaip kaltinamieji atbėgo. Pojūtis buvo toks, kad jį iš visų pusių spardė, sustoję rateliu. Jautė smūgius tik į galvą ir į rankas. Jie visi trys stovėjo aplink galvą, pečius. Jam iš abiejų pusių lūžo žandikaulis. Buvo labai daug smūgių, stengėsi neprarasti sąmonės, kad neliktų mėlynių, negalvojo, kad lūš. Pajautė, kad apatinė dantų pusė atsiviepė į kitą pusę, visur buvo kraujas, gal tuomet įsikišo apsauginis. Kaltinamieji atsitraukė, jis atsisėdo, pajautė, kad visur kraujas, skaudėjo. Tuomet priėjo nepažįstamos mergaitės, jis šiaip ne taip atsisėdo prie staliuko, paprašė iškviesti greitąją. Tuomet jį išvežė į Žalgirio ligoninę. Po to jis mėnesį gulėjo ir dar du mėnesius turėjo valgyti trintą maistą. Tą vakarą jis nebuvo išgėręs alkoholio, jis jo aplamai nevartoja. Jo draugas taip pat nevartoja alkoholio. Jie į tą klubą nuvažiuodavo šiaip, nes jis dar neturėjo antros pusės, norėjo susipažinti su mergaitėmis. Jo draugas visą laiką buvo bare. Atsimena, kad tuo metu, kai E. Š. jį puldinėjo, draugas buvo išėjęs į lauką, apsižvalgęs pamatė, kad viskas ramu ir grįžo. Nuo vieno E. Š. jis būtų apsigynęs. Iš liudytojų jis pažįsta tik M. Ž., daugiau nieko. Viskas truko gal 1-2 min., gal sekundes. Yra įsitikinęs, kad įvykio metu jį spardė šie trys kaltinamieji, o ne kiti asmenys. Tą dieną bare jis daugiau su niekuo nekonfliktavo. Jo ūgis 1,95 m., svoris tuo metu buvo 95 kg, dabar – 105 kg. Tą dieną į barą jis su draugu atėjo 3.00 – 3.10 val., norėjo susipažinti su mergaitėmis. Prieš tai kitame bare jis su draugu išgėrė nealkoholinio alaus. Jo draugas yra profesionalus treneris, o jis pats neprofesionaliai žaidė krepšinį. E. Š. bare jam atsitrenkė į kairį petį, tuomet jis pastarąjį sugriebė, E. Š. jam irgi sugriebė už marškinėlių, nes jie suplyšo. Jiedu pradėjo suktis, krito stalas, viskas vyko metro spinduliu, po visą barą niekas nesitampė, nes ten buvo pilna žmonių, nebuvo vietos. Apsauginis buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų. Lauke apsauginis E. Š. atstūmė du kartus, po to jam gal atsibodo. Lauke ant šaligatvio buvo išnešti keli staliukai. Kai prasidėjo konfliktas, jo (t. y. E. R.) draugas stovėjo prie baro, nugara į žmones. Tuo metu, kai bare E. Š. praeidinėjo pro jį, jo draugą jis jau buvo praėjęs. Tarp jo su draugu buvo kėdė. Kai E. Š. jį užkabino, jis pastarajam pasakė „jaunuoli, palauk, kas čia vyksta“. Tuomet E. Š. jam trenkė į kairį petį. Jis E. Š. čiupo už juodo džemperio su kapišonu, lenkė jį. E. Š. drėskė jam už marškinėlių, jie suplyšo. Jo batai neplyšo, tačiau buvo sukruvinti, nes buvo labai daug kraujo. Jam ginantis ir vartaliojantis suplyšo striukė. Kai jį išskyrė, jis pargriuvo, kaltinamieji visi trys stovėjo šalia, gal per porą metrų. Ten buvo daug žmonių, kalinamieji stovėjo tarp jų. Jis kėlėsi, traukėsi atgal, kaltinamieji pradėjo bėgti, pastūmė ir jis nukrito dar kokį gerą metrą nuo jų. Kaltinamieji stovėjo ant šaligatvio. Jis užkliuvo už šaligatvio nuo gatvės pusės. Ten yra šaligatvis ir iš karto gatvė. Gal jis stovėjo netgi viena koja ant gatvės, kita – ant šaligatvio. Ten, kur vyko susistumdymas, automobilių nebuvo, buvo šalia. Griūdamas jis į nieką neatsitrenkė. Kokio dydžio šaligatvis jis nepasakys. Jam atrodo, kad jis krito ant peties. Tuo metu, kai jį pastūmė, viena jo koja buvo ant gatvės, turbūt jis užkliuvo už bordiūro ir nukrito. Kaltinamieji visi trys atbėgo iš priekio. Jis nugriuvo atsisukęs į kaltinamųjų pusę, turbūt ant kairio šono. Atsimena, kad jis kėlė galvą, bandė atsistoti ir pamatė, kad kaltinamieji jau atbėga. Keldamasis jis žiūrėjo tiesiai ten, kur stovėjo kaltinamieji. Nepasakys, kuris kurioje pusėje stovėjo ir spardė. Nežino, kas spyrė pirmas. Tuo metu, kai jis nukrito, kaltinamieji spardė į galvą ir į kaklą, smūgių buvo labai daug. Po to įvykio prie jo priėjo mergaitė, iš karto atnešė ledo. Priėjo draugas, gal dar apsauginis priėjo pažiūrėti. Po viso įvykio jis sėdėjo, dar priėjo E. Š. ir sakė „ateik čia, aš dabar tave pribaigsiu“. Apsauginis visą laiką buvo lauke, prie durų. Pradžioje apsauginis du kartus nustūmė E. Š., po to nebesikišo. Po to, kai kaltinamieji jį suspardė, pastaruosius kažkas nustūmė. Šis apsauginis (R. S.) tą vakarą dirbo „La Birra“ klube.

Dėl turtinės žalos nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) odontologams jis sumokėjo 130 Eur, kadangi pas juos lankėsi po penkių savaičių, kai jam buvo nuimtas įtvaras, vielos. Jam buvo deformuotos dantenos, reikėjo daryti burnos higieną, šlifuoti kai kuriuos dantis. 2 t., b. l. 48 yra kvitas už tas paslaugas. Prašo atlyginti 99,90 Eur žalą už maisto trintuvą, kadangi jam buvo įdėti įtvarai, penkias savaites jis turėjo būti sukandęs dantis, todėl jam reikėjo specialaus maisto. Iš karto išleistas iš ligoninės jis įsigijo trintuvą. Kvito kopija 2 t., b. l. 50. Trintuvą pirko tokia kaina, nes tai buvo gal optimaliausia kaina. Maistas turėjo būti visiškai sutrintas, nes buvo įdėtos vielos. Jei likdavo maisto gabaliukų, jam strigdavo. Galingesnis aparatas maistą sutrindavo gerai. Pirko tokia kaina, nes manė, kad kokybės ir kainos santykis atitiko jo reikalavimus. Apie trintuvo naudojimą ateityje jis negalvojo. Galvojo tik apie tai, kaip tuo metu maitintis. Pirko 4 pakuotes po 10 vnt. sriubos už 40 Eur, jas pradėjo gerti ligoninėje, jam jas rekomendavo odontologas. Tos sriubos visiškai skystos, užpilamos vandeniu, todėl jis jas ir pirko. Jei nebūtų buvęs sužalotas, maistui būtų išleidęs žymiai mažiau, nes buvo reikalinga speciali mityba. Jam reikėjo pirkti vitaminus, papildus, baltymus. Proteiną jam rekomendavo gydytoja, sakė, kad jam reikia trinto maisto dietos, tai ligoninėje žodžiu rekomendavo ir gydytoja. Jis negalėjo baltyminio maisto gauti kitu būdu. Blenderiu (trintuvu) jis mėsos nesutrins, kad gertų per šiaudelį. Jis pateikė čekį, iš kurio matyti, kokius vaistus jis pirko. Pirko tai, ką rekomendavo odontologas, kad dantys liktų gyvybingi. Šiuo metu jis gyvena Vilniuje. Įvykio metu jis gyvendavo pas gimines, nes pats yra iš Utenos, kai reikdavo apsistodavo pas gimines. Tuo metu jis dirbo oro kompanijoje, ten dirba treti metai, kontraktas ten sudaromas tik vasarai. Juos gegužės mėnesį išsiunčia į Graikiją, grįžta po šešių mėnesių. Čia nebūna jokio darbo. Prašo atlyginti ir 98 Eur išlaidas, nes tuo metu jis gyveno sodyboje prie Utenos, važinėjo tikrintis pas odontologą, tas penkias savaites negalėjo nei šnekėti, nei kur nors eiti, nebuvo jokios motyvacijos kažkur eiti ar kažką daryti. Pateikė čekius už birželio 4 d., 12 d., 16 d. dėl vykimo pas odontologą. Odontologas jam sakydavo atvykti kartą per savaitę, nes reikėjo valyti. Pas odontologą jis lankėsi 4-5 kartus, galimai tomis dienomis, už kurias yra čekiai. Pas odontologą turbūt yra duomenys apie tai, kad būtent tomis dienomis jis pas ją lankėsi. Visi drabužiai, su kuriais jis buvo įvykio metu, buvo sugadinti. Kelnės suplėšytos, iškruvintos. Kelnes jis bandė skalbti, tačiau jos buvo apibrūžintos nuo asfalto. Visus drabužius po įvykio jis išmetė. Jokių jų įsigijimo čekių jis neturi, pirko užsienyje, kiek panašiai mokėjo, tiek nurodė. Marškinėlius jam suplėšė baro apačioje, kai į jį įsikibo. Jokių drabužių įsigijimo čekių jis neturi. Kainą pamena, jie buvo neseniai pirkti. Striukę jis irgi išmetė, nes buvo praplyšęs vienas petys, striukė iškruvinta, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Batai buvo sudraskyti, kruvini, juos jis irgi išmetė. Nematė prasmės nieko taisyti, tai skaudus prisiminimas. Negavo 1605 Eur pajamų, nes gegužės 24 d. turėjo skristi į Graikiją. Įvykis įvyko gegužės 16 d., nuo gegužės 24 d. jis suskaičiavo 37 dienas, kol vaikščiojo su įtvaru, per jas jis prarado pajamas. Darbo kontraktas yra pateiktas į bylą, pridėti vietinių mokėjimų nurodymai už darbą. Iš SODROS jis gavo 120 ar 140 Eur. Tai, ką gavo iš SODROS, reiktų atimti iš negautų pajamų, bet jam atrodo, kad jau yra atimta. Parduotuvė, kurioje jis pirko rūbus, galbūt yra išparduotuvė. Pamena, kad už striukę mokėjo 299 Eur, o kainavo gal 700 Eur. „Nutribullet“ trintuvę jis vis dar turi, bet šiuo metu ja nesinaudoja. Jei būtų atlyginta žalą, jis galėtų trintuvę grąžinti, nes ja nesinaudoja. Nežino, kada įsigijo trintuvę. Po įvykio jis negalėjo su niekuo normaliai bendrauti, juo labiau sportuoti. Papildus pirko sporto parduotuvėje, kur juos daugiau pirkti? Sriubą pirko „Rimi“ parduotuvėje, ten nėra proteino. Jis turi vairuotojo teises ir automobilį „Audi A6“, jo darbinio tūrio nepamena, nes automobilį jis skolinasi. Sąnaudos 100 km – gal 12 litrų, nėra skaičiavęs. Atstumas nuo ten, kur gyveno, iki odontologės yra 100 km. Pridėtas čekis, kad įpilta 42 litrai kuro, nes galbūt buvo tuščias bakas, kiek pamena, paskaičiuota būtent už kelionę. Pas odontologę jis važiuodavo būtent tuo automobiliu. Gali būti, kad važiavo ir su kitu šeimos nario automobiliu, su „Land Cruiser“. Negali pasakyti, kiek kartu su kuriuo automobiliu jis važiavo.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad čia kaip ir dalinai turtinė žala. Medicininėse išvadose nurodyta, kad po įvykio trys dantys tapo neveiksnūs, vieną dantį tikrai reikia rauti, du stebimi. Vieno danties implantacija kainuoja apie 1000 Eur. Paskaičiavo, kad 2015 m. prieš skrydį į Graikiją jį būtų pakėlę pareigose ir atlyginimas vieną mėnesį būtų kilęs 20 proc. Jis paskaičiavo praradimus ir nuostolius, kuriuos vertina apie 6000 Eur. Apie 4000 Eur už moralines nuoskaudas, negalėjimą bendrauti, skausmą, kurį jis patyrė, kai jam atstatinėjo žiaunas ir dėjo įtvarus. Tai buvo daroma be jokių nuskausminamųjų. Kurį laiką jam buvo depresija. Niekas to nenustatė, bet jo savijauta buvo tokia. Jis jau turėjo dirbti, tačiau buvo pririštas prie siūlų ir turėjo sėdėti vienas, jautė skausmus, nebuvo jokio bendravimo. Pajuto pažeminimą, nes buvo daužomas trijų asmenų ant asfalto. Penkias savaites nešiojo įtvarą, paskui kažkur po savaitės jis išskrido dirbti. Diskomfortą dėl dantų nejautrumo jis jaučia ir dabar.

Liudytojas M. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su savo draugu E. R. penktadienį ar šeštadienį buvo mieste, vaikščiojo per naktinius klubus, kavines. Paskutinė jų aplankyta vieta buvo klubas „La Birra“. Ten užėję ir nusileidę į apačią, kur yra daugiausiai žmonių, norėjo prieiti prie baro ir paprašyti atsigerti. Staiga E. R. vidurinysis kaltinamasis (E. Š.) sutrenkė pečiu į petį. E. R. gynėsi nuo minėto kaltinamojo, atsistūmė rankomis. Tuomet E. Š. dar kartą smūgiavo pečiu, jie abu griuvo, stalai taip pat griuvo, atsistojo. Atbėgo apsauga, juos išvedė į lauką. Jis paėmė savo ir E. R. striukes, išėjo į lauką ir pamatė, kaip nugriuvusį E. R. spardė šie trys asmenys (kaltinamieji). E. R. klūpėjo, jis pastarajam iškvietė greitąją ir su apsauga atnešė ledukų. Išėjus pro duris, šone, 3-5 metrų atstumu nuo durų E. R. klūpėjo ant grindinio, o jį talžė. Du asmenys buvo vienoje pusėje E. R. iš kairės pusės, o E. Š. buvo iš dešinės pusės. Smūgių jis neskaičiavo, nes stovėjo su apsauga. E. R. visada gynėsi ir niekas nesitikėjo tokių veiksmų. Jis (t. y. M. Ž.) eidamas iš vidaus pro langus matė, kad E. R. spardė kojomis. Išėjęs pamatė dar kartą klūpintį E. R., tuo metu E. Š. šaukė „aš su tavim susidorosiu“, dar girdėjo smūgius. E. Š. iš emocijų šaukė ir rėkė „aš dar su tavim susidorosiu“. Prie jo (t. y. M. Ž.) buvo dar du liudytojai. Mergaitė, kurios telefono numerį jis turi, matė viską nuo pradžios. Žino, kad ji viską matė, nes ji pribėgo prie jo, kai išvežė E. R. Tai ji pasakė ir davė savo kontaktus. Policija atvažiavo vėliau nei greitoji. Neatsimena, kur tuo metu buvo kaltinamieji, nežino, ar visus juos sulaikė iš karto, nes tuo metu jis jau buvo greitojoje su E. R., pildė dokumentus, kurių reikėjo greitajai. Jo (t. y. M. Ž.) niekas neklausė apie įvykį. Kaltinamieji liovėsi spardyti, nes pribėgo apsaugos darbuotojas ir nustūmė. Tai buvo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris kartu su juo stebėjo muštynes. Kai jis išėjo iš klubo, apsaugos darbuotojas jau buvo lauke. Nuo tada, kai jie išėjo ir išėjo jis (t. y. M. Ž.), praėjo 2-5 min. Konflikto pradžios viršuje jis nematė. Bare apačioje buvo labai daug žmonių, jie buvo antroje eilėje prie baro, praeidinėjo kiti žmonės, E. Š. pečiu trenkė E. R.. Šį smūgį jis matė, stovėjo veidu į E. R.. Kitų dviejų kaltinamųjų viduje jis iš viso nematė. Po smūgio E. R. atšoko nuo E. Š. per pusantro žingsnio atgal, tada E. Š. dar kartą smūgiavo, jie griuvo su stalais ir įsiterpė apsaugos darbuotojas. Jis (t. y. M. Ž.) stovėjo šalia, ten net „nekvepėjo konfliktu“, viskas įvyko labai greitai. Kai jie nugriuvo ant žemės, priėjo apsauga. Ant žemės vyko minimalios imtynės, bet apsaugos darbuotojas labai greitai sureagavo ir abu asmenis išvedė. E. Š. turbūt ėjo pirmas, tada ėjo apsaugos darbuotojas, o trečias ėjo E. Š. Tuo metu jis surinko savo ir E. R. daiktus ir kilo į viršų. Užkilus į viršų pro atvirą vitrininį langą matėsi gatvė. Apsauginis priklaupė prie E. R., kad nebespirtų su kojomis, kai pribėgo ginti, o E. Š. dar pasakė „aš su tavim susidorosiu“. Apsaugos darbuotojas priklaupė į tarpą, kad nebesmūgiuotų kojomis. Tuomet jis (t. y. M. Ž.) iškvietė greitąją pagalbą. Viduje buvo daug žmonių. Pirmame aukšte yra vitrininiai langai ir matosi Vilniaus gatvė. Langai buvo uždaryti, bet durys buvo atviros. Jis kvietė greitąją, nes E. R. aimanavo, kad labai skauda žandikaulį, neatsimena, iš kurios pusės. Greitoji atvažiavo labai greitai, tik buvo sunku privažiuoti, nes ten vienpusis eismas ir buvo labai daug žmonių. Tą vakarą jis su E. R. vaikščiojo nuo 22-23 val., iki įvykus įvykiui. E. R. tikrai spardė E. Š. ir tikrai kitas kaltinamasis (L. S.), o ar A. G. tikrai spardė – negali pasakyti. „La Birra“ klube jie nebuvo net dviejų minučių, kai įvyko pirminis konfliktas, tiesiog nusileido laiptais ir įvyko įvykis. Kitų kaltinamųjų baro apačioje jis nematė, juos pamatė jau lauke spardančius E. R. Su apsauginiu jis bendravo apie tai, kad nelaimė, kad vyksta nesąmonė, žmonės ateina gerai praleisti laiko, o kyla muštynės. Apsaugos darbuotojas, išėjęs su E. R. ir E. Š., nebuvo grįžęs į barą, buvo tarpduryje, durys atviros. Jam (t. y. M. Ž.) išeidinėjant, pastarasis ten ir stovėjo. Apsauginis priėjo prie E. R., kai šis labai aimanavo, kad jam skauda. Po muštynių E. R. veidas buvo labai kruvinas, jis spjaudėsi krauju, rodė jam, kad iškritę dantys, balti sportiniai bateliai buvo labai kruvini, odinė striukė murzina nuo asfalto, nuo kritimo. A. G. smūgiuota nebuvo, bet pastarasis prisaugojo koja, kad E. R. negalėtų ištrūkti, o kiti du spardė kojomis. Daugiausia spardė E. Š., L. S. taip pat sudavė smūgį. Jis su E. R. buvo blaivūs, alkoholio jie nevartoja.

Liudytoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį ji yra mačiusi praeitų metų gegužės mėnesį. Ji su draugu A. B. ir drauge J. R. buvo bare „La Birra“, sėdėjo prie lango, gėrė alų ir šnekėjosi. Baras yra dviejų aukštų. Nusileidus į apačią yra klubas, o viršuje yra keli staliukai ir didelį per visą sieną langai, per kuriuos gerai matyti gatvė. Ten jie buvo gal valandą. Vienu momentu pamatė didelį sujudimą gatvėje, pradėjo viskas judėti, žmonės atsitraukė. Pamatė, kaip ant žemės griūna žmogus ir jį pradeda spardyti du ar trys žmonės. Spardė lyg ir du žmonės, į spardančiųjų skaičių ji nekreipė dėmesio, matė tik ant žemės gulintį žmogų ir daug kojų. Tai pamačiusi ji su draugu išbėgo į lauką, draugas iškvietė policiją, dar vienas žmogus – nukentėjusiojo draugas iškvietė greitąją. Vienas iš tų žmonių, kuris spardė gulintį žmogų, yra kaltinamasis, sėdintis per vidurį (E. Š.). E. Š. tikrai sudavė du smūgius, o kitą smūgį sudavė trečias asmuo, panašaus profilio ir ūgio į kairėje sėdintį kaltinamąjį (L. S.), bet ji negali garantuoti, kad tai tikrai tas žmogus. Nukentėjusysis gulėjo ant šono, užsidėjęs rankas ant galvos, smūgiai buvo į galvos sritį, gal į petį, buvo spardoma visa viršutinė kūno dalis. Nukentėjusysis lango atžvilgiu gulėjo 4-5 metrų atstumu į ją, arčiau kairiu pečiu. Vienas asmuo tikrai stovėjo nugara į ją, vidurinis žmogus buvo arčiau dešinio pečio. Ji nėra įsitikinusi, kad spardė trečias asmuo, nes yra užfiksavusi galvą ir daug kojų. Ji matė tris žmones, bet nėra tikra, ar tas trečias spyrė. Teismui pagarsinus liudytojos A. M. apklausos protokolą (1 t., b. l. 30), liudytoja A. M. parodė, kad apibūdinimas apklausoje yra viduryje sėdinčio vaikino (E. Š.). Bare ji buvo su dviem savo draugais, nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo ji nepažįsta. Kai ji su draugu išėjo į lauką, buvo greitoji, policija, draugė liko saugoti daiktų, ji galėjo matyti momentą, kad kažkas vyko, ir viskas. Išėjusi į lauką ji pradėjo raginti aplinkinius, kad iškviestų greitąją, kažkas kažką darytų. Tuo metu, kai ji išėjo į lauką, asmenys jau buvo išskirti, nežino, kas juos išskyrė. Nukentėjusysis sėdėjo prie pat įėjimo, apsauginis atnešė jam ledo. Nukentėjusysis sėdėjo ir nieko nedarė. E. Š. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jam kažką nedraugiškai sakė, gal moralizuojančiai, ji neįsidėmėjo, ką konkrečiai. Ji sugalvojo, kad E. Š. reikia atbaidyti, akivaizdžiai pradėjo jį fotografuoti, bet niekas nieko nematė. Tas nuotraukas ji yra pateikusi į bylą. Tuomet ji priėjo prie nukentėjusiojo, pradėjo kalbinti, bet pastarasis nieko nesakė, tik linksėjo. Nukentėjusiajam buvo patinusi ir kraujuota apatinė veido dalis, jis laikė ledą, todėl ji visko nematė. Nukentėjusiojo drabužių ji neatsimena. Jos draugė sėdėjo labiau nugara į langą, ji pati sėdėjo kairiu šonu į langą, jos draugas sėdėjo tiesiai į langą. Jai atrodo, kad jos draugė J. R. nėra apklausta, nors ji pareigūnei lyg ir buvo davusi jos numerį. Su drauge ji neaptarinėjo, ar pastaroji ką nors matė. Atsimena, kad nukentėjusysis vilkėjo tamsią odinę striukę. Ji matė konfliktą nuo to momento, kai nukentėjusysis griuvo ir kai jį spardė. Neatsimena to momento, kaip baigėsi konfliktas, nes kai nukentėjusysis buvo spardomas, ji išeidinėjo laukan, o jai išėjus, asmenys jau buvo išskirti. Viduje brautis nereikėjo, žmonių buvo vidutiniškai, prie išėjimo gal didesnė grūstis, nes ten žmonės žiūrėjo. Ji atsimena tik vieną apsauginį, nematė, kad jų būtų daugiau. Nematė apsauginio kontakto nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiuoju, tik matė, kaip apsauginis atnešė ledo. Nukentėjusiojo draugą ji pamatė lauke, kai išėjo, pastarasis sėdėjo prie įėjimo, lyg ir kvietė greitąją. Iš baro jo išeinančio ji nematė. Nematė nei vieno iš jų bare ar išeinant. Be apibūdinto vaikino (E. Š.), tikrai antras šalia buvęs vaikinas spyrė nukentėjusiajam. Didesnio už apibūdintą vaikiną ji nematė.

Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį jis yra matęs. 2015 m. gegužės mėnesį jis kartu su drauge buvo „La Birra“ bare, pirmame aukšte, ten yra didelė vitrina. Sėdėjo prie lango ir pro vitrininį langą pamatė, kad lauke vyksta sujudimas, žalojamas vienas žmogus, kažkas stumdosi ir kažkas vyksta. Vienas žmogus, t. y, nukentėjusysis, akivaizdžiai nukrito ant žemės, tikrai matėsi, kad jis yra mušamas. Iš salėje esančių asmenų jis pažįsta tik vidurinį (E. Š.), kitų dviejų asmenų jis įvardinti negali. E. Š. tikrai spardė ir vartojo smurtą prieš gulintį asmenį. Viskas vyko labai greitai. Įvyko susistumdymas, vienas žmogus buvo ant žemės, jis buvo spardomas. Tuo metu jis (t. y. A. B.) kvietė policiją. E. Š. į jį buvo daugiau atsisukęs, ne nugara. Tarp jo (t. y. A. B.) ir E. Š. buvo nukentėjusysis. Kai nukentėjusysis nukrito, buvo spardomas kojomis, kiek smūgių buvo suduota jis nežino, tikrai ne vienas. Nukentėjusiajam buvo spardomą į galvos, viršutinės kūno dalies sritį. Jam atrodo, kad iš kitų asmenų smūgių kojomis buvo, bet kuris asmuo spyrė jis nematė. Negali įvardinti, nes viskas vyko labai greitai. Kai jis pamatė, kad nukentėjusysis yra spardomas, dar būdamas viduje paskambino 112 ir pranešė apie tai, kad vyksta muštynės. Gal po 1 min. jie apsirengė ir išėjo į lauką parūkyti, visi jau buvo prasiskirstę. Jiems grįžus į vidų atvažiavo policija. Teismui pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 24), liudytojas A. B. parodė, kad negali pasakyti, kiek smūgių sudavė. Jam atrodė, kad spardė visi trys asmenys, kuriuos jis įvardino. Jis tą matė, bet negali tvirtinti, nes gerai neatsimena. Gali patvirtinti, kad nukentėjusįjį spardė daugiau nei vienas asmuo. Nukentėjusysis po įvykio buvo su šiek tiek sužalotu veidu, matėsi nubrozdinimai, jis buvo apsirengęs pakankamai tamsiai, nepastebėjo, kad būtų suplyšę jo drabužiai ar kažkas. Su policijos pareigūnais jis (t. y. A. B.) bendravo. Jam atrodo, kad jis pareigūnui nurodė vieną užpuoliką, nes jis tik jį akivaizdžiai atpažino. Spardymą jis matė tik būdamas kavinės viduje, per vitrininį langą. Kai buvo apklausiamas policijoje, įvykį atsiminė geriau. Konflikto metu stovėjo daugiau nei vienas žmogus, kuris kažką darė. Tada gal jis atsiminė, kad buvo trys asmenys, dabar jis tiksliai to nepamena. Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi, jais galima tikėti. Konfliktą būdami viduje matė jis ir jo draugė A. M. Kartu buvo dar viena draugė J., jie trise buvo prie vieno staliuko. Tai, kad įvyko konfliktas, matė jie visi trys, bet ar stebėjo visi, jis nežino. Konflikto metu draugė A. M. lauke nebuvo, bet paskui jis su ja išėjo į lauką parūkyti. Negali garantuoti, kad draugė J. stebėjo konfliktą. Jam atrodo, kad jiems išėjus į lauką apsauginis visą laiką stovėjo tarp durų. Nežino, ar apsauginis matė konfliktą. Nematė, kad apsauginis būtų kišęsis į konfliktą. Jam atrodo, kad greitąją iškvietė jo draugė, tiksliai negali pasakyti. Jiems išėjus į lauką, konfliktas buvo pasibaigęs. Jis su drauge tikrai buvo išėjęs į lauką. Nežino, ar buvo išėjusi J., nes ji nerūko. Nukentėjusysis nukrito, nes vyko susistumdymas, bet jis nematė, ar buvo spyris, ar kažkas pastarąjį pargriovė. Kur tiksliai spyrė kiti du asmenys, įvardinti negali, bet kad spardė, tai jis matė. Kai nukentėjusysis buvo spardomas, kaltinamieji buvo kažkur priešais įėjimą, jam atrodo, kad buvo apstoję aplink nukentėjusįjį. Nematė, kaip baigėsi konfliktas. Yra įsitikęs šimtu procentų, kad E. Š. spardė. Kiek prisimena, jiems būnant viduje jis matė visą vaizdą, niekas neužstojo konflikto.

Liudytojas R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. Š. jis žino kaip klubo lankytoją, tik nežino, kuriame klube jį matė, nes jis (t. y. R. S.) dirba ne viename klube. Nukentėjusysis jam taip pat matytas kažkuriame klube. Jis yra dirbęs „La Birra“ klube, iš jo išėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Neprisimena, ar dirbo minėtame klube 2015 m. gegužės 19 d. Nepamena, kad nukentėjusįjį būtų matęs kokiame nors konflikte. Neatsimena, ar tuo metu, kai dirbo „La Birra“, buvo muštynės. Jis dirbo dviejuose klubuose, todėl viskas painiojasi. Klube „La Birra“ muštynės būna labai retai, per metus buvo gal porą kartų, bet be policijos. Galbūt administratorius sumaišė nurodydamas, kad jis (t. y. R. S.) dirbo, nes jis neatsimena muštynėse dalyvavusių kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Muštynių su nukentėjusiuoju ir E. Š. jis neatsimena. Jis dirbo labai intensyviai, dviejuose klubuose, dirbo virš 20 naktų. Jei yra pretenzijos, jis visada kviečia policiją ir rašo pareiškimą. Su atmintimi problemų jis neturi, jo sveikatos būklė gera. Yra tekę gal porą kartų vesti asmenis iš rūsio į lauką, bet jėgos jis nenaudojo, tiesiog paprašė išeiti. Jei dirba du apsauginiai, tai apsauginis, kuris dirba apačioje, tuo ir rūpinasi. Jis dirba viršuje. Savaitgaliais dirba po du apsauginius. Per jo darbo pamainą nebuvo, kad į „La Birra“ atvažiuotų policija ar kad lauke kas nors susimuštų, jis pats pareiškimo nėra rašęs. Buvo kažkada įvykis, kai girti kažko nepasidalino, susimušė, atvažiavo policija, paėmė duomenis, greitosios nebuvo. Apsauginiu jis dirba nuo 1995 m. Teko dirbti ir policijoje. Jei dirba du apsauginiai, jis dirba viršuje. Nepamena, kad išėjus iš klubo vyktų muštynės. E. Š. ir E. R. jis yra matęs ne vieną kartą kaip lankytojus, jų neįvardintų kaip konfliktiškų asmenų. Jis neatsimena jokio įvykio. Jeigu lauke kyla muštynės, asmenys visada išskiriami, jei reikia – iškviečiama greitoji. Jis nurodytus asmenis atsimena ne kaip konfliktiškus, o kaip klientus.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., apie 3.22 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vilniaus g. 29, prieš 5 min. kieme trys nepažįstami asmenys, kurie pasišalino, sumušė pranešėjo draugą, kuriam 30 metų (1 t., b. l. 6).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., apie 3.33 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie klubo buvo muštynės, sumuštas 26 metų vaikinas, mušeikos vietoje, pranešėjas pasitiks ir juos nurodys (1 t., b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialisto L. Ž. 2015 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 16 d., 5.30 val. Žalgirio ligoninės slaugytoja G. telefonu Trečiajam policijos komisariatui pranešė, kad 2015 m. gegužės 16 d., 4.00 val. Greitoji medicinos pagalba į ligoninę dėl žandikaulio lūžimo pristatė ir suteikus medicininę pagalbą paguldė E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2015 m. gegužės 16 d., 3.30 val. Vilniaus g. jį sumušė nepažįstami (1 t., b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyresniojo patrulio D. I. 2015 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 16 d., apie 3.23 val., patruliuojant kartu su patruliu A. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus g. 29, kieme trys asmenys sumušė jaunuolį. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi pilietis E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį prie baro „La Birra“ sumušė trys nepažįstami jaunuoliai, nurodė šalia buvusius jaunuolius. Kadangi E. R. buvo prakirsta lūpa ir išmuštas dantis, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri po apžiūros išvežė jį į Žalgirio ligoninę. Nukentėjusiojo nurodyti trys asmenys sulaikyti ir tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į Trečiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį. Pristatyti asmenys nepateikė jokių asmens dokumentų. Įvykio liudininkai – A. B., gim. (duomeny neskelbtini) (1 t., b. l. 9).

Iš 2015 m. gegužės 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir priedo (fotolentelės) matyti, kad E. R. nurodė, jog 2015 m. gegužės 16 d. jis buvo bare „La Birra“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 29. Apie 3.20 val. bare, šokių aikštelėje vaikinas, kuris buvo apie 22 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkintis mėlynais džinsais, lyg ir mėlynais marškinėliais, su pečiu užkabino jį, tarp jų kilo konfliktas, jiedu pradėjo stumdytis. Tada apsaugos darbuotojas jį ir minėtą vaikiną išvedė iš klubo į lauką. Lauke tas pats vaikinas puolė ant jo, sudavė su ranka jam per veidą. Tada apsaugos darbuotojas vaikiną nustūmė, tačiau vaikinas vėl puolė ant jo, dar kartą su ranka sudavė per veidą. Nuo šių smūgių jis užsidengė ranka. Tuomet jis (t. y. E. R.) nugriuvo ant žemės. Jam gulint ant žemės, minėtas vaikinas pradėjo jį spardyti kojomis. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, prie jo pribėgo dar du minėto vaikino draugai ir taip pat pradėjo jį spardyti kojomis. Kiti du vaikinai buvo kartu su minėtu vaikinu klube. Vienas buvo apie 27 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, rusvų plaukų, su barzdele. Trečio vaikino jis neįsidėmėjo, jo apibūdinti ir atpažinti jis negalėtų. Pirmus du vaikinus, kuriuos apibūdino, atpažinti galėtų. Tuomet jis atsikėlė ir atsisėdo ant palangės. Prie jo priėjo pirmas vaikinas ir pradėjo grasinti, kad gali jį „damušti“. Tuo metu kažkas iš pašalinių paskambino 112, pasakė, kad galės paliudyti, jei reikės, nes matė, kaip jį sumušė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Tie asmenys, kurie pranešė policijai, nurodė vaikinus, kurie jį sumušė, jie buvo sulaikyti. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis dvejose vietose, galvos sumušimas, išmuštas dantis ir išnarintas kairys petys. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Priede – fotolentelėje užfiksuotas baras „La Birra“ (jo vaizdas iš gatvės), esantis Vilniuje, Vilniaus g. 29 (1 t., b. l. 12-19).

Iš 2015 m. gegužės 25 d. fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos liudytojos A. M. elektroniniu paštu pateiktos dvi fotonuotraukos, kurios atsiųstos iš el. pašto (duomenys neskelbtini)į el. paštą (duomenys neskelbtini) Pirmoje nuotraukoje matyti sėdintis vaikinas, kuris apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir kuris rankose laiko daiktą, galimai polietileninį maišą, ką būtent laiko įžiūrėti neįmanoma dėl prastos nuotraukos kokybės. Nuotraukoje sėdintis vaikinas – iš liudytojos žodžių – sumuštas nukentėjusysis. Taip pat nuotraukoje matyti stovintis vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos megztinį ir mėlynos spalvos kelnes, savo dešinę ranką jis laiko prie ausies. Trečias vaikinas, kurio plaukai sušukuoti labiau į vieną (jo dešinės pusės) šoną, apsirengęs mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos kelnėmis. Būtent šis vaikinas, dėvintis mėlynos spalvos marškinėlius, iš liudytojos A. M. parodymų, bei dar du su juo buvę asmenys sumušė nukentėjusįjį. Pateiktoje nuotraukoje jis stovi atsisukęs veidu į nukentėjusįjį. Šis vaikinas vizualiai yra panašus į įtariamąjį E. Š. Antra nuotrauka yra panaši į pirmąją, tik vaizdas joje prastesnės kokybės (1 t., b. l. 35-39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. B. 2016 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti ir apklausti įvykio naktį (t. y. 2015 m. gegužės 16 d.) dirbusį apsaugos darbuotoją, buvo susiskambinta su klubo „La Birra“ administracija tel Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsiliepęs asmuo informavo, kad įvykio naktį dirbo apsaugos darbuotojas R. S., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tarnybinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 6 d., 15.03 val. paskambinus R. S., jis nurodė, kad tiriamo įvykio aplinkybių neprisimena, todėl į apklaustą kviestas nebuvo (1 t., b. l. 89).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., 4.49 val. E. Š. nustatytas 1,16 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 104).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., 4.46 val. L. S. nustatytas 1,13 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 135).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., 4.44 val. A. G. nustatytas 0,87 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 171).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1617/15(01) matyti, kad E. Š. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai kairiajame žaste, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015 m. gegužės 16 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 40-41, 84-85).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. K. 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo matyti, jog juo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą pranešimą apie tai, kad 2015 m. gegužės 17 d., apie 17.34 val. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris med. personalui paaiškino, kad 2015 m. gegužės 17 d., apie 3.30 val. Vilniuje, Vilniaus g., sumušė nepažįstami (2 t., b. l. 79).

Iš 2015 m. birželio 19 d. E. R. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti E. R. VšĮ VUL Žalgirio klinikos gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturios rentgenogramos. Specialistas R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 89, 90, 92 straipsnių pagrindais ir BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė tokią išvadą: E. R. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešiniojo kampo srityje ir kairės pusės 3-4 dantų srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus apatinį žandikaulį, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2015 m. gegužės 16 d., ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 36/2017 (01) matyti, kad E. R. po 2015 m. gegužės 16 d. įvykio nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, dešinio kampo bei kairiojo 3-4 dantų srityse. Sužalojimas paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu į kairio žando sritį. Sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu – tikėtinai nuo smūgio sudavimo kumščiu ar koja (2 t., b. l. 188-189).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamųjų L. S., A. G. ir E. Š. kaltė bendrais veiksmais smurtavus prieš nukentėjusįjį E. R. ir taip padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino visiškai, tačiau byloje liko neįrodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą bei atmetus kaltinamųjų parodymus toje dalyje, kuria jie neigė savo kaltę, menkino kiekvienas savo ir vienas kitų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. G. neigė spardęs nekentėjusįjį E. R. ir sudavęs pastarajam smūgius, teigė matęs klubo viduje kilusį apsistumdymą tarp E. R. ir E. Š., vėliau matė, kaip lauke E. Š. su nukentėjusiuoju smūgiavo rankomis vienas kitam į galvos sritį, paskui įsikišo L. S., kuris tik norėjo E. Š. ir E. R. išskirti, o nukentėjusiajam nukritus jam niekas nespyrė, nematė, kad būtų spyręs ir L. S. Kaltinamasis L. S. apklausiamas teisme taip pat neigė savo kaltę, teigė, kad neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, matė klubo viduje kilusį E. Š. ir nukentėjusiojo apsistumdymą, vėliau į tarp E. Š. ir E. R. lauke kilusias muštynes jis įsikišo tik E. Š. suklupus ir norėdamas juos išskirti. Kai jis juos skyrė, nukentėjusysis E. R. gal ir nukrito užkliuvęs už bordiūro, tačiau jo nukritusio niekas nespardė ir taip konfliktas baigėsi. Tuo tarpu kaltinamasis E. Š. apklausos teisme metu teigė, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju klube, ten sulaukė iš nukentėjusiojo E. R. smūgių, o konfliktui persikėlus į lauką ne jis puolė nukentėjusįjį, o nukentėjusysis jį puolė. Dėl to jam teko gintis ir jie vienas kitam sudavė ne vieną smūgį į galvos sritį. A. G. į šį konfliktą visai nesikišo, o L. S. bandė išskirti jį ir nukentėjusįjį, nuo to nukentėjusysis nugriuvo ir viskas baigėsi, pastarojo niekas nukritusio nespardė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. parodymai tik iš dalies atitinka objektyvią tiesą, esminėse detalėse jie neatitinka kitų bylos įrodymų, prieštaringi ir tarpusavyje, todėl teismas kaltinamųjų parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, o parodymų dalį, kurioje jie neigė kiekvienas savo ir vienas kitų nusikalstamus veiksmus, menkino jų reikšmę kilusių padarinių susiformavime, atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją.

Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog priešingai nei teigė kaltinamieji A. G., L. S. ir E. Š., konfliktui persikėlus iš klubo į lauką, jie visi naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį E. R. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. R. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad pirmas konfliktas su E. Š. kilo klube, kur E. Š. sudavė jam į kaklą, po to įsikibo į marškinėlius, jiems pradėjus grumtis, pargriuvo, dėl to jis pajuto stiprų skausmą kairiajame petyje. Po pirmojo konflikto su E. Š. klubo viduje, apsaugos darbuotojui juos išvedus į lauką, E. Š. vėl jį puolė, tačiau vis įsikišdavo apsaugos darbuotojas. Tuomet tikriausiai apsaugos darbuotojui atsibodo, todėl jis atsistojo į kitą pusę, o E. Š. vėl bėgo link jo. Jis sugriebė E. Š. ir slopino prie žemės, nustūmė su rankomis. E. Š. suklupo prie palangės. E. Š. draugai viską stebėjo būdami šalia. Lauke kaltinamasis E. Š. gal ir bandė ranka suduoti įsibėgėjęs, bet nepataikė, jokio kraujo nebuvo. Tuomet jį pastūmė L. S., jis (t. y. E. R.) užkliuvęs už bordiūro nukrito neskausmingai, bandė keltis ir pamatė, kaip visi trys kaltinamieji atbėga link jo. Jis užsidengė, kad apsisaugotų veidą, nes yra skrydžių palydovas, žinojo, kad greitai turės skrydį ir jam buvo svarbi reprezentatyvi išvaizda. Tuomet prasidėjo smūgiai į galvą. Pojūtis buvo toks, kad jį iš visų pusių spardė, sustoję rateliu. Jautė smūgius tik į galvą ir į rankas. Jie visi trys stovėjo aplink galvą, pečius. Jam iš abiejų pusių lūžo žandikaulis. Buvo labai daug smūgių, stengėsi neprarasti sąmonės, kad neliktų mėlynių. Tokie nukentėjusiojo E. R. parodymai esminėse detalėse proceso eigoje išliko nuoseklūs. Pažymėtina, kad šioje dalyje nukentėjusiojo E. R. nuosekliais parodymais paneigti kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. teisme duotų parodymų turinio neatitinkantys jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad lauke smurtą naudojo tik nukentėjusysis E. R. prieš E. Š. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, kaltinamieji vis tik pripažino ir kaltinamojo E. Š. pradiniame etape nukentėjusiajam suduotus smūgius. Teismo vertinimu, apie nukentėjusiojo E. R. parodymų nuoseklumą ir patikimumą leidžia spręsti proceso eigoje užfiksuoti jo paaiškinimai atliekant skirtingus proceso veiksmus. Štai iš 2015 m. gegužės 16 d. jo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kokias nukentėjusysis nurodė apklausiamas teisme, taip pat faktas, kad prie klubo „La Birra“ lauke, po to, kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, jį ėmė spardyti vaikinas, su kuriuo jis konfliktavo daugiausia, tada prie jo pripuolė kiti du kaltinamieji, kurie jį gulintį taip pat spardė iš visų pusių (1 t., b. l. 13-14). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 6 d. nukentėjusysis taip pat nurodė, kad konfliktas su E. Š. kilo klubo viduje, o apsaugos darbuotojui juos išvedus į lauką, E. Š. jį vėl puolė, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, o kai jis nukrito, E. Š. jam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Tada pribėgo kiti du kaltinamieji ir visi kartu spardė jį tik į galvos sritį, suduodami ne mažiau kaip 10 kartų ir tik tada jis pajuto persikreipusį žandikaulį (1 t., b. l. 31-32). Taigi nukentėjusysis E. R. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad kai jis nukrito jį spardė visi trys kaltinamieji ir tik po visų trijų asmenų smūgių jis pajuto skausmą ir suprato, kad lūžo žandikaulis.

Pažymėtina, kad būtent nukentėjusiojo E. R. parodymus apie tai, jog nukritusį ant žemės jį spardė visi trys kaltinamieji, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Štai iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d., Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas pranešimas apie tai, jog prieš 5 minutes, kieme nepažįstami trys asmenys, kurie pasišalino, sumušė pranešėjo draugą. Pranešėjas M. Ž. (1 t., b. l. 6). Nors pranešime neteisingai nurodyta pranešėjo pavardė, tačiau teisme apklaustas M. Ž. parodė, kad būtent jis skambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Pasak šio liudytojo, pirmas konfliktas tarp E. R. ir E. Š. kilo klubo viduje, o jo metu E. Š. smūgiavo pečiu, jie abu griuvo, stalai taip pat griuvo, atsistojo. Po pirmojo konflikto klube, nukentėjusiajam išėjus į lauką, jis paėmė savo ir E. R. striukes, išėjo į lauką ir pamatė, kaip nugriuvusį E. R. spardė trys asmenys (kaltinamieji). E. R. klūpėjo, jis pastarajam iškvietė greitąją ir su apsauga atnešė ledukų. Išėjus pro duris, šone, 3-5 metrų atstumu nuo durų E. R. klūpėjo ant grindinio, o jį talžė. Du asmenys buvo vienoje pusėje E. R. iš kairės pusės, o E. Š. buvo iš dešinės pusės. E. R. tikrai spardė E. Š. ir tikrai kitas kaltinamasis (L. S.), o ar A. G. tikrai spardė – negali pasakyti. Kiek jis matė A. G. smūgiuota nebuvo, bet pastarasis prisaugojo koja, kad E. R. negalėtų ištrūkti, o kiti du spardė kojomis. Taigi, nors M. Ž. ne visai nuosekliai įvardino kaltinamojo A. G. atliktus veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau jis aiškiai įvardino, kad nukentėjusįjį E. R. spardė E. Š. ir L. S., M. Ž. teigimu, kaltinamasis A. G. buvo visiškai šalia gulinčio nukentėjusiojo ir prilaikė jį koja, kol jį spardė kiti du kaltinamieji. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teisme liudytojo M. Ž. apklausa vyko praėjus beveik dviem metams po įvykio, be to M. Ž. iš klubo išėjo šiek tiek vėliau, todėl įvykiui esant dinamiškam, greitai besikeičiančiai situacijai, logiška, kad jis šiuo metu gali tiksliai neprisiminti mažiausiai aktyvaus kaltinamojo A. G. veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 21 d., t. y. vos po šešių dienų nuo įvykio jis taip pat nurodė, kad pradžioje du iš kaltinamųjų uždarę savo kūnais praėjimą neleido jam pabėgti, kol trečiasis kaltinamasis jį spardė, o po to gulintį E. R. spardė visi trys kaltinamieji (1 t., b. l. 26-27). Taigi sugretinus liudytojo M. Ž. teisme duotus parodymus su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ne tik kaltinamieji E. Š. ir L. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau šiame procese buvo aktyvus ir A. G. naudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi, esminių prieštaravimų šio liudytojo parodymuose teismas nenustatė. Pažymėtina, kad iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog 2015 m. gegužės 16 d., BPC gautas ir dar vienas pranešimas apie tai, kad prie klubo muštynės, sumuštas vaikinas (1 t., b. l. 7). Šie duomenys patvirtina, kad įvykį matė ir kiti asmenys. Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad būtent jis pateikė šį pranešimą BPC. Jis sėdėjo klube prie lango ir pro vitrininį langą pamatė, kad lauke žalojamas vienas žmogus. Vienas žmogus, t. y, nukentėjusysis, akivaizdžiai nukrito ant žemės, tikrai matėsi, kad jis yra mušamas. E. Š. tikrai spardė ir vartojo smurtą prieš gulintį asmenį. Viskas vyko labai greitai. Įvyko susistumdymas, vienas žmogus buvo ant žemės, jis buvo spardomas. Tuo metu jis (t. y. A. B.) kvietė policiją. Kai nukentėjusysis nukrito, buvo spardomas kojomis, kiek smūgių buvo suduota jis nežino, tikrai ne vienas. Nukentėjusiajam buvo spardoma į galvos, viršutinės kūno dalies sritį. Jam atrodo, kad iš kitų asmenų smūgių kojomis buvo, bet kuris asmuo spyrė jis nematė. Pasak A. B., įvykio aplinkybes jis geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl pagarsinus jo 2015 m. gegužės 19 d., t. y. po įvykio praėjus trims dienoms duotus parodymus, kuriuose jis teigė, kad gulintį nukentėjusįjį spardė trys asmenys (1 t., b. l. 24-25), jis juos teismo posėdyje patvirtino. Šiame kontekste teismas pažymi, kad A. B. parodė, jog visą įvykį matė ir jo draugė A. M., kuri apklausta teisme taip pat parodė, kad su draugu A. B. ir drauge buvo bare „La Birra“, sėdėjo prie lango. Vienu momentu pamatė didelį sujudimą gatvėje, pradėjo viskas judėti, žmonės atsitraukė. Pamatė, kaip ant žemės griūna žmogus ir jį pradeda spardyti du ar trys žmonės. Spardė lyg ir du žmonės, nors į spardančiųjų skaičių ji nekreipė dėmesio, matė tik ant žemės gulintį žmogų ir daug kojų. Tai pamačiusi ji su draugu išbėgo į lauką, draugas iškvietė policiją, dar vienas žmogus – nukentėjusiojo draugas iškvietė greitąją. Vienas iš tų žmonių, kuris spardė gulintį žmogų, yra kaltinamasis, sėdintis per vidurį (E. Š.). E. Š. tikrai sudavė du smūgius, o kitą smūgį sudavė trečias asmuo, panašaus profilio ir ūgio į kairėje sėdintį kaltinamąjį (L. S.). Ji nėra įsitikinusi, kad spardė trečias asmuo, nes šiai dienai yra užfiksavusi galvą ir daug kojų. Ji matė tris žmones, bet nėra tikra, ar tas trečias spyrė. Taigi, liudytoja A. M. tam tikru laipsniu abejojo dėl spardžiusių asmenų skaičiaus, tačiau ji neabejotinai patvirtino, kad šalia nukentėjusiojo matė tris asmenis. Pažymėtina, kad vėl gi, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, t. y. 2015 m. gegužės 25 d. liudytoja A. M. kaip ir kiti liudytojai nurodė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo trys asmenys (1 t., b. l. 29-30). Teisme pagarsinus šiuos jos parodymus, liudytoja jų nepaneigė. Taigi, liudytoja A. M. nuosekliai paneigė kaltinamojo A. G. bei kitų kaltinamųjų parodymus apie tai, kad A. G. stovėjo toliau ir nesikišo. Pažymėtina, kad susiejus visų įvykį mačiusių liudytojų parodymus tarpusavyje, matyti, kad jie vieni kitus detalizuoja ir papildo, bei patvirtina, kad visi trys kaltinamieji buvo aktyvūs smurtaudami prieš nukentėjusįjį E. R., nors A. G. aktyvumas ir buvo mažiausias. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusysis E. R. teisingai nurodė, jog visi trys kaltinamieji smurtavo prieš jį, stiprina ir tas faktas, kad iš policijos patrulio 2015 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pareigūnams, nukentėjusysis nedelsdamas nurodė būtent tris prieš jį smurtavusius asmenis, kurie tuoj pat buvo sulaikyti (1 t., b. l. 9). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų A. B., M. Ž., A. M. parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad šių įrodymų analizė rodo, kad jie vieni kitiems neprieštarauja, jie esminėse detalėse atitinka nukentėjusiojo E. R. parodymus ir juos papildo. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad minimi liudytojai būtų linkę apkalbėti kaltinamuosius, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir patys kaltinamieji. Liudytojai A. M. ir A. B. neturi jokių asmeninių sąsajų nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiuoju E. R.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog E. Š. 2015 m. gegužės 16 d., apie 3.20 val., klube „La Birra“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 29, būdamas neblaivus, tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajam E. R. į kaklą, po to įsikibo nukentėjusiajam į marškinėlius, jiems pradėjus grumtis, pargriuvo, dėl to nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą kairiajame petyje, o jiems išėjus į lauką, šalia minėto klubo, E. Š. pribėgo prie nukentėjusiojo E. R. ir sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į veidą, kaklą ir smakrą, o šiam pargriuvus ant žemės, jis spyrė nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, o po to, pribėgus L. S. ir A. G., jie visi trys, veikdami kartu, tyčia spyrė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti kaltinime nurodytų, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi, ką baigiamosiose kalbose ginčijo kaltinamųjų gynėjai remdamiesi ekspertizės aktu. Išties, specialisto išvadoje (1 t., b. l. 41), taip pat ekspertizės akte (2 t., b. l. 188-189) konstatuotas tik vienas sužalojimas – žandikaulio lūžis, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu. Teismas pažymi, kad vien tai, jog minėtose išvadose nenurodyti kiti trauminiai poveikiai, ar kad jie neužsifiksavo nukentėjusiojo kūne, o nukentėjusiajam E. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tik vienu trauminiu poveikiu, savaime nereiškia, kad prieš nukentėjusįjį visi trys kaltinamieji nesmurtavo ir nespyrė kaltinime nurodytą kiekį kartų. Pažymėtina, kad įvykio metu suduotų smūgių skaičius gali būti nustatomas ne vien medicininiais dokumentais, bet ir liudytojų, nukentėjusiojo parodymais ir kitais įrodymais. Štai nukentėjusysis E. R. apklausiamas teisme parodė, kad pribėgę visi trys kaltinamieji ėmė spardyti jam į galvos sritį, jis sulaukė labai daug smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliau nurodė, kad sulaukė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį nuo visų trijų kaltinamųjų (1 t., b. l. 31-32). Liudytojas M. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad smūgių jis neskaičiavo, tačiau matė, kad spardė keli asmenys, o ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo tiksliau nurodęs, kad spirta buvo ne mažiau kaip 10 kartų (1 t., b. l. 26-27). Pažymėtina, kad tiek liudytojas A. B., tiek liudytoja A. M. taip pat nenurodė tikslaus skaičiaus, bet įvardino, kad spardė ne vienas asmuo ir ne vieną kartą. Remiantis tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvertinęs faktą, kad spardė trys asmenys, smurtavo gana intensyviai, teismas sprendžia, jog kaltinime nurodytas skaičius smūgių objektyviai atitinka minimų įrodymų turinį.

Sprendžiant dėl padarinių, kuriuos sukėlė prieš nukentėjusįjį E. R. kaltinamųjų panaudotas smurtas, teismas vertina medicininius dokumentus ir pateiktą specialisto išvadą bei ekspertizės aktą, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam aptariamo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad iš 2015 m. birželio 19 d. E. R. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti E. R. VšĮ VUL Žalgirio klinikos gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturios rentgenogramos. Specialistas R. R. BPK 89, 90, 92 straipsnių pagrindais ir BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė tokią išvadą: E. R. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešiniojo kampo srityje ir kairės pusės 3-4 dantų srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus apatinį žandikaulį, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2015 m. gegužės 16 d., ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41). Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 36/2017 (01) matyti, kad E. R. po 2015 m. gegužės 16 d. įvykio nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, dešinio kampo bei kairiojo 3-4 dantų srityse. Sužalojimas paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu į kairio žando sritį. Sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu – tikėtinai nuo smūgio sudavimo kumščiu ar koja (2 t., b. l. 188-189). Šiame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusysis buvo apžiūrimas dėl konkretaus sunkiausio sužalojimo – žandikaulio lūžio, specializuotoje burnos, veido ir žandikaulių gydymo įstaigoje VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Dėl to logiška, kad objektyviai nebuvo fiksuojami kiti smulkūs ir iš esmės nereikšmingi nukentėjusiajam E. R. padaryti sužalojimai.

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas sprendžia, kad kaltinime teisingai nustatyta, jog tarp kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. veikiant kartu padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiame kontekste pažymėtina, kad išties, iš pirmiau minėtų specialisto išvados ir ekspertizės akto matyti, jog nukentėjusiajam E. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kaltinamųjų gynyba šią aplinkybę akcentavo iš esmės tuo aspektu, kad nustačius tokį skaičių trauminių poveikių, logiška manyti, jog sužalojimas padarytas vienu smūgiu ir tik vieno asmens, todėl atsakomybė turi būti individualizuota ir taikyta tik vienam asmeniui. Vis dėl to teismas pažymi, kad kaltinamieji A. G., L. S. ir E. Š. šią nusikalstamą veiką kaltinami padarę veikdami bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad nėra pagrindo spręsti, kad kažkuris iš bendrininkų peržengė susitarimo ribas ir nustatyti vykdytojo ekscesą. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog po pirmojo konflikto nukentėjusiajam E. R. ir kaltinamajam E. Š. išėjus į lauką, tarp jų konfliktas vystėsi toliau. Kaltinamasis E. Š. nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių ranka, nukentėjusysis taip pat sudavė kaltinamajam E. Š. Pasak kitų kaltinamųjų – A. G. ir L. S., jie tai matė, nors apklausiami ir menkino E. Š. veiksmų pavojingumą, ikiteisminio tyrimo metu ne visai nuosekliai tvirtindami, kad tik nukentėjusysis mušė jų draugą, nors vėliau jau teigė, kad nukentėjusysis ir E. Š. smūgiais apsikeitė. Reaguojant į tai, kad E. Š. slystelėjo, nukentėjusįjį pribėgęs pastūmė L. S. ir nukentėjusysis E. R. nukrito. Tuoj po to gulinčiam nukentėjusiajam E. R. kaltinamasis E. Š. spyrė į galvos sritį ne mažiau kaip tris smūgius, o netrukus prie gulinčio nukentėjusiojo pribėgo ir L. S. su A. G., kurie taip pat spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį bendrai ne mažiau kaip 10 kartų. Tokias faktines aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai M. Ž., A. B. ir A. M. Taigi, kaltinamieji A. G. ir L. S. matydami kaltinamojo E. Š. naudojamą smurtą prieš nukentėjusįjį, prisijungė prie pastarojo, ėmė taip pat naudoti smurtą, o tai rodo apie jų spontaniškai kilusį susitarimą sužaloti nukentėjusįjį, kurį jie iš esmės realizavo konkliudentiniais veiksmais, t. y. prisijungdami prie jau smurtaujančio draugo ir spirdami nukentėjusiajam jie matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad jie veikė vieninga tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, nuo to momento kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir sekė vieni po kitų ir nutrūko tik nukentėjusiajam patyrus sunkiausią sužalojimą, pasirodžius kraujui ir įsikišus pašaliniam asmeniui. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų nesutikęs su kitų kaltinamųjų naudoto smurto pobūdžiu ar intensyvumu, būtų bandęs juos nutraukti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje susiformavusi nuostata, kad susitarimas, kaip bendrininkavimo būtinasis elementas, nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kt. bendrininkų veiksmams ar juos papildo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju visų kaltinamųjų veiksmai buvo reikšmingi bendram rezultatui – nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pirmiau aptartus liudytojų parodymus, nukentėjusysis E. R. nukrito būtent pastumtas L. S., tada jį ėmė spardyti E. Š., o pastarajam spardant gulintį nukentėjusįjį, pasak liudytojo M. Ž., kaltinamieji A. G. ir L. S. trukdė jam atsistoti ir apsiginti, o vėliau ir patys ėmė jį spardyti. Būtent tai parodė ir liudytojai A. B. bei A. M.. Taigi, nors veikos padariniai (nesunkus sveiktos sutrikdymas) kilo tik dėl vieno trauminio poveikio, tačiau šiems padariniams atsirasti turėjo įtakos bendri visų kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. veiksmai, kuriuos jie atliko veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. kaltinamieji visi kartu spardydami nukentėjusįjį į galvos sritį suprato nukentėjusiojo sveikatai pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad panaudodami smurtą neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai). Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų praktika konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais E. R. buvo sulaužytas žandikaulis, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi visi trys smurtą naudoję asmenys. Tokios nuostatos laikomasi ir susiklosčiusioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2012).

Teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos įrodymus, byloje nepasitvirtino BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2012, 2K-506/2013, 2K-37/2014, 2K-221-507/2015, 2K-21-942/2016, 2K-251-507/2016). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo spręsti, kad kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų motyvas buvo siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t. y. kad jie veikė dėl chuliganiškų paskatų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tiek iš kaltinamųjų E. Š., A. G. ir L. S. parodymų, tiek iš nukentėjusiojo E. R. bei tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo M. Ž. parodymų matyti, jog dar prieš konfliktui persikeliant į lauką, klubo viduje pirmiausia tarp kaltinamojo L. S. ir nukentėjusiojo E. R., po to tarp kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiojo E. R. kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis trukdė praeiti tiek pirmajam, tiek antrajam kaltinamiesiems į tualetą. Tiek vieno, tiek kito konflikto metu asmenys tarpusavyje vieni kitiems išsakė žodinius priekaištus, buvo nepatenkinti vieni kitais. Antruoju atveju, po žodinio konflikto kaltinamasis E. Š. ir nukentėjusysis E. R. vienas su kitu susikibo, bandė vienas kitam suduoti, ėmė stumdytis ir nugriuvo, dėl to apsaugos darbuotojo buvo išprašyti iš klubo į lauką. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. R. ir liudytojas M. Ž. apklausiami teisme tvirtino, jog klube netinkamai elgėsi E. Š., kuris pirmas stumtelėjo nukentėjusįjį, o pastarasis tik reagavo į kaltinamojo veiksmus. Tuo tarpu iš esmės visi kaltinamieji tvirtino, kad klubo viduje vykusio konflikto metu aktyvus buvo ir E. R., kuris, pasak E. Š., pirmas jį pastūmė ir sudavė. Taigi, tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis taip pat buvo aktyvus pirmojo klubo viduje vykusio konflikto dalyvis, o kaltinamųjų parodymai šioje dalyje praktiškai nepaneigti. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamąjį E. Š. ir nukentėjusįjį E. R. išprašius į lauką, jie dar apsižodžiavo, kaltinamasis keletą kartų puolė nukentėjusįjį, jį apgynė apsaugos darbuotojas, tačiau galiausiai E. Š., kartu su prie jo prisijungusiais kitais dviem kaltinamaisiais, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Tokią įvykių seka, t. y. smurtas, kuris sekė neilgai trukus po pirmojo įvykio klubo viduje, rodo, kad lauke nukentėjusysis E. R. buvo sužalotas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių paskatų, kurios kaltinamajam E. Š. susiformavo dėl pirmojo konflikto klubo viduje. Tuo tarpu kaltinamieji L. S. ir A. G. veikė taip pat dėl asmeninių priežasčių, t. y. norėdami padėti draugui, o L. S. dar ir dėl pirmojo konflikto, kuriame jis pats dalyvavo. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, kad klubo viduje, ar vėliau lauke kaltinamieji būtų nusiteikę priešiškai ir kitų asmenų atžvilgiu, kad būtų bandę konfliktuoti su kitais lankytojais ar personalu. Nors iš tiesų, atsižvelgiant į aptariamą situaciją, kaltinamieji elgėsi neadekvačiai, tačiau jų veiksmus paskatino ir paaiškina būtent klubo viduje tarp E. Š. ir E. R. kilęs konfliktas, kurio metu nukentėjusiojo E. R. elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Teismas pažymi, kad susiklosčiusi teismų praktika analogiškose situacijose rodo, jog tais atvejais, kurių metu asmenys sužalojami prie naktinių klubų, kai sužalojimas seka po klubo viduje įvykusių net ir žodinių konfliktų, nesant tarp asmenų fizinių tarpusavio veiksmų, paprastai neinkriminuojamos chuliganiškos paskatos, o pripažįstama, kad kaltinamieji veikė dėl asmeninių paskatų ir keršto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-21-942/2016). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kaltinimo struktūros matyti, jog valstybinis kaltintojas iš esmės pripažįsta pirmojo konflikto, kilusio tarp E. Š. ir E. R., svarbą, kaltinamajame akte jį aprašydamas. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamųjų kalbų metu, kaltintojas nenurodė priežasčių ar aplinkybių, kurios, jo manymu, rodo, kad šis pirminis konfliktas laikytinas mažareikšme smurto panaudojimo dingstimi. Pažymėtina ir tai, kad susiklosčiusi situacija valstybiniam kaltintojui inkriminuojant nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų gana dviprasmiška. Veiką valstybinis kaltintojas siūlė kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau kaltinamųjų nekaltino pagal BK 284 straipsnį, nors atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes toks kaltinimas būtų logiškas, o šias veikas objektyviąja prasme skiria tik BK 284 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai.

Teismas konstatuoja, kad pirmiau aptartais įrodymais nenustačius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų, kaltinamųjų E. Š., A. G. ir L. S. veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuotina kaip tyčinis nesunkus nukentėjusiojo E. R. sveikatos sutrikdymas.

Teismas atmeta kaltinamojo E. Š. versiją, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo E. R. Tam, kad būtų galima taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-364/2014). Jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad visą konfliktą klube „La Birra“ iniciavo būtent E. Š., jį aktyviai puolamaisiais veiksmais jis tęsė ir lauke, nukentėjusiajam nukritus ant žemės jis puolamųjų veiksmų nenutraukė, o toliau spardė nukentėjusįjį į galvos sritį, tai darė kartu su kitais dviem kaltinamaisiais. Tokios aplinkybės paneigia kaltinamojo E. Š. teiginius apie gynybą ir apskritai nesudaro pagrindo spręsti, kad įvykio jam buvo kilusi būtinosios ginties situacija. Teismo vertinimu, tokia būtinosios ginties situacija buvo kilusi ne E. Š., o nukentėjusiajam E. R., ir jis teisę į būtinąją gintį bandė realizuoti tiek, kiek sugebėjo, padarydamas labai menkus sužalojimus E. Š. Tai matyti iš Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pateiktos informacijos apie tai, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. Š. sužalojimų, kurie nustatyti 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1617/15(01) (2 t., b. l. 78-86).

Dėl civilinių ieškinių

Dėl turtinės žalos. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 399,32 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo E. R. gydymo atlyginti bei pateikė žalą patvirtinančius dokumentus (1 t, b. l. 46-48), o Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 153,90 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl valstybinio socialinio draudimo lėšų, išmokėtų nukentėjusiajam E. R. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, atlyginimo, kartu pateikė ieškinius pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 54-65).

Ieškiniai tenkintini visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamieji A. G., L. S. ir E. Š. atsakingi už bendrais veiksmais padarytą nukentėjusiojo E. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jie turi atlyginti civilinių ieškovų patirtą žalą. Byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 399,32 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai dėl nukentėjusiojo E. R. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas pridėtais įrodymais, iš kurių matyti, kad ligonių kasa apmokėjo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos paslaugas, kurias ši klinika suteikė E. R. gydant 2015 m. gegužės 16 d. patirtą žandikaulio lūžį (1 t, b. l. 46-48). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad tokia dėl nukentėjusiojo gydymo kilusi žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas 153,90 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai dėl valstybinio socialinio draudimo lėšų, išmokėtų nukentėjusiajam E. R. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, atlyginimo, pagrįsta pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 54-65). Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl žandikaulio lūžio, kuris nukentėjusiajam buvo padarytas bendrais kaltinamųjų veiksmais, E. R. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 29 d., jam išmokėta suma siekė 153,90 eurų. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad tokia dėl nukentėjusiojo laikinojo nedarbingumo išmokta suma tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, kurie ir lėmė, jog jis buvo nedarbingas, todėl priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. R. civiliniu ieškiniu prašo jam iš kaltinamųjų priteisti 2771,54 eurus turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 71-73). Pasak nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, jo patirtą turtinę žalą sudaro:

1. Išlaidos gydymui po traumos UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje 130 eurų sumai pagal 2015 m birželio 25 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2. Išlaidos maisto trintuvui 99,90 eurų vertės, taip pat 15,85 eurų išlaidos minkštam maistui, 40 eurų išlaidos „Nutriless“ sriubai, papildomai pirktiems papildams organizmui atstatyti – 70,50 eurų proteinui (baltymams) bei 72,29 eurai vaistams, vitaminams, burnos skalavimo priemonėms;

3. Išlaidos kelionei į odontologijos kliniką iš gyvenamosios vietos Utenoje į Vilnių, kur jis vyko keturis kartus pirmyn atgal ir mokėjo po 24,50 eurų, t. y. viso 98 eurus;

4. Suma už įvykio metu suplėšytus ir sugadintus drabužius: kelnes „Diesel“ 140 eurų vertės, marškinėlius „Diesel“ 50 eurų vertės, odinę striukę „Marlboro Clasic“ 300 eurų vertės, batus „Calvin Klein“ 150 eurų vertės (įsigijimo dokumentai neišsaugoti);

5. Negautos pajamos 1605 eurai.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nuosprendžiu nustačius, kad kaltinamieji A. G., E. Š. ir L. S. nesunkų nukentėjusiojo E. R. sveikatos sutrikdymą padarė veikdami bendrininkų grupe, jie turi solidariai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teismas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. R. teko lankytis odontologijos klinikoje UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis sumokėjo 130 Eur pagal sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 48) ir ši suma priteistina iš kaltinamųjų A. G., E. Š. bei L. S., kadangi gydymas tiesiogiai susijęs su jų padaryta nusikalstama veika ir nurodytas tiek minimoje sąskaitoje, tiek rekomenduotas metininiuose dokumentuose (2 t., b. l. 49). Pažymėtina, kad iš pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog nukentėjusiajam E. R. dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos lūžo žandikaulis, todėl jam skirta minkšto maisto dieta, gera burnos higiena, skalavimai antiseptiniu tirpalu (2 t., b. l. 49). Iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų matyti, kad jo žandikaulis buvo sukabintas (2 t., b. l. 61, 67) ir kieto maisto jis akivaizdžiai valgyti negalėjo. Taigi nukentėjusiajam buvo būtinas maisto trintuvas, ir teismas sprendžia, kad šis įrenginys buvo būtino reikalingumo prekė, jis pagal pinigų priėmimo kvitą už 99,90 eurų (2 t., b. l. 50) pirktas tuoj po to, kai nukentėjęs buvo išrašytas iš gydymo įstaigos, t. y. 2015 m. gegužės 22 d. Susipažinus su UAB „Studio moderna“ interneto svetainės http://www.topshop.lt/virtuves-reikmenys/elektrine-virtuves-technika?p=1 duomenimis, šio trintuvo kaina 99,90 Eur vidutinė, kadangi minėtoje elektroninėje parduotuvėje yra ir brangesnių trintuvų (kainos 149 Eur, 119 Eur ir kt.), todėl teismas nelaiko šios prekės kainos neproporcingai didele ir priteisia ją iš kaltinamųjų solidariai. Kartu priteisiama suma už burnos skalavimo skystį bei vitaminus, kadangi gydymo metu šios medžiagos neišvengiamai būtinos, jos pagrįstos pirkimo dokumentais, kurie išrašyti gydymo laikotarpiu (2 t., b. l. 52). Visgi ieškinyje nurodoma 72,29 Eur suma mažinama, nes 2 t., b. l. 52 esančiuose kvituose ne visos pirktos prekės, kurių bendra suma ir nurodoma ieškinyje, susijusios su nukentėjusiojo patirtos traumos gydymu. Teismas priteisia tik tas sumas, kurios byloje esančiuose kvituose yra pažymėtos ir leidžia manyti, kad jos susijusios su nukentėjusiojo gydymu bei sudaro viso 52,87 Eur.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamųjų 15,85 Eur (2 t., b. l. 50) už minkštą maistą bei 40 Eur už „Nutriless“ sriubą. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos nepriteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamųjų. Pažymėtina, kad maistas yra žmogaus egzistencijos būtinoji sąlyga, todėl net ir nepadarius nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį, jis būtų turėjęs maitintis ir tam įsigyti maistą. Ieškovas neįrodė, kad dėl neįprasto maitinimosi jis patyrė didesnes išlaidas, nei jas būtų patyręs tuo atveju, jei prieš jį nebūtų padaryta nusikalstama veika. Teismo vertinimu faktas, kad nukentėjusysis turėjo maitintis kitaip, nei jis maitinasi įprastai, sudaro pagrindą neturtinės žalos priteisimui, ką teismas šiuo nuosprendžiu ir padarė priteisdamas nukentėjusiajam E. R. atitinkamą sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgęs į tai, kad jam teko maitintis neįprastai. Kartu pažymėtina, kad E. R. medicininių dokumentų išraše (2 t., b. l. 49) nėra rekomendacijos jam naudoti papildus – proteiną (baltymus), vis dėl to teismas pažymi, kad baltyminis maistas (žuvis, mėsa ir kt.) paprastai yra kietas, todėl net jį ir sutrynus trintuvu, jį būtų sudėtinga gerti per šiaudelį žmogui, kurio žandikauliai sukabinti. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad visaverčiam žmogaus maitinimuisi būtinas baltyminis maistas, todėl už papildomai pirktus papildus organizmo atstatymui – proteiną (baltymus), kurie būtini žmogaus organizmui, iš kaltinamųjų priteistini 70,50 Eur (2 t., b. l. 51), juo labiau, kad šie baltymai pirkti gydymo laikotarpiu.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamųjų 140 eurų už įvykio metu suplėšytas ir sukruvintas kelnes „Diesel“, 50 eurų už suplėšytus marškinėlius „Diesel“, 300 eurų už suplėšytą odinę striukę „Marlboro Clasic“, 150 eurų už suplėšytus ir sukruvintus batus „Calvin Klein“. Teismas neturi pagrindo šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, kas leistų spręsti apie šių daiktų tikrąją vertę, taip pat leistų nustatyti, ar šie daiktai išties yra tokių prekės ženklų, kuriuos įvardina nukentėjusysis. Nukentėjusysis pateikė tik sugadintų drabužių nuotraukas (2 t., b. l. 67), iš kurių matyti, kad išties buvo sukruvinti batai, ant jų yra prekės ženklas „CK“, tačiau šiai dienai rinkoje gana plačiai pasklidus įvairioms klastotėms, nėra aišku, ar tai išties šios prekės ženklo batai. Be to, paprastai kraujo žymės yra išvalomos, o spręsti, kad batai buvo suplėšyti, pagal pateiktas nuotraukas teismas neturi galimybės, be to, kaip jau minėta, nėra aiški ir batų tikroji vertė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu batai nebuvo apžiūrėti, nukentėjusysis jų nei tyrėjams, nei teismui nepateikė, pirminėse apklausose neįvardino nei sugadintų daiktų, nei jų vertės, nei prekės ženklų. Be to, apklausiamas teisme E. R. parodė, kad jo batai neplyšo, tačiau buvo sukruvinti, nes buvo labai daug kraujo. Dėl šių priežasčių teismas ieškinio dėl 150 eurų sumos už neva suplėšytus ir sukruvintus batus netenkina, kadangi nėra įrodymų, jog jie buvo sugadinti nepataisomai. Iš esmės analogiškais argumentais netenkintina ir ieškinio dalis dėl sukruvintų ar suplėšytų kelnių. Pažymėtina, kad pateiktose nuotraukose (2 t. b. l. 67) nematyti jokių kelnių suplyšimų, nors matomos tamsios dėmės, kurios galimai yra kraujo. Teismas sprendžia, kad kraujo dėmės gali būti išvalomos, išplaunamos. Be to, byloje nėra jokių šio drabužio įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų kelnių vertę, jų prekės ženklą, pačios kelnės tyrimo metu neapžiūrėtos, jos nepateiktos apžiūrėti ir teismui, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad kelnės buvo tiek sugadintos, kad jomis nebegalima naudotis ir, kad jų vertė tokia kokią nurodo nukentėjusysis. Teismas tenkina ieškinio dalį dėl 50 eurų priteisimo už suplėšytus ir sukruvintus marškinėlius „Diesel“. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 67) matyti, kad marškinėlių etiketėje nurodytas prekės ženklas, akivaizdžiai matomos skylės, prašoma priteisti marškinėlių vertė yra protinga, neprasilenkia su realiomis net ir mažiau žinomų prekės ženklų marškinėlių kainomis. Netenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamųjų 300 eurų už suplėšytą odinę striukę „Marlboro Clasic“. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad iš pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 67) matyti, kad ant striukės išties yra kraujo dėmių, tačiau vėlgi, tokios dėmės paprastai išplaunamos, juo labiau, kad striukė, pasak nukentėjusiojo, odinė. Be to, nepateikti jokie įrodymai dėl striukės prekės ženklo, jos kainos. Be to, iš minimų nuotraukų matomas tik vienas nežymus įdrėskimas, kas objektyviai nesudaro pagrindo manyti, kad striukė sugadinta nepataisomai. Kartu teismas pažymi, kad apskritai nėra neabejotino pagrindo manyti, jog nukentėjusysis smurtavimo prieš jį metu buvo su striuke. Pats nukentėjusysis teigė, kad vartaliojantis striukė suplyšo, tačiau apklausiamas teisme liudytojas M. Ž. parodė, kad po to, kai E. R. su E. Š. išvedė apsaugos darbuotojas į lauką, jis paėmė savo ir E. R. striukes, išėjo į lauką ir pamatė, kaip nugriuvusį E. R. spardė trys kaltinamieji. Taigi yra pagrindo manyti, kad smurto panaudojimo metu E. R. buvo be striukės, o kraujo dėmės atsirado jau po to, kai smurtas pasibaigė ir jis pats apsivilko striukę. Pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad E. R. stovi atsirėmęs į palangę jau su striuke, tačiau šalia stovi ir jo draugas M. Ž., kuris teigė atnešęs nukentėjusiojo striukę (1 t., b. l. 38-39).

Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas priteisti 98 eurus išlaidoms kelionei į odontologijos kliniką iš gyvenamosios vietos Utenoje į Vilnių, kur jis vyko keturis kartus pirmyn atgal, netenkintinas. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio įrodinėjimas yra ieškovo pareiga. Nukentėjusysis E. R. neįrodė, kad išties jo nurodytu laikotarpiu vyko pas odontologą iš Utenos į Vilnių. Pažymėtina, kad prie ieškinio nepateiktas ir apsilankymų pas odontologą laikas, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis išties vyko iš jo nurodytos vietos. Nukentėjusysis E. R. nenuosekliai aiškino, kokiu automobiliu jis vyko pas odontologą. Pradžioje teigė, kad vyko tik automobiliu „Audi A6“, tačiau byloje yra pateikti trys degalų apmokėjimo kvitai, kurių du už benziną ir vienas už dyzeliną (2 t. b. l. 53), taigi objektyviai dviem kuro rūšimis vienas automobilis negali būti varomas. Vėliau nukentėjusysis jau teigė, kad galėjo vykti dar ir „Toyota Land Cruiser“, nepaisant to, negalėjo įvardinti nei vieno iš šių automobilių darbinio tūrio, tikslių degalų sąnaudų. Pažymėtina, kad pagal pirmiau minėtus kvitus už degalus dviem atvejais mokėta grynaisiais, todėl nėra aišku, kas šiuos mokėjimus atliko ir nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad tai buvo būtent E. R. Trečiuoju atveju mokėta banko kortele, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal kvite nurodomą debetinės kortelės numerį, ši kortelė priklauso jam. Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog nukentėjusysis patyrė jo ieškinyje nurodomas išlaidas kurui apmokėti. Pažymėtina, kad net jei ir tikėti, kad jis tokias išlaidas patyrė, byloje nepateikti įrodymai, kurie leistų tiksliai apskaičiuoti išlaidų sumą.

Nukentėjusysis E. R. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų . G., L. S. ir E. Š. jam 1605 Eur negautų pajamų, nurodydamas, kad pagal sudarytą darbo kontraktą skrydis į Graikiją buvo suplanuotas 2015 m. gegužės 24 d., tačiau dėl patirtų traumų jis galėjo išskristi tik 2015 m. liepos 1 d., taigi neteko pajamų už 37 dienas. Teismas pažymi, kad išties byloje yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusysis E. R. neteko pajamų dėl kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. padarytos nusikalstamos veikos. Visgi pažymėtina, kad pagal byloje su civiliniu ieškiniu pateiktus įrodymus teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti netektų pajamų dydžio. Nors nukentėjusysis E. R. tiek ieškinyje, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad pagal sudarytą kontraktą skrydis į Graikiją buvo suplanuotas 2015 m. gegužės 24 d., o dėl patirtų traumų jis galėjo išskristi tik 2015 m. liepos 1 d., tačiau pažymėtina, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinio teiginius, kad išties nukentėjusiojo skrydis buvo numatytas 2015 m. gegužės 24 d., taip pat, kad jis į Graikiją išskrido tik 2015 m. liepos 1 d. Dėl šių priežasčių teismas negali spręsti, kad nukentėjusiojo nurodomas 37 dienų laikotarpis atitinka objektyvią tiesą, atitinkamai negali apskaičiuoti netektų pajamų sumos. Dėl šios priežasties, teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. R. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 71-73).

Ieškovas nurodo, kad dėl kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. nusikalstamos veikos payrė 10 000 eurų neturtinę žalą, kadangi dėl prieš jį panaudoto smurto patyrė itin stiprius išgyvenimus, fizinį skausmą, - smurto panaudojimo metu ir ilgą laikotarpį po to labai skaudėjo veidą, žandikaulį, dantis, galvą, petį. Jam teko nuolat vartoti vaistus nuo skausmo. Patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, nes kaltinamųjų tyčiniais veiksmais padaryti sumušimai itin skausmingi ir jis išgyveno dėl savo sveikatos. Taip pat patyrė daug nepatogumų, emocinę depresiją, nes buvo įstatyti burnos įtvarai, negalėjo normaliai maitintis, prižiūrėti burną. Be to, jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje neblaivių asmenų, kurie jį pažemino, elgėsi įžūliai, vandališkai. Dėl šio nusikaltimo jis ilgą laikotarpį turėjo būti namuose, negalėjo pasirodyti visuomenėje dėl sumušto veido, o dėl sukabintų dantų negalėjo kalbėti, taigi sumažėjo jo bendravimo galimybės. Iki šiol nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, išgyvena didelį stresą ir nerimą dėl sveikatos. Šio įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, neigiamai paveikė emocinį stabilumą. Tuo tarpu kaltinamieji iki šiol net nemėgino jo atsiprašyti.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam E. R. iš kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiojo žandikaulis lūžo, akivaizdu, kad dėl tokio lūžio jis jautė didelį skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, gana ilgam laikotarpiui teko sukabinti žandikaulį, jis negalėjo pilnavertiškai kalbėti, gana ilgą laikotarpį turėjo būti namuose, negalėjo pasirodyti visuomenėje dėl sumušto veido, atitinkamai sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to, nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje trijų neblaivių asmenų, kurie jį spardė kojomis gulintį, t. y. pažemino. Įvertinama ir tai, kad dėl gydymo pobūdžio E. R. turėjo keisti maitinimosi įpročius, o tai taip pat laikytina neturtinio pobūdžio žala. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus, t. y. pateiktais registrų duomenimis visi jie dirbantys, E. Š. ir A. G. dirba dviejose darbovietėse, L. S. vienoje. Byloje nėra duomenų apie išskirtinai blogą kaltinamųjų turtinę padėtį. Šiame kontekste teismas pažymi, kad visi kaltinamieji darbingi, jauni, gaunantys pajamas, galintys realizuoti save darbo rinkoje. Tiesa, kaltinamasis L. S. turi neįgalią motiną, padeda jai išlaikyti šeimą, jaunesnį brolį, tačiau jo turtinė situacija nelaikytina išskirtinai bloga ir sudarančia pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismo vertinimu manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam E. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2400 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-314/2012, 2K-416-942/2016, 2K-251-507/2016, 2K-21-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nustatytos kaltinamųjų A. G., E. Š. ir L. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ypatingai nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškų veikų padarymą neturtinei žalai atlyginti priteisiamų sumų.

Nukentėjusysis E. R. baigiamojoje kalboje prašė iš kaltinamųjų priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą – viso 500 Eur (pridedamas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 67, 68, 69).

Prašymas tenkintinas.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. R. šioje byloje pasinaudojo advokato B. Chranovskij paslaugomis ir už ieškinio parengimą bei dalyvavimą procese sumokėjo 500 Eur (pridedamas kvitas, serija LAT Nr. 715294, mokėjimo pavedimai), kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų S. G., L. S. ir E. Š. Teismas atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato veiksmus procese, kaltinamųjų turtinę padėtį, šeimines aplinkybes sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas pripažinti jo sumokėtą 500 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis tenkintinas visiškai. Byloje buvo advokato parengtas ieškinys, rinkti pagrindžiantys įrodymai, advokatas į procesą įstojo nuo 2015 m. spalio 12 d., dalyvavo nemažai procesinių veiksmų, teismo posėdžiuose, gana aktyviai pasisakė proceso metu. Esant tokioms aplinkybėms teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ji priteistina visa apimtimi iš visų kaltinamųjų solidariai.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui alternatyvias bausmes, t. y. laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, 55 straipsniu, 60 straipsniu ir pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika padaryta viešoje vietoje, veika baigta, sukėlusi ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Pažymėtina, kad A. G. nustatytas 0,87 promilės neblaivumas, jo elgesys neadekvačiai reaguojant į situaciją, prisijungiant prie kitų dviejų asmenų konflikto, kuris jo iš esmės nelietė, rodo, kad alkoholis sumažino jo savikontrolę, savikritiškumą, jis stipriai pervertino susiklosčiusias aplinkybes, neadekvačiai reagavo į situaciją, kurioje būdamas blaivus elgtųsi kitaip. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad A. G. neblaivumas turėjo įtakos veikos padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.163), neteistas (1 t., b. l. 160), veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 165), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 170), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 168), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 169). A. G. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) apibūdinamas itin teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas, jautrus, punktualus, sąžiningai ir kruopščiai atliekantis pavestas pareigas asmuo (2 t., b. l. 47). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikalstamas ir priešingas teisei kaltinamojo A. G. elgesys nėra jo netinkamo ar asocialaus gyvenimo būdo padarinys. Tai greičiau atsitiktinio pobūdžio veika, kuri padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, pasidavus impulsyviam instinktui ir prisijungus prie kitų dviejų kaltinamųjų. Pažymėtina, kad vertinant BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto kontekste, A. G. buvo mažiausiai aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis – bendravykdytojas, dalyvavo tik baigiamajame nusikalstamos veikos etape. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, nustatant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ne mažiau, kaip vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 181-182), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam E. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, 55 straipsniu, 60 straipsniu ir pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika padaryta viešoje vietoje, veika baigta, sukėlusi ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). E. Š. nustatytas 1,16 promilės neblaivumas, jo elgesys neadekvačiai reaguojant į situaciją, tiek dalyvaujant konflikto pradžioje, tiek eskaluojant konfliktą lauke, kai objektyviai jam ir nukentėjusiajam buvo galima tiesiog išsiskirstyti, rodo, kad alkoholis sumažino jo savikontrolę, savikritiškumą, jis stipriai pervertino susiklosčiusias aplinkybes, neadekvačiai reagavo į situaciją, kurioje būdamas blaivus elgtųsi kitaip. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad E. Š. neblaivumas turėjo įtakos veikos padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96), neteistas (1 t., b. l. 94), veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 98), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 101), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 102), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 103). E. Š. darbdavio (duomenys neskelbtini) apibūdinamas tik teigiamai, kaip iniciatyvus, atsakingas, mandagus, paslaugus, ypatingai tvarkingas (2 t., b. l. 38). Analogiškai tik teigiamai E. Š. apibūdinamas ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikalstamas ir priešingas teisei kaltinamojo E. Š. elgesys nėra jo netinkamo ar asocialaus gyvenimo būdo padarinys. Tai taip pat greičiau atsitiktinio pobūdžio veika, kuri padaryta pasidavus impulsyviam instinktui netinkamai sureagavus į pirmąjį žodinį ir fizinį konfliktą. Pažymėtina, kad vertinant BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto kontekste, E. Š. buvo aktyviausias nusikalstamos veikos dalyvis – vykdytojas, kuris ir iniciavo visą konfliktą klubo viduje, vėliau lauke vietoj to, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, konfliktą aktyviai plėtojo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau didesnį nei skirtina kitam bendravykdytojui A. G., kartu nustatant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ne mažiau, kaip vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 116-117), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam L. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, 60 straipsniu ir pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika padaryta viešoje vietoje, veika baigta, sukėlusi ilgalaikius neigiamus padarinius). Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). L. S. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas, jo elgesys neadekvačiai reaguojant į situaciją, prisijungiant prie konflikto, kuriame santykius aiškinosi kaltinamasis E. Š. ir nukentėjusysis E. R. (su pastaruoju ir pats L. S. klubo viduje konfliktavo žodžiu), rodo, kad alkoholis sumažino jo savikontrolę, savikritiškumą, jis stipriai pervertino susiklosčiusias aplinkybes, neadekvačiai reagavo į situaciją, kurioje būdamas blaivus elgtųsi kitaip. Juo labiau, kad jis suvokė, kad veiką daro tokiu laiku, kai pagal kitu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą turi būti namuose. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad L. S. neblaivumas turėjo įtakos veikos padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3, t. y. iki 10 MGL baudos ir iki vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo (1 t., b. l. 123-125), bauda sumokėta 2 t., b. l. 143, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 128), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 141), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 138), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų grupėse nefigūruoja (1 t., b. l. 139), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 140). L. S. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) apibūdinamas tik teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas, darbuotojas, jautrus, nekonfliktiškas, patikimas, nestokojantis humoro jausmo asmuo, padedantis kolegoms, yra pripažintas geriausiu mėnesio darbuotoju (3 t., b. l. 30, 31). Be to, jis teigiamai apibūdinamas ir ankstesnio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149). Pažymėtina, kad L. S. motina teismui pateikė prašymą neskirti L. S. griežtos bausmės, t. y. laisvės atėmimo, ar didelės baudos motyvuodama tuo, kad ji tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 proc. nedarbingumas, nedarbinga jau aštuonis mėnesius, jos pajamos mažos, suplanuotos kelios operacijos, todėl jos sūnus L. S., kuris gyvena kartu, padeda jai materialiai, ji viena išlaikyti šeimą (kitą 14 metų sūnų) neturi galimybių, kadangi vyras nemoka alimentų. Kartu prideda prašyme patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 138-148). Pirmiau aptartų įrodymų visuma rodo, kad L. S. įvairių subjektų apibūdinamas tik teigiamai, nėra išskirtinai antivisuomeniškas. Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė vertintina nepalankiai kaltinamajam, tačiau pastebėtina, kad šiuo nuosprendžiu L. S. teisiamas už smurtinį nusikaltimą, t. y. nauja jo veika kitokio pobūdžio ir pavojingumo nei ankstesnės veikos, kurios susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kartu pažymėtina, kad L. S. akivaizdžiai pažeidė ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. (1 t., b. l. 130-134), kadangi naują nusikalstamą veiką padarė nakties metu. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikalstamas ir priešingas teisei kaltinamojo L. S. elgesys šiai dienai vis dar nėra jo sistemingo netinkamo ar asocialaus gyvenimo pasekmė, tačiau palaipsniui jo antivisuomeninės nuostatos formuojasi, o ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (bauda ir laisvės apribojimas) nebuvo pakankamos tam, kad atgrasyti jį nuo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nesilaikymo ir naujų nusikalstamų veikų darymo. Pats naujos smurtinės veikos padarymas rodo, kad jis impulsyviai ir neadekvačiai vertina situaciją, vidinis savisaugos instinktas nestabdo jo priešingo teisei elgesio, jis pernelyg lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai. Pažymėtina, kad vertinant BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto kontekste, L. S. nebuvo aktyviausias nusikalstamos veikos dalyvis – vykdytojas, tačiau jis gana lengvabūdiškai prisidėjo prie konflikto, jo indėlis buvo gana svarus, jis parvertė nukentėjusįjį, po to sudavė jam smūgius, be to, jis žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju ir klubo viduje. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir padės atgrasyti kaltinamąjį L. S. nuo nusikalstamų ar kitų teisei priešingų veikų darymo.

Vis dėl to teismas įvertinęs pirmiau aptartas kaltinamąjį L. S. apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad šiuo nuosprendžiu priteisiama gana nemaža suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendžia, kad vis dar yra pagrindas L. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad L. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad byloje susiklosčiusi situacija rodo, kad L. S. gauna pajamas, padeda savo nedarbingai motinai išlaikyti būstą ir jaunesnį brolį, jis apibūdinamas darbdavių teigiamai, taigi jo elgesys rodo, kad jis linkęs keisti gyvenimo būdą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tam, kad atlyginti nukentėjusiajam E. R. turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamajam būtina gauti stabilias pajamas, tuo tarpu bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje jam tokią galimybę ribotų, kartu ribotų nukentėjusiojo teisę į greitą žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo L. S. pastangos integruotis darbo rinkoje, pagalba artimiesiems, teigiamos charakteristikos rodo teigiamus jo asmenybės pokyčius.

Teismas sprendžia, kad dėl pirmiau aptartų priežasčių, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos laiką, tai, kad veika padaryta jam esant neblaiviam, jam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu skiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną trečdalį šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, bei nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 152-153), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką kiekvieną dieną būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Bausmės pradžią E. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką kiekvieną dieną būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. S. paskirtos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nuteistajam L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai 399,32 eurus turtinei žalai už nukentėjusiojo E. R. gydymą atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. solidariai Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriui 153,90 eurus turtinei žalai, dėl valstybinio socialinio draudimo lėšų, išmokėtų nukentėjusiajam E. R. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. G., L. S. ir E. Š. solidariai nukentėjusiajam E. R. 403,27 eurus turtinei žalai atlyginti, 2400 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. R. teisę į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. Š. ir A. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas Marijus Kursevičius