Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėtas 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2021 m. spalio 4 d., apie 20.10 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,89 promilių girtumas) konflikto su sugyventinės L. S. mažamete dukra A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į apatinę lūpą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai mažametei A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. I. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. parodė, kad kaltę pripažįsta. Įvykis buvo prieš metus, prieš pusmetį, adresu (duomenys neskelbtini), vakare. A. grįžo iš mokyklos, jis jai pasakė, kad ji vakare nenaršytų telefone, leistų vaikams miegoti, nes ir eina į mokyklą neišsimiegojusi. Namuose gėrė alų, klausė ar ji suprato. A. telefone nustatė kodą, nesusitvardė, paėmė telefoną ir metė. Ji atsikalbinėjo. Su L. S. augina du vaikus. A. sudavė per apatinę lūpą. Blogai padarė, gailisi. Alkoholis turėjo įtakos. Šiuo metu dirba. Turėtų lėšų sumokėti baudą.

Teisiamojo posėdžio metu E. I., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. I. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Pilnai prisipažįsta padaręs šį nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nori parodyti, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su šeima: sugyventine L. S., jos dukra A., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jų dviem mažamečiais vaikais E., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vieno kambario butas yra L. nuosavybė. 2021 m. spalio 4 d., apie 20 val. tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas dėl jos naudojimosi telefonu. Ji priklausoma nuo telefono, nuolat sėdi „telefone“, taip pat naktimis naudojasi, trukdo visiems miegoti. 2021 m. spalio 4 d. jis jos dar dienos metu prašė ištrinti programėles, tačiau ji nereagavo. Vakare, jis jai pasakė, kad atneštų jam telefoną, tam, kad nesinaudotų nakties metu. Ji nesutiko. Telefonas gulėjo ant palangės kambaryje. Jis paėmė telefoną, jis buvo užrakintas, paprašė, kad ji pasakytų telefono slaptažodį. A. atsisakė. Jis nesusivaldė ir metė telefoną į A. Ji tuo metu pusiau gulom sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo maždaug 1-1.5 m. atstumu nuo jos. Telefonas jai pataikė į krūtinę. Jis dar kartą paprašė, kad ji atrakintų savo telefoną. A. pradėjo atsikalbinėti, tada jis dešinės rankos delnu sudavė jai į lūpas, tikslo pataikyti į lūpą neturėjo, tiesiog taip išėjo. Matė, kad iš lūpos pasirodė kraujas, jo nebuvo daug. Sugyventinė iškvietė policiją. Pareigūnų laukė namuose. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, kad nesusivaldė, tiesiog A. savo elgesiu išvedė iš pusiausvyros. Ji neklauso nei mamos, nei jo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali gyventi pas savo mamą L. I. adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, butas pirmame aukšte, prižada, kad nesilankys L. bute kol vyksta tyrimas, nebendraus su A. Jis vienintelis šeimoje dirbantis žmogus, rytoj jam į darbą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas kuo ekonomiškesniu būdų: baudžiamuoju įsakymu, sutrumpintu įrodymų tyrimu. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 157-159).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. I. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašė A. Visiškai prisipažįsta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas kuo ekonomiškesniu būdu, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Pasilieka prie savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu 2021 m. spalio 5 d. (b. l. 163).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad liudytoja apklausta L. S. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis E. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas namuose, kambaryje paprašė jos dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ištrinti mobilaus telefono visas socialinių tinklų programėles, kadangi ji nesimoko mokykloje, nemiega naktimis, o iki paryčių naršo socialiniuose tinkluose. Dukra su tuo nesutiko, ištrinti socialinius tinklus atsisakė, po ko sugyventinis paėmė jos telefoną ir paprašė jį atrakinti, dukra nesutiko, ko pasekoje jis metė telefoną dukrai į kairės pusės krūtinę, bei su dešinės rankos delnu sudavė jai į apatinę lūpą kairėje pusėje ir ją prakirto, taip jos dukrai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. Prašo dėl šito įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-1-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad jai išaiškintos BPK 82 str. 2 dalies normos, sutinka duoti parodymus. Papildomai nori parodyti, kad ji, jos sugyventinis E. ir trys vaikai gyvena pažymoje nurodytu adresu, vieno kambario bute. Butas nuosavybės teise priklauso jai. E. nėra A. biologinis tėvas, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. jie visi kartu gyvena šiame bute. Su E. turi du mažamečius vaikus E., ir K. 2021 m. spalio 4 d., apie 20 val. visa šeima buvo namuose. Vaikai jau gulėjo lovoje. Konfliktas kilo tarp A. ir E. dėl mobilaus telefono. E. reikalavo, kad A. atrakintų savo telefoną bei duotų jam tuo tikslu, kad jis galėtų ištrinti programėles. A. atsisakė. Jis šaukė ant A. Ji bandė jį raminti, tačiau jis jos neklausė, bambėjo. Supykęs paėmė A. telefoną ir metė jai į krūtinę. Tuo metu A. gulėjo lovoje, ji buvo tik su marškinėliais, šalia gulėjo ir E. Telefonas jai pataikė į krūtinę. E. tuo metu buvo maždaug 1-1,5 m. atstumu nuo A. A. jį apšaukė durniumi. E. nesusivaldė ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė A. į veidą, pataikė į kairės pusės žandą arčiau lūpos. Ji mano, kad A. nuo smūgio dantimis iš vidaus įsikando lūpą. Pasirodė kraujas, jo buvo nedaug. Ji pasakė, kad jis vėl prisižaidė, kad ji kviečia policiją. Jis atsakė „kviesk, ožka“. Ji paskambino pagalbos telefonu. Viskas vyko jos ir vaikų akivaizdoje. Tą dieną jis vartojo alkoholį, gėrė alų, išgėrė du butelius po 1,5 l. Tai jau antras kartas kai E. smurtauja prieš A. Po įvykio pas teismo medikus apžiūrai nesikreipė, į polikliniką taip pat nesikreipė, medikų pagalbos nereikėjo, GMP pagalbos taip pat atsisakė. Lūpa sugijo savaime, žaizdos, patinimo nebuvo. Ant veido ir krūtinės jokių mėlynių nebuvo. Šiuo metu E. gyvena pas savo mamą (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad sutinka duoti parodymus, pažada sakyti tiesą. Buvo mokykloje ir gavo nuo patėvio žinutę ir jis jai parašė, kad ji ištrintų „Tik Tok“ ir kitas programėles, ji buvo pamokoje ir nieko negalėjo atrašyti. Grįžo namo ir jis jos paklausė ar ji ištrynė, ji pasakė, kad neištrynė, jis liepė ištrinti vis tiek, bet netrynė, nes telefonas yra jos nuosavybė, jis jai telefoną padovanojo. Telefone yra slaptažodis uždėtas, patėvis pradėjo rėkti, kad atrakintų telefoną, ji nerakino, jis paėmė telefoną, jį metė jai į krūtinę, ji nepamena ar jį pastūmė ar ne. Tada mama liepė jam ramintis, bet jis toliau šaukė ir mama iškvietė policiją, policija atvažiavo ir išvežė jį. Viskas buvo gal pusantro mėnesio atgal, tiksliai neprisimena. Viskas vyko namuose, kambaryje. (duomenys neskelbtini). Patėvis keikėsi ant jos, sakė, kad jeigu būtų jo dukra, jis ją suspardytų kaip obuolį, daugiausia buvo keiksmažodžių. Ji neatsimena ar patėvis jai iš delno davė per lūpą ar iš telefono. Policija, kai atvažiavo tai fotografavo lūpą. Sesė matė, ji buvo išsigandusi. Mama matė, ji vienoje lovoje sėdėjo, o mama kitoje. Liepė jam ramintis, nes jis dar buvo išgėręs. Ji mato pagal jį kada jis išgėręs, pas jį dar alaus buvo likę. Kai metė į krūtinę jai lyg ir neskaudėjo, jai skaudėjo tik tada, kai į lūpą pataikė. Kai į krūtinę pataikė iš telefono viskas gerai buvo, o lūpa ištinusi buvo, praskelta, bėgo kraujas, buvo ištinusi visą kitą dieną, o po to praėjo. Sužalojimas ant lūpos buvo šone, kamputį, labiau iš vidaus. Jai patėvis trenkė į lūpą, tik neatsimena ar iš delno, ar iš kumščio, ar iš telefono. Į lūpą pataikė vieną kartą. Jie nesikalbėjo su juo po šitos situacijos, kai jį paleido iš policijos, jis atėjo susirinko daiktus ir viskas. Nerašė ir neskambino jai. Buvo seniau tokių konfliktų, antras kartas jau kaip su policija tai įvyko (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. N. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 20 val. iš OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama prieš mažametę mergaitę. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėja, nukentėjusios mergaitės mama. Bute dar buvo įtariamasis bei 3 nepilnamečiai vaikai. Pranešėja paaiškino, kad tarp jos sugyventinio ir dukters įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad mergaitė per daug naudojasi telefonu, nesimoko ir panašiai. Jis paprašė, kad ji atrakintų telefoną, tam kad jis ištrintų programėles, dukra nesutiko. Konflikto metu sugyventinis metė į dukrą telefoną, pataikė į krūtinę, po to delnu sudavė jai į veidą, pataikė į lūpą. Mergaitė patvirtino mamos žodžius. Įtariamasis neneigė, kad konflikto metu metė telefoną bei sudavė podukrai į veidą. Jis aiškino, kad ji jo neklauso, nesimoko, nuolat naršo telefone, dėl to jis ir norėjo ištrinti programėles. Nukentėjusioji mergaitė buvo susijaudinus, pastebėjo, kad jos akys paraudusios. Jos kolega apžiūrėjo mergaitės lūpą. Pasakė, kad lūpos vidinėje pusėje yra žaizda, kuri negausiai kraujuoja. Jis pasiūlė iškviesti medikus, tačiau mama atsisakė. Įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 44-45).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti bylai reikšminga informacija (b. l. 47-104).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų Body kamera 1732 2021 m. spalio 4 d. filmuoti vaizdo įrašai. Įjungus 1 vaizdo įrašą matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Buto duris atidaro moteris šviesiais plaukais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai L. S.). Pareigūnai klausia kas atsitiko. L. S. sako, kad trankosi. Pareigūnas prašo patikslinti. L. S. kreipiasi į A., prašo papasakoti. Vyriškas balsas sako, kad jis papasakos kaip iš tikrųjų viskas buvo. Mato įtariamąjį E. I.. E. I. sako, kad ji (A.) buvo mokykloje, jis jai parašė, kad kai grįš ištrintų ,,snapchatą“, ,,whatsapp“, nes ji naktimis nemiega. L. S. sako, kad jis tiesiog dėl telefono prikibo, nes pin kodų neduoda. E. I. sako, kad dar kartą jai pakartojo, A. jį išvedė iš kantrybės. Pareigūnas klausia ar buvo smurtas, ar jis smurtavo. E. I. atsako, kad taip vieną kartą jai per veidą davė, jis prisipažįsta. Ji jo podukra, (duomenys neskelbtini) metų. Pareigūnas patikslina dėl ko jis trenkė jai. E. I. atsako, kad dėl telefono, jis paprašė jos, kad atrakintų pin kodą, ištrintų programas, ji visą dieną nieko darė taip ir išvedė jį iš kantrybės. Jis išgėrė puoduką alaus. L. S. sako, kad ne puoduką, o du ,,bambaliai“ guli. Pareigūnas klausia kur viskas buvo. L. S. atsako, kad kambaryje, vaikai viską matė. Pareigūnas klausia ar ji kaip mama turi pretenzijų. L. S. atsako, kad tegul jis eina savo keliais, čia jau ne pirmas kartas. Pareigūnas užeina į kambarį, klausia ar sužalojimų kažkokių nėra. Kambaryje bendrauja su mergaite. E. I. sako, kad jeigu neįmanoma (duomenys neskelbtini) metų dukrai pasakyti kaip daryti, jis nesupranta kaip ją auklėti. Pareigūnas atsako, kad tikrai ne per veidą mušti. E. I. sako, kad jis ją nuo vaikystės augina, bet tikrai ne taip kaip ji dabar elgiasi. Pareigūnas prašo pateikti visų dokumentus. L. S. sako, kad jis nepasimokino, nes tai jau ne pirmas kartas. L. S. ir E. I. konfliktuoja tarpusavyje. Pareigūnas sako E. I., kad jis apsirengtų ir eitų iki mašinos. Jis sako, kad kol ji su jais negyveno, viskas buvo gerai, ji gyveno pas tėvą, kuris prieš ją narkotikus vartojo, pardavinėjo, o ji metus nesimokino. Pareigūnas atsako, kad ir mušimas nėra auklėjimo būdas. E. I. atsako, kad jis sutinka, bet ji išvedė iš kantrybės, kiek galima. E. I. ir L. S. vėl ginčijasi. Pareigūnas eina į kambarį pas mergaitę, klausia kas atsitiko. Mergaitė atsako, kad vieną kartą delnu jai trenkė, jai skaudėjo, kraujas bėgo, greitosios jai nereikia, po to mama iškvietė policiją. Įjungus 2 vaizdo įrašą, E. I. piktinasi, kad svetimą vaiką užaugino kaip savo, o ji nerodo pagarbos patėviui, vaikui užtenka pasakyti ir klauso. Pareigūnas ramino, sako kai išsiblaivys tada išsiaiškins. Pareigūnas eina apžiūrėti mergaitės, prašo parodyti lūpą. E. I. sako, kad telefoną metė jai į krūtinę. Pareigūnas aiškinasi ar ji jautė skausmą. Pareigūnai veda E. I. į automobilį (b. l. 116-117).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas, kurį įtariamasis E. I. metė į nukentėjusiąją A. B.. Mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung72A“, naudotas. Telefonas plastikiniame dėkle, ekranas užklijuotas apsaugine plėvele. Plastikinis dėklas žalsvos spalvos su blizgučiais. Apsauginė plėvelė apibraižyta. Telefono plotis - 7,5 cm, aukštis - 16 cm. Apžiūra baigta (b. l. 119-122).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju, BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinus byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje surinktų duomenų (įrodymų) patikimumo bei to, kad kaltinamasis iš tiesų padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas.

Teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – t. y. tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas suvokė, jog asmuo, kurio atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, yra mažametis arba galėjo ir turėjo tai numatyti. Mažametis yra asmuo iki 14 m. Kaip nustatyta byloje, nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) m. Ši aplinkybė E. I. buvo žinoma, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusiosios gimimo metus; kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad E. I. pareigūnams nurodė nukentėjusiosios amžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis suvokė ir žinojo aplinkybę, jog nukentėjusioji yra mažametė.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.)

Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nesusitvardė, paėmė telefoną ir metė į nukentėjusiąją bei sudavė jai per apatinę lūpą. Tai, kad nukentėjusioji A. B. patyrė kaltinime išvardintus padarinius – sumušimus ir fizinį skausmą –patvirtina liudytojos L. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ,,Pasirodė kraujas, jo buvo nedaug“; nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių metu ji nurodė, kad ,,jai skaudėjo tik tada, kai į lūpą pataikė. Kai į krūtinę pataikė iš telefono viskas gerai buvo, o lūpa ištinusi buvo, praskelta, bėgo kraujas, buvo ištinusi visą kitą dieną, o po to praėjo“; apžiūrų protokolai, fotonuotraukos, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais.

Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis E. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto namuose metu smurtaudamas prieš mažametę A. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie E. I. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Spręsdamas dėl E. I. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. I. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą prieš mažametį, į šio nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. E. I. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. I. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – E. I. dirbantis (iš jo žodžių), baustas administracine tvarka (b. l. 136-144), teistas, paskutinį kartą 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 145-150). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nors už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam anksčiau buvo skirtas areštas, tačiau teismas mano, kad baudos (ekonominio nubaudimo) paskyrimas padarys didesnį poveikį nei analogiškos bausmės paskyrimas. Teismas mano, kad ši bausmė padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje skiriama 51 MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 34 MGL dydžio bauda.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. spalio 4 d., 20.50 val. iki 2021 m. spalio 5 d., 15.55 val. (b. l. 164,165). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamasis prašė leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį, šeimyninę padėtį, bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 8 mėnesius.

E. I. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sugyventinės dukterį), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. vasario 9 d. teismui pateikė prašymą iš E. I. valstybės naudai priteisti 217.38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro A. B. atstovo advokato Viktoro Firsovo darbo užmokestis. 2022 m. kovo 9 d. gautas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš E. I. valstybės naudai priteisti 288,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju atstovas advokatas Viktoras Firsovas buvo nukentėjusiajai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje, 55 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Šioje byloje, vertinant E. I. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis nors šiuo metu dirba, tačiau teismas neturi duomenų apie jo kitas gaunamas pajamas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasi turi mažamečių vaikų, į tai, kad jam paskirta baudos bausmė. Manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir E. I. skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 4 d., 20.50 val. iki 2021 m. spalio 5 d., 15.55 val. (vieną dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir skirti galutinę bausmę – 32 MGL (1600 Eur) (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti E. I. 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. I. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. I. atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.