- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2013-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20935-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „ARTstatyba“
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- UAB „WOODLAND.LT“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ARTstatyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7845-294/2021 pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „ARTstatyba” dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „WOODLAND.LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. 2020 m. liepos 24 d. Ieškovas UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 662,32 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovas UAB „ARTstatyba“ pateikė UAB „Woodland.lt“ užsakymą pagaminti grindines lentas. Pradinis kreditorius UAB „Woodland.lt“ išrašė atsakovui išankstinę sąskaitą-faktūrą 762,30 Eur sumai užsakymui patvirtinti, pagal kurią atsakovas sumokėjo 200,00 Eur avansą. Pagaminęs atsakovui prekes, pradinis kreditorius UAB „Woodland.lt“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 802,30 Eur bei informavo atsakovą apie grindinių lentų pagaminimą. Atsakovas PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, pretenzijų dėl gaminių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau už gaminius atsakovas su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs iki šiol. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas UAB ”Juris LT“ ir UAB “Woodland.lt“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB “Woodland.lt“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „ARTstatyba“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 662,32 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 662,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 308 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Juris LT.
4. 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl konkrečios spalvos ir matmenų parketo pagaminimo. Atsakovas padarė avanso pavedimą. Po avanso pervedimo atsakovas negalėjo susisiekti su įmonės vadovu. Praėjus tam tikram laikui atsakovas buvo informuotas, kad pagamintas parketas, kurio matmenys šiek tiek skyrėsi, nes nepavyko pagaminti ieškovo užsakytojo. Atsakovas nurodė, kad su pakeitimais nesutinka ir nutraukia bendradarbiavimą. Todėl ieškovas pasinaudojo kitų juridinių asmenų paslaugomis. Ieškinyje nurodomos sąskaitos faktūros nėra gavęs.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pateiktus prieštaravimus nurodė, jog pradinis kreditorius UAB „Woodland.lt“ yra informavęs ieškovą, kad jam atsakovas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl vėlavimo pagaminti produkciją, taip pat yra siuntęs atsakovui sąskaitą kelis kartus, taip at yra siuntęs atsakovui gaminių fotonuotraukas bei kvietęs atsakovą atvykti apžiūrėti gaminius esant poreikiui. Be to, pradinis kreditorius pateikė fotonuotraukas, kurios paneigia atsakovo teiginius apie gaminių matmenų neatitikimus.
6. Trečiasis asmuo teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagamintas parketas neatitiko užsakovo reikalavimų. Trečiasis asmuo siūlė atvykti apžiūrėti parketą, tačiau atsakovas to nepadarė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pretenzijų, kurios pagrįstų atsiliepime dėstomus argumentus. Be to, byloje pateiktos nuotraukos paneigia atsakovo argumentus dėl gaminio matmenų neatitikimų ar kitų trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 662,32 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 662,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 308 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Juris LT.
8. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo užsakymą parketas buvo pagamintas. Priešingai atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi – trečiuoju asmeniu. Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad kiti juridiniai asmenys būtų pagaminę tinkamą parketą. Vien tik teiginiais, jog žodžiu trečiasis asmuo informuotas apie sutarties nutraukimą ir tinkamą pareigų nevykdymą, teismas vadovautis negali. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pagal teismui pateiktus atsakovo prieštaravimus, kurie neparemti įrodymais, teismo priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas ir paliktinas galioti visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) UAB „ARTstatyba” prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas ir nesant tam jokio pagrindo prioritetiškai vertino vien tik ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, kai tuo tarpu Atsakovo pateiktų įrodymų ne tik, kad nevertino, bet Sprendime nurodė, kad tokie įrodymai iš viso nebuvo pateikti teismui.
9.2. Sprendime nurodyta, kad Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pretenziją. Atsakovas nurodo, kad tokio atsiliepimo nepateikė, kadangi Atsakovas pretenzijos niekada negavo ir būtent Ieškovas nepateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nei pretenzijos išsiuntimą, nei jos įteikimą Atsakovui patvirtinančių duomenų. Dėl to Atsakovas ir negalėjo pateikti atsiliepimo į pretenziją, kadangi jos tiesiog niekada iš trečiojo asmens nebuvo gavęs.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas mano, kad ši pretenzija buvo parengta kaip 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus priedas siekiant palankaus rezultato byloje. Taigi, atsakovas negali būti kaltinamas tuo, kad nepateikė atsiliepimo į dokumentą, kurio niekada iki teisminio proceso nebuvo gavęs. Vien dėl tokios įrodymų vertinimo klaidos pirmosios instancijos teismas negali būti laikomas tinkamai išnagrinėjęs bylą. Be to, sprendime nurodyta, kad Atsakovas nepateikė duomenų, kad pagamintas parketas neatitinka užsakyme nurodytų matmenų ar turi kitų trūkumų. Šis pirmosios instancijos teismo teiginys taip pat yra absoliučiai nepagrįstas ir tiesiog prieštaraujantis bylos medžiagai. Kaip buvo nurodyta Atsakovo teismui raštu pateiktuose prieštaravimuose bei paskutiniame teismo posėdyje duodant paaiškinimus, Atsakovas telefonu kreipėsi į trečiąjį asmenį, kad jam sutartu terminu būtų pagamintas konkrečių išmatavimų parketas. Po pokalbio telefonu, tą pačią dieną Atsakovas išsiuntė trečiajam asmeniui per siuntų tarnybą 3 parketo lenteles kaip pavyzdį, kokio parketo (tikslūs matmenys ir spalva) jam reikia. Šio fiziškai trečiajam asmeniui pateikto parketo pavyzdžio matmenys buvo identiški tiems, kurie buvo nurodyti telefonu. Pavyzdžio išsiuntimo trečiajam asmeniui duomenys (siuntos autobusu kvitas) taip pat buvo pateikti teismui, jų tikrumo Ieškovas ir trečiasis asmuo nekvestionavo. Gavęs pavyzdį, trečiasis asmuo 2019-01-31 vakare Atsakovui elektroniniu paštu atsiuntė paties trečiojo asmens parengtą 2019-01-30 išankstinęs sąskaitą faktūrą 762,30 Eur sumai. Joje buvo nurodyti būtent tie sutarto pagaminti parketo duomenys (20x61,5x501mmm), dėl kurių buvo kalbėta telefonu ir kurie buvo vizualiai matomi ir lengvai pamatuojami pagal papildomai trečiajam asmeniui nusiųstą pavyzdį. Po keleto nesėkmingų bandymų susisiekti telefonu, Atsakovas paprašė jo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens iš savo mobilaus telefono numerio paskambinti trečiojo asmens direktoriui. Dėl nesuprantamų priežasčių tik tada buvo atsiliepta telefonu ir po trečiojo asmens direktoriaus pasipiktinimo išreiškimo, atsakovui buvo nurodyta, kad užsakytas parketas dar po savaitės bus pagamintas. Kadangi atsakovas siekė kaip galima greičiau įvykdyti jo paties užsakovo užsakymą, atsakovas sutiko dar kelias dienas palaukti. Po keleto dienų atsakovui paskambino trečiojo asmens direktorius ir nurodė, kad jo pagaminto uosio parketo matmenys yra šiek tiek kiti, kadangi tokių matmenų ir spalvos uosio parketo, kokio prašė atsakovas, jiems nepavyko pagaminti. Savaime suprantama, po tokio trečiojo asmens direktoriaus pareiškimo atsakovas jam nurodė, kad tokia situacija yra nepriimtina ir jis daugiau nebendraus.
9.4. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo net nedalyvavo teismo posėdžiuose, nei teismas, nei atsakovas neturėjo galimybės jų paklausti ir/ar išsiaiškinti apie tai, kodėl patys pateikė kitus pagaminto parketo duomenis, nei buvo užsakyti, kodėl pateikė pretenziją teismui, nors jos niekada neatsiuntė atsakovui ir jis jos niekada negavo. Tačiau net ir šių sąlygų pirmosios instancijos teismui pakako pripažinti, kad gaminys pagamintas tinkamas, o atsakovas nebendradarbiavo. Paminėtos aplinkybės sudaro sąlygas teigti, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, klaidingai, galimai net ant šabloninio sprendimo teksto (nepakeičiant net atsakovo pavadinimo), todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir jis turi būti panaikintas.
10. Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė:
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Byloje nustatyta, kad 2020 sausio 30 d. atsakovas UAB „ARTstatyba“ trečiajam asmeniui pateikė UAB „Woodland.lt“ užsakymą pagaminti grindines lentas (parketą). 2020 m. sausio 30 d. UAB „Woodland.lt“ išrašė atsakovui išankstinę sąskaitą - faktūrą 762,30 Eur sumai užsakymui patvirtinti, pagal kurią atsakovas 2020 m. vasario 1 d. sumokėjo 200,00 Eur avansą (Ieškinio priedai Nr. 5, 7). 2019 m. vasario 19 d. pagaminęs atsakovui prekes, UAB „Woodland.lt“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 802,30 Eur bei informavo atsakovą apie grindinių lentų pagaminimą (ieškinio priedas Nr. 12, ieškovo atsiliepimo į prieštaravimus priedai Nr. 4, 8). Atsakovas PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, pretenzijų dėl gaminių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau už gaminius atsakovas su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs iki šiol. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas UAB ”Juris LT“ ir UAB “Woodland.lt“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB “Woodland.lt“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „ARTstatyba“. Ieškovas kaip naujasis kreditorius UAB ”Juris LT“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą (Ieškinio priedai Nr. 3, 4). Ieškovo patvirtinimu, skola buvo apmokėta iš dalies ir likęs atsakovo įsiskolinimas siekia 562,30 Eur, taip pat priskaičiuotos 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip šio įstatymo pagrindu priskaičiuotos 60,02 Eur palūkanos.
15. Apeliantas argumentuoja, kad neprivalo atsiskaityti už parketą pagal žodinę sutartį, kadangi atsakovui buvo perduota netinkamų matmenų produkcija. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas žodinis susitarimas. Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
17. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
18. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad pagal atsakovo užsakymą parketas buvo pagamintas tinkamai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdamas tik 200,00 Eur (įsiskolinimas siekia 562,30 Eur). Atsakovas teigdamas, kad pagaminto uosio parketo matmenys yra kiti, kokių prašė atsakovas, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo ne tik deklaratyviai nurodyti atitinkamas aplinkybes, tačiau ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsakovas pateikė tik 2019 m. sausio 30 d. siuntos autobusu kvitą ir 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 28 d. sąskaitas faktūras (atsakovo prieštaravimų priedai), iš kurių matyti, jog atsakovas, naudojosi ir kitų asmenų paslaugomis (UAB „Parketo gamyba“ ir UAB „Arantėja“). Kadangi atsakovo vykdoma veikla – butų ir kitų patalpų remontas, visiškai suprantama, jog atsakovas nuolat naudojasi kitų asmenų paslaugomis, tačiau tai savaime nėra susiję su šios bylos aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, kadangi jie negali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje, t. y. aplinkybės, kad atsakovo užsakymas buvo atliktas netinkamai. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jų nevertino.
19. Byloje esantis susirašinėjimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nebejotinai patvirtina, jog UAB „WOODLAND,LT“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai – pagamino prekes pagal atsakovo pateiktą pavyzdį (2019 m. vasario 21 d., vasario 25 d. elektroniniai laiškai atsakovui UAB „ARTstatyba“). Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (atsiliepimo į prieštaravimus priedas Nr. 3). Viena vertus sutiktina su apelianto argumentu, jog šalies (šiuo atveju atsakovo) paaiškinimai taip pat laikytini įrodymais (CPK 186 straipsnis), kita vertus, vien tik atsakovo paaiškinimų (kai byloje yra ieškovo priešingi įrodymai), nepakanka daryti išvadą, jog pagaminto parketo matmenys neatitiko (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas vienu iš pagrindinių argumentų, kuriuo nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nurodo ir tai, kad jis negavo pretenzijos ir nėra gavęs ir sąskaitos faktūros. Nors byloje nėra duomenų, kad šie dokumentai atsakovui buvo įteikti, tačiau iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad apie tai atsakovas buvo informuotas. Neįtikimas atsakovo argumentas, jog atsakovas apie tai nežinojo, nes susirašinėjimas tarp šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) vyko būtent nurodytais adresais, kuriais rašydavo ir pats atsakovas, dėl to visiškai akivaizdu, jog atsakovui apie tai turėjo būti žinoma.. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas netinkamai įvykdė savos įsipareigojimus - neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl įrodymų vertinimo ir teismo pareigos motyvuoti sprendimą
20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nemotyvavimo priimto sprendimo, dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
22. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendimas nors ir nėra detaliai motyvuotas, be kita ko yra ir rašymo apsirikimų (sprendimo aprašomojoje dalyje atsakovu nurodytas kitas juridinis asmuo ir kt.), visgi yra atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutarčių vykdymo principus konstatavo, kad pagal atsakovo užsakymą parketas buvo pagamintas. Teismas nurodo, jog priešingai atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi – trečiuoju asmeniu UAB “Woodland.lt“. Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad kiti juridiniai asmenys būtų pagaminę tinkamą parketą. Vien tik teiginiais, jog žodžiu trečiasis asmuo informuotas apie sutarties nutraukimą ir tinkamą pareigų nevykdymą, teismas vadovautis negali. Atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad su skola nesutiko nepateikė, pavyzdžiui atsiliepimo į pretenziją, kurioje būtų numatyta, kad skola ginčijama arba bet kokio įrodymo, kad pagamintas parketas neatitinka užsakyme nurodytų matmenų ar turi kitų trūkumų. Be to, prie atsiliepimo taip pat nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys prieštaravimuose dėstomus teiginius.
25. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, nors ir minimaliai, tačiau motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika, tiek bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškinį, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantui buvo pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.
26. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovas nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.