Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-70-733/2024 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00027-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.12; 22.1.4; 22.9.10.

2024 m. gruodžio 12 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

D. S. - G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. – G. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki 2023-12-27 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu - (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su šia kreditore, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą - pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusiosios institucijos - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. – G., kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. – G. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 565¹ straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017-04-20 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Vertinant aptariamą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, – ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Todėl, norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – JANĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Pažymėtina, kad JANĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, D. S. – G. JANĮ 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos akcentavo savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl D. S. – G. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad D. S. – G. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. S. – G. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 4 dalimis, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. S. - G. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.