Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-216-316/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-12-01
Bylos Nr.: 1A-216-316/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21651-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nuteistasis: A. S., L. V., P. V.
Advokatai: Algimantas Ruginis, Kristina Adomavičienė, Adomas Jonauskas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-316/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21651-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,gynėjams advokatams Adomui Jonauskui, Kristinai Adomavičienei, Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio, nuteistosios L. V., nuteistojo P. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo

L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Į L. V. paskirtą bausmę įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.

P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas

– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gegužės 19 d. vagystės) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. vagystės) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, P. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, P. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų.

Į P. V. paskirtą bausmę įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas

– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Į A. S. paskirtą bausmę įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį.

Nuspręsta iš L. V. išieškoti 493,83 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuspręsta iš P. V. išieškoti 717,25 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuspręsta iš A. S. išieškoti 623,29 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. L. V., P. V. ir A. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie įvykdė plėšimą, o būtent: jie 2020 m. gegužės 15 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami kartu, bendrais veiksmais parvertus ant žemės R. P. ir laikant jį prispaustą prie žemės, taip atimant galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą, R. P. priklausantį turtą: 30 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Doro 1360“, ne mažiau kaip 2 eurus grynųjų pinigų, ne mažiau kaip vieną namo raktą, neturintį materialinės vertės, ir plastikinį maišelį, kuriame buvo įdėtas materialinės vertės neturintis plaukų džiovintuvas.

1.2. Be to, P. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis įvykdė vagystę, o būtent: jis 2020 m. gegužės 19 d., apie 16.00 val., atrakinus namo duris su 2020 m. gegužės 15 d. įvykdyto plėšimo iš R. P. metu pagrobtu raktu, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą, R. P. priklausantį, turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, įdėtą į medžiaginį krepšį, kurių bendra vertė 25 Eur, fotoaparatą „Zorki“, įdėtą į odinį dėklą, kurių bendra vertė 25 Eur, ne mažiau kaip 10 vnt. sportinių apdovanojimo taurių, kurių vieneto vertė 10 Eur, bendra vertė 100 Eur, ne mažiau kaip 20 vnt. medalių, kurių vieneto vertė 5 Eur, bendra vertė 100 Eur, 5 Eur vertės molinę taupyklę, kurioje buvo ne mažiau kaip 20 eurų grynųjų pinigų, viso pagrobė turto už 275 Eur.

1.3. Be to, P. V. ir A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie įvykdė vagystę: o būtent jie 2020 m. rugsėjo 7 d., 13.09 val., veikdami kartu, išdaužus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą ir per langą įsibrovus į namo vidų, iš ten pagrobė svetimą, R. P. priklausantį, turtą - 5 Eur vertės nešiojamą žibintuvėlį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, P. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir P. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 15 dienų; į bausmės laiką P. V. įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė P. V. galutinę bausmę. Nurodo, kad teismas, P. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, subendrindamas su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, P. V. paskyrė neteisingą galutinę bausmę, nes bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, neteisingai pridėjo paskirtos arešto bausmės dalį – 10 dienų, kadangi įstatymas numato, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą arešto bausmės minimalus dydis yra 15 parų.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas adv. A. Ruginis prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-05-24 nuosprendį A. S. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

3.1. Teigia, kad nusikaltimas, A. S. inkriminuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nėra pilnai pagrįstas įrodymais, nes nukentėjusiojo, L. V., A. S. ir P. V. parodymai apie esmines BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes yra skirtingi, neįrodyti jokiais faktais, kad A. S. būtų naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jį apiplėšęs. Teismas nenustatė plėšimo požymių A. S. veiksmuose, neatliko išsamios įrodymų analizės, todėl visi neatitikimai, neaiškumai, įrodymų trūkumo spragos turi būti aiškinamos A. S. naudai.

3.2. Taip pat apeliantai skunde teigia, kad dėl 2020-09-07 įvykdytos vagystės A. S. galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, padaryta žala yra nežymi. Nurodo, kad A. S. į nukentėjusiojo namus ėjo pakviestas kito kaltinamojo P. V. atsiimti fotoaparatų, tikslo kažką pavogti A. S. neturėjo. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats P. V.. A. S. pripažino, kad išdaužė nukentėjusiojo namo langus, pastūmė apsaugos darbuotoją, bet apsaugos darbuotojas dėl to jokių pretenzijų teisme nereiškė. Taip pat nurodo, kad A. S. atsiprašė nukentėjusiojo, kompensavo nukentėjusiajam už išdaužtus namo langus. Teigia, kad dėl dingusio žibintuvėlio nukentėjusysis patvirtino, kad įskaitys jo vertę į jam A. S. duotus 100 Eur.

3.3. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, nes šiuo metu jis yra iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą: atsiribojo nuo netinkamų jam asmenų, dalyvauja projektinėje veikloje „Socialinės atskirties mažinimas, per integraciją į darbo rinką“, noriai dalyvauja savanorystės akcijose, nebegirtauja.

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl jai paskirtų bausmių subendrinimo ir paskirti jai švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant.

4.1. Teigia, kad ji yra nubausta per griežtai. Nurodo, kad teismas, subendrindamas jai paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme, padarė esminę klaidą, nes ji 2021-09-30 buvo lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų, o 2022 m. vasario 22 d. pasibaigė jos probacijos terminas ir ji buvo išregistruota iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registro, kaip pilnai atlikusi bausmę. Taip pat nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, posėdyje išsamiai paaiškino veikos aplinkybes, nurodė savo ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų atliktus neteisėtus veiksmus, todėl mano, kad taip prisidėjo prie tiesos nustatymo šioje byloje ir tai buvo pripažinta jos nusikalstamą veiką lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neginčija, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste ir teismas pagrįstai tai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodo, kad nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 2 metai, atlikdama laisvės atėmimo bausmę už aukščiau padarytą nusikalstamą veiką, apmąstė viso savo pragyvento gyvenimo klaidas ir padarė rimtas išvadas, kad daugiau jokių nusikaltimų nebedarys. Teigia, kad jau pats ikiteisminis tyrimas ir gana ilgas bylos nagrinėjimas teisme padarė jai didelę įtaką, kad ateityje nedarytų naujų nusikaltimų. Nurodo, kad nuo 2021 m. sausio 3 d. dalyvauja projektinėje veikloje „Socialinės atskirties mažinimas, per integraciją į darbo rinką“, dalyvauja asmeninėse ir grupinėse konsultacijose, visada atvyksta paskirtu laiku, aktyviai įsijungė į bendruomeninę veiklą, stengiasi kruopščiai atlikti pavestas užduotis, patinka dalyvauti savanorystės akcijose. Tvirtina, kad visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, atsisakė draugų, kurie jai darydavo neigiamą įtaką, nebevartoja alkoholio, aktyviai ieškosi darbo, nori toliau gyventi normalų gyvenimą, pradėti dirbti ir nebedaryti jokių nusikaltimų.

4.2. Teigia, kad teismas, parinkdamas jai vienintelę, pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nespręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, nesilaikė teisingumo principo, netaikė ir visiškai nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymi, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 nuo 2015-03-24 pakeista BK 75 straipsnio l dalis, išplėtė galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. BK 75 straipsnio esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-404/2007). Nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas netaikydamas šio instituto privalo motyvuoti, kodėl nėra pakankamo pagrindo jo taikyti, o esant galimybei taikyti aptartą institutą, turi nurodyti motyvus, kuriais remiasi, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė argumentų dėl BK 75 straipsnio taikymo, todėl apeliantė laiko, kad tai yra vienas iš požymių, jog teismo nuosprendis dėl bausmės taikymo nėra pagrįstas. Mano, kad teismas neteisingai paskyrė jai realią laisvės atėmimo bausmę, netaikydamas bausmė vykdymo atidėjimo instituto.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. ir jo gynėja adv. K. Adomavičienė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl P. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. vagystės) ir P. V. išteisinti, nes padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, o už kitų nusikalstamų veikų padarymą skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

5.1. Teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyrė visus surinkus byloje duomenis, suformavo netinkamas išvadas, atitinkamai paskyrė neteisingą bausmę, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nesutinka su teismo išvada, kad P. V. kaltė dėl 2020-09-07 vagystės yra įrodyta, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. V. nuosekliai teigė, kad į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą kartu su A. S. ėjo pasiimti fotoaparato ir knygų, kuriuos anksčiau buvo atnešęs nukentėjusiajam, kad ketino paimti tik konkretų fotoaparatą ir knygas, žinojo, kur minėti daiktai yra sudėti, kadangi suveikė signalizacija ir pamatė atvykusį apsaugos darbuotoją, tai iš namo pasišalino jokių daiktų iš namo nepaėmę, juolab žibintuvėlio, kuris iš viso nebuvo reikalingas. Teigia, kad teismas jo išsakytą frazę, kad „nieko nespėjo paimti“, interpretavo savaip, nes šiuo atveju buvo turima galvoje, kad jis nespėjo pasiimti jo ankščiau atneštų knygų ir fotoaparato. Nurodo, kad tokius P. V. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir A. S., nukentėjusysis R. P., kuris nurodė, kad P. V. jam buvo atnešęs fotoaparatų ir knygų, bei tiksliai apibūdino iš jo namų pavogtą žibintuvėlį. Pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad iš įvykio vietos paimtas žibintuvėlis panašus į jo, bet jis nėra tikras, kad tai jo, nes jis nepamena, ar ant žibintuvėlio buvo geltona juostelė, o teisme nukentėjusysis, apžiūrėjęs žibintuvėlį, nurodė, kad jam rodomas žibintuvėlis jam nepriklauso. Dėl šių paminėtų aplinkybių mano, kad teismas subjektyviai vertino įrodymus, padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, neva į gyvenamąjį namą buvo įsibrauta tikslu pagobti R. P. priklausantį turtą, konkrečiai žibintuvėlį, atitinkamai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 7 d. vagystės), nors P. V. veikoje ir nebuvo šio nusikaltimo sudėties.

5.2. Taip pat apeliantai teigia, kad teismas, skirdamas P. V. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, nors pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad jam nustatytos diagnozės: B23.8 ŽIV sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles (diagnozės nustatymo data 2021 m. birželio 7 d.), ŽIV infekcija, išsekimo sindromas, lėtinis VHC, B 18.2 lėtinis virusinis hepatitas C (nustatymo data 2021 m. birželio 7 d.). Nors pagal ekspertizės akto Nr. EG 73/2022(04) išvadą P. V. nėra nustatyta ligų, kurios įtrauktos į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės tvarkos aprašo“ 1 priedo „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, tačiau tai nekeičia situacijos rimtumo ir jo sveikatos būklės sunkumo, kadangi jis nuolatos turi vartoti paskirtus atitinkamus vaistus, laikytis rėžimo, jam turi būti atliekami medicininiai tyrimai, koreguojamas gydymas. Nors laisvės atėmimo vietose ir yra teikiamos medicininės paslaugos, tačiau kokybiškas gydymas, atsižvelgiant į jam nustatytas diagnozes, jam nebus užtikrintas, tai dar labiau pablogins jo sveikatos būklę. Teigia, kad teismo išvados, jog P. V. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nusikalsti, neatitinka tikrovės, nes jis yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau dėl sveikatos būklės darbo pasiūla yra labai ribota, atlieka atsitiktinius darbus ir stengiasi save išlaikyti. Nuo 2020-08-03 dalyvauja projektinėje veikloje „Socialinės atskirties mažinimas, per integraciją į darbo rinką”, šio projekto vadovo yra teigiamai charakterizuojamas.

5.3. Mano, kad teismas P. V. skyrė per giežią bausmę, nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Mano, kad taisant ir auklėjant P. V. neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, būtų tikslingiau, teisingumo principas nebus pažeistas, bus užtikrinti bausmės tikslai, nes reali laisvės atėmimo bausmė neabejotinai padarys neigiamą įtaką jo sveikatai ir socialiniams ryšiams.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti. Nuteistosios L. V. gynėjas adv. A. Jonauskas prašė jos ginamosios apeliacinį skundą tenkinti, dėl prokuroro apeliacinio skundo patenkinimo palikimo spręsti teismui. Nuteistojo P. V. gynėja adv. K. Adomavičienė prašė jos ginamojo ir jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. S. gynėjas adv. A. Ruginis prašė jo ginamojo ir jo apeliacinį skundą tenkinti, dėl prokuroro apeliacinio skundo tenkinimo paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

8. Nuteistosios L. V., nuteistojo P. V. ir jo gynėjos adv. K. Adomavičienės, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo adv. A. Ruginio apeliaciniai skundai netenkinami, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl P. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. veikos), apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl P. V. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. veikos). Taigi, apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

9.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. S. ir P. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl A. S. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

10. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad A. S. kaltė įvykdžius plėšimą byloje neįrodyta, nes visų nuteistųjų bei nukentėjusiojo R. P. parodymai yra skirtingi.

10.1. Teisme nuteistasis A. S. parodė, kad jis pakėlė nuvirtusį nukentėjusįjį, rado ant žemės nukritusius raktus, kuriuos padavė L. V., taip pat matė, kaip P. V. sudavė nukentėjusiajam per užpakalį, po to jis nuėjo savais reikalais, P. V. nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o L. V. nuvedė nukentėjusįjį. Tokius nuteistojo A. S. parodymus paneigia nuteistosios L. V. parodymai. Nuteistoji L. V. teisme parodė, kad nukentėjusysis nuvirto, nes buvo girtas, ir jam iš kišenės iškrito telefonas ir pinigai, matė, kaip P. V. trenkė nukentėjusiajam delnu per užpakalį, o A. S. – per šoną, paėmė nuo žemės pinigus ir raktus, kad raktus A. S. perdavė jai, o ji raktus perdavė P. V., matė, kad P. V. paėmė telefoną, kurį vėliau nunešė ir pridavė į lombardą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. V. parodė, kad nukentėjusysis nukrito ant žemės, nes A. S. pastūmė, taip pat nurodė, kad A. S. sudavė smūgį nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 113–115, 116–118, 119–121). Tokias aplinkybes nuteistoji L. V. patvirtino ir akistatų su P. V. bei A. S. metu (t. 5, b. l. 5–8, 23–25). Nors nuteistoji L. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kokius veiksmus ji atliko nukentėjusiojo R. P. atžvilgiu, tačiau jos dalyvavimą plėšime patvirtina nuteistųjų A. S. ir P. V. parodymai. Nuteistasis P. V. parodė, kad nukentėjusiojo telefoną, pinigus ir raktus jam padavė nuteistoji L. V., jis sau pasiliko vieną raktą, o telefoną nunešė ir pridavė į lombardą, jam L. V. sakė, kad ji parvertė nukentėjusįjį, „apėjo jo kišenes“, paėmė pinigus, plaukų džiovintuvą, telefoną. Taigi, nuteistųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokius nuteistųjų parodymus vertino kaip nuteistųjų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais rėmėsi tiek, kiek nuteistųjų parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus.

10.2. Taip pat nuteistojo A. S. kaltę įvykdžius plėšimą, patvirtina nukentėjusiojo R. P. parodymai. Teisme nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d., apie 23-01 val. jis grįžo namo labai girtas, kai jį prie namo durų iš nugaros užpuolė trise, parvertė ant žemės, prispaudė, laikė už sprando, nes negalėjo pasukti galvos, iš jo kišenių ištraukė pinigus (2-3 eurus), telefoną ir raktus nuo namų, paėmė jo turėtą maišelį, kuriame buvo rankšluostis, fenas, ir užpuolikai pabėgo, teigė, kad nematė, kas jį užpuolė, bet galėjo girdėti L. V. balsą, matė tris nubėgančius šešėlius. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad tiksliai neatsimena, kas ir kur jam sudavė smūgius, nes vilkėjo paltą, buvo tamsu, tik prisimena, kad jis buvo laikomas už sprando pargriautas ant žemės, negalėjo galvos pasukti. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad buvo užpultas iš nugaros ir pargriautas ant žemės, kad iš jo buvo paimti keli eurai, telefonas, raktai, maišelis, kuriame buvo rankšluostis ir plaukų džiovintuvas, nukentėjusysis R. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 3–6, 38–42, 116-119). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis sumuštas nebuvo, kad įtaria, jog jį užpuolė L. V. su draugais J. ir A., nes juos pažino iš balsų, be to, po kelių dienų L. V. jam minėjo žinanti, kur yra iš jo pavogtas telefonas, prašė už tai pinigų, kad dėl girtumo įvykio metu jis negalėjo konkretizuoti jį užpuolusių asmenų balsų bei, ką jam sakė. Įvertinus tokius nukentėjusiojo R. P. parodymus, matyti, kad nors įvykio metu nukentėjusysis dėl girtumo kai kurių įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė apie jo atžvilgiu atliktus veiksmus, t. y. kad buvo pargriautas ant žemės, būtent pargriautas kitų asmenų, o ne pats pargriuvo, kad buvo laikomas prispaustas prie žemės, jog negalėjo net pasisukti ar pasipriešinti, kad buvo apieškotos jo rūbų kišenės ir pagrobti jo turėti daiktai – raktai, telefonas, pinigai, maišelis, kuriame buvo plaukų džiovintuvas. Dėl to pagrįstai tokius nukentėjusiojo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nuoseklius ir jais rėmėsi spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

10.3. Be to, nukentėjusiojo parodymus, jog iš jo buvo pagrobtas įvykio metu jo turėtas mobiliojo ryšio telefonas, plaukų džiovintuvas, patvirtina byloje surinkti duomenys. Iš mobiliojo ryšio telefono „Doro 1360“ (IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)) duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius IMEI atliktos kontrolės metu nustatyta, kad į minėtą telefoną iš karto po nusikaltimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 16 d. 08:55:18 val., iki 2020 m. gegužės 16 d. 08:56:53 val., buvo įdėta SIM kortelė, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta, kad priklauso nuteistųjų pažįstamam liudytojui R. G. (t. 2, b. l. 51), o nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. į telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. S. (t. 2, b. l. 84, 101-112). Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. S. parodė, kad ji lombarde už 25 Eur nusipirko telefoną su pakrovėju, be dokumentų ir dėžutės, ir tik iš policijos sužinojo, kad tas telefonas yra vogtas (t. 1, b. l. 165; t. 2, b. l. 28, 29–35). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, kad L. V. pas jį į namus buvo atsinešusi baltos spalvos nedidelį plaukų džiovintuvą, kai 2020 m. pavasarį dažėsi plaukus, tačiau iš kur L. V. buvo gavusi plaukų džiovintuvą, jis nežino (t. 1, b. l. 157–158). 2020 m. spalio 6 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. V. pateikė plaukų džiovintuvą su užrašu rusiškomis raidėmis „Olimp“, kuris tyrimo metu buvo apžiūrėtas (t. 2, b. l. 22, 23–27) ir nukentėjusysis R. P. šį nuteistojo P. V. pateiktą plaukų džiovintuvą atpažino kaip tą patį, kuris iš jo buvo pagrobtas (t. 2, b. l. 36, 37–38). Šie paminėti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad daiktai iš jo buvo pagrobti atėmus jam galimybę priešintis, nes daiktai nukentėjusiajam iš karto nebuvo grąžinti. Pažymėtina, kad būtent šio plėšimo metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), raktas, kurį vėliau, t. y. 2020 m. gegužės 19 d. nuteistasis P. V. panaudojo vykdydamas vagystę iš nukentėjusiojo namų.

11. Įvertinus tai, kad nuteistųjų parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, kad nukentėjusiojo R. P. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, taip pat juos patvirtina nuteistosios L. V. parodymai, jog nukentėjusysis buvo pargriautas tiesioginiais nuteistojo A. S. veiksmais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo daiktai jam iš karto nebuvo grąžinti, nuteistieji tais daiktais laisvai disponavo (naudojosi patys, pridavė į lombardą, pinigus išleido alkoholiui ir pan.), daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. S., veikdamas kartu su nuteistaisiais L. V. ir P. V., įvykdė plėšimą nukentėjusiojo R. P. atžvilgiu – panaudojo fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, bei pagrobė svetimą turtą. Dėl to nuteistasis A. S. pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo A. S. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisinti.

Dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykdytos vagystės

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. ir jo gynėja prašo P. V. dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykdytos vagystės išteisinti, nes P. V. nieko iš nukentėjusiojo namo nepavogė. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuteistojo A. S. veiką dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykdytos vagystės vertinti kaip mažareikšmį nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. V. parodė, kad kartu su A. S. ėjo pas nukentėjusįjį pasiimti fotoaparatų ir knygų, kad alkūne išdaužė langą, pirmas įlipo į namo vidų, bet nieko nespėjo paimti, nes suveikė signalizacija ir atvažiavo apsaugos pareigūnas, todėl išdaužė kitą langą ir išlipo iš namo, jį sulaikė apsaugos darbuotojas, bet atėjęs A. S. pastūmė apsaugos darbuotoją ir jis kartu su A. S. nuėjo. Teisme nuteistasis A. S. parodė, kad kartu su P. V. nuėjo pas nukentėjusįjį pasiimti P. V. fotoaparatų ir senovinių knygų, kad beldė į duris, bet niekas neįsileido, todėl beldė į langą, kai vienas langas išdužo, o kitą langą išstūmė P. V., tada abu pro langą lipo į namo vidų pasižiūrėti, bet po 15 sekundžių prie namo atvažiavo apsaugos darbuotojas, todėl nespėję nieko paimti iššoko pro kitą namo langą, matė, kad atvažiavęs apsaugos darbuotojas laikė P. V., todėl pribėgęs pastūmė apsaugos darbuotoją ir tada kartu su P. V. nuėjo link geležinkelio. A. S. nurodė, kad belsdamas į langą, kai langas išdužo, jis susižalojo ranką, bėgo kraujas, taip pat nurodė, kad nežino, kaip ant žibintuvėlio atsirado jo pėdsakai, gal patraukė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino žalą dėl išdaužtų langų stiklų. Nuteistųjų A. S. ir P. V. parodymus, kad jie į nukentėjusiojo namą pateko pro langą ir iš namo pasišalino taip pat pro langą, juos išdauždami, kad į įvykio vietą atvykęs apsaugos darbuotojas buvo sulaikęs P. V., kad A. S. buvo ranką susižalojęs į stiklus, patvirtina nukentėjusiojo R. P., į įvykio vietą atvykusio apsaugos darbuotojo R. T. parodymai, apsaugos įmonės pranešime policijai (t. 1, b. l. 43-46) užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog įvykio vietoje buvo rasti kraujo pėdsakai ir žibintuvėlis (t. 1, b. l. 80–107, 108–115), specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1389692-21 nurodyti duomenys, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2021 m. kovo 15 d. nuo žibintuvėlio, rasto 2020 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. S. genotipu (t. 2, b. l. 18–20), parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, jog R. T. atpažino P. V. ir A. S., kaip buvusius įvykio vietoje – sulaikė P. V., įlindusį į namą pro langą, o A. S. – kuris jam smūgiavo (t. 1, b. l. 170-175, 176-181).

12.2. Nuteistųjų P. V. ir A. S. parodymus, kad į nukentėjusiojo namą jie įsibrovę nieko nespėjo pavogti, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. P. parodymai, jog iš namo buvo pagrobtas žibintuvėlis. Nors nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme apžiūrėjęs daiktinį įrodymą – žibintuvėlį, nurodė, kad tai ne jam priklausantis daiktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam parodytas žibintuvėlis yra panašus į jo turėtą pagal dydį ir formą, tik jis neprisimena, ar ant jo žibintuvėlio buvo geltona juostelė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis žibintuvėlio paieškos namuose ir praneš, ar rado (t. 1, b. l. 140-142). Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad jis namuose būtų radęs žibintuvėlį. Byloje nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą ir prie namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais nukentėjusiojo namą per gatvę, buvo rastas žibintuvėlis (t. 1, b. l. 80–107, 108–115). Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1389692-21 nurodyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2021 m. kovo 15 d. nuo žibintuvėlio, rasto 2020 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. S. genotipu (t. 2, b. l. 18–20). Be to, nuteistieji A. S. ir P. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad į įvykio vietą, t. y. į nukentėjusiojo namą įsibraudami, jie nesinešė jokio žibintuvėlio, nenurodė, kad žibintuvėlis būtų priklausęs vienam iš jų (t. 4, b. l. 10–12, 174–175, 176–177). Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, neigė ką nors pavogęs, tačiau jis savo noru atlygino nukentėjusiajam R. P. padarytą žalą, t. y. ne tik už išdaužtus namo langus, bet ir už pavogtą žibintuvėlį, kurį nukentėjusysis įvertino 5 Eur. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas žibintuvėlis, ant kurio buvo rasti nuteistojo A. S. biologiniai pėdsakai, buvo pavogtas iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo, į jį įsibrovus pro išdaužtą langą.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje įrodymus, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad nuteistieji A. S. ir P. V. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to tenkinti nuteistojo P. V. ir jo gynėjos apeliacinį skundą ir P. V. dėl šios veikos išteisinti nėra pagrindo.

14. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo A. S. veiką pripažinti mažareikšme.

14.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-271-648/2015, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

14.2. Nors iš bylos matyti, kad nuteistieji pavogė 5 Eur vertės žibintuvėlį, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta įsibraunant į svetimą gyvenamąją patalpą, sugadinus svetimą turtą (išdaužus langus). Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie į nukentėjusiojo namą įsibrovė, siekdami atsiimti nuteistojo P. V. prieš kelis metus nukentėjusiajam parduotus senus fotoaparatus ir knygas, nes nuteistojo P. V. teigimu, nukentėjusysis už šiuos daiktus tada jam per mažai sumokėjo. Nukentėjusysis patvirtino, kad P. V. prieš kelis metus jam atnešė senus fotoaparatus ir knygas, už kurias jis P. V. davė tiek, kiek pastarasis prašė – „ant alaus“. Be to, visiškai nepateisinamas nuteistųjų elgesys yra įsibrauti į nukentėjusiojo namą pro langą tam, kad pasiimti nuteistajam P. V. nebepriklausančius daiktus, žinant, kad tuo metu nukentėjusiojo nėra namuose, kad namuose yra įrengta signalizacija.

15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo A. S. padarytą veiką vertinti kaip mažareikšmę nusikalstamą veiką ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

16. Visi apeliantai skundais nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės nuteistajai L. V.

17.1. Nuteistoji L. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Nuteistoji L. V. skunde teigia, kad jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ir tai, kad ji padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, nes teisme ji nurodė bendrininkus, jų atliktus veiksmus.

17.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pagal teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galima, jeigu asmuo gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. V. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo visiškai nepripažino, teigė, kad ji nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, nurodydama bendrininkų atliktus veiksmus, teigė kad matė kaip A. S. ir P. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam, vėliau teigė, kad nematė (t. 3, b. l. 113-115, 116-118, 119-121; t. 4, b. l. 5-8, 23-25), o teisme kaltę pripažino, nurodė, kokius veiksmus atliko bendrininkai. Be to, nuteistosios kaltė, kaip ir nuteistųjų A. S. ir P. V., buvo nustatyta remiantis nuosekliais nukentėjusiojo R. P. parodymais, jog nusikaltime dalyvavo visi trys nuteistieji, juos sugretinus su nenuosekliais nuteistųjų parodymais. Taigi, nusikalstamos veikos – nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto plėšimo padarymo aplinkybės ir nusikalstamą veiką padarę asmenys buvo nustatyti byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien nuteistosios L. V. parodymais. Dėl paminėtų aplinkybių visumos nėra pagrindo apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji padėjo išaiškinti šią jos padarytą nusikalstamą veiką.

17.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų nuteistosios L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17.4. Iš bylos matyti, kad nuteistoji L. V. netekėjusi, nedirba, nuo 2020-01-22 registruota Užimtumo tarnyboje, nuo 2020-01-23 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taip pat iš bylos matyti, kad L. V. per paskutinius penkis metus administracine tvarka bausta 44 kartus, tarp jų ir už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 12 077 Eur). Iš pažymos apie nuteistosios ankstesnius teistumus matyti, kad L. V. yra teista 10 kartų, iš jų 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei tada, kai jos atžvilgiu kitoje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Be to, iš ĮKNR pažymos ir LITEKO matyti, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą L. V. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė dar tris naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą ji nuteista 2020-05-28, 2020-09-29 baudžiamaisiais įsakymais ir 2020-12-10 teismo nuosprendžiu. Taip pat iš ĮKNR pažymos apie L. V. teistumus matyti, kad anksčiau jai taikytomis bausmėmis (areštu, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, amnestija, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistoji toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai parinko griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes nuteistoji nedaro išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms.

17.5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus, baustumus, taikytas bausmes), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu L. V. už jos padarytą nusikaltimą paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantės asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

17.6. Nuteistoji skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jai taikė bausmių subendrinimą, nes ji bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį jau yra atlikusi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. V. už įvykdytą plėšimą paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes subendrinant iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Šį subendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė, nes iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą L. V. yra nuteista, ji padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio priėmimo. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nors iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022-06-08 pranešime nurodytų duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu L. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį jai paskirtą bausmę yra atlikusi, tačiau taikant BK 63 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė bendrinam su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o ne su neatliktos bausmės dalimi, kaip tai numato BK 64 straipsnio nuostatos. Be to, į pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalis subendrintą bausmę įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį atlikta ar iš dalies atlikta bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į L. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitė bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas L. V. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė.

17.7. Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

17.8. BK 75 straipsnio nuostatos numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 2 dalis). Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

17.9. Nuteistoji L. V. nuteista už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą ir jai paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo L. V. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistoji anksčiau buvo teista 10 kartų, iš jų net 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų bausta administracine tvarka, kad jai jau buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija (2 kartus), bet ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino (2 kartus), tačiau ji toliau darė ne tik administracinius nusižengimus, bet ir tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistoji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir jai paskirtų bausmių bei administracinių nuobaudų išvadų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, polinkis nusikalsti neišnyko. Nors nuteistoji prie skundo pateikė pažymą , kad ji dalyvauja projektinėje veikloje, noriai dalyvauja savanorystės akcijose, tačiau šioje pažymoje nurodyti duomenys vertinami kaip nuteistosios siekis išvengti jai nepalankios bausmės vykdymo. Esant nuteistąją neigiamai charakterizuojančių duomenų aplinkybių visumai nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį ir byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad L. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajai L. V. paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės nuteistajam P. V.

19. Nuteistasis P. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

19.1. Iš bylos matyti, kad nuteistasis P. V. nevedęs, nedirba, nuo 2020-06-02 registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020-06-02 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taip pat iš bylos matyti, kad P. V. per paskutinius penkis metus administracine tvarka baustas 11 kartų, iš jų 6 kartus už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 1 920 Eur). Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad P. V. yra teistas 11 kartų, iš jų 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Taip pat už vagystę nuteistasis P. V. buvo teistas ir Latvijos Respublikoje. Iš LITEKO duomenų matyti, kad P. V. atžvilgiu dėl 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. lapkričio 1 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą P. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jis 2020-02-21 buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Iš ĮKNR pažymos apie P. V. teistumus matyti, kad anksčiau jam taikytomis bausmėmis (bauda, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, nes nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms.

19.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, kad už šiuos nusikaltimus skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus, baustumus, taikytas bausmes), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu P. V. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, atitinka P. V. asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms.

19.3. Nuteistasis P. V. prašo skirti jam bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Šis prašymas netenkinamas, nes už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – areštas arba laisvės atėmimas. Pastebėtina, areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 MGL (5 000 Eur) iki 4 000 MGL (20 000 Eur) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 1 920 Eur), LITEKO duomenimis šiuo metu yra suimtas, todėl šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis finansiškai nepajėgus sumokėti jam už apysunkio nusikaltimo (vagystės) padarymą skiriamos baudos. Skirti laisvės apribojimą taip pat nėra pagrindo, nes iš ankstesnių P. V. teistumų skaičiaus, jam skirtų bausmių matyti, kad švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas.

19.4. Nors pirmosios instancijos teismas, subendrindamas tarpusavyje nuteistajam paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė, tačiau subendrintą bausmę subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Skundžiamu nuosprendžiu P. V. subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2022-03-29 nuosprendžiu paskirtos – 20 parų arešto bausmės dalimi. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Taigi, minimalus už nusikaltimo skiriamo arešto dydis – 15 parų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas P. V. prie paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės pridėjo tik 10 parų arešto bausmės, o tai yra mažesnė bausmės dalis nei minimalus arešto bausmės dydis. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nuteistojo daugkartinius baustumus, teistumus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl P. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės keičiama BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais.

19.5. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti P. V. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistasis P. V. nuteistas už tris apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo P. V. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas 10 kartų, iš jų net 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, kad jam jau buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimas, bet ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau darė ne tik administracinius nusižengimus, bet ir tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių bei administracinių nuobaudų išvadų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, polinkis nusikalsti neišnyko. Nors nuteistasis turi sveikatos problemų, prie skundo pateikė pažymą, kad jis dalyvauja projektinėje veikloje, noriai dalyvauja savanorystės akcijose, tačiau šioje pažymoje nurodyti duomenys vertinami kaip nuteistojo siekis išvengti jam nepalankios bausmės vykdymo, o pagal ekspertizės akto Nr. EG 73/2022(04) išvadas P. V. nenustatyta ligų, kurios įtrauktos į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės tvarkos aprašo“ 1 priedo „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-110/V-483 (t. 6, b. l. 53-54). Esant nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visumai nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad P. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam P. V. paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės A. S.

21. Nuteistasis A. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21.1. Iš bylos matyti, kad nuteistasis A. S. vedęs, nuo 2019-11-18 niekur nedirba, nuo 2011-01-21 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad A. S. per paskutinius penkis metus administracine tvarka baustas 6 kartus, tarp jų ir už smulkią vagystę, turi galiojančių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 2 375 Eur). Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei LITEKO matyti, kad A. S. yra teistas 15 kartų, iš jų 10 kartų už nusikaltimus nuosavybei. Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. S. atžvilgiu dėl 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. lapkričio 1 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą A. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė neišnykus teistumui bei nepraėjus metams po to, kai 2019-06-21 buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Iš ĮKNR pažymos apie A. S. teistumus matyti, kad anksčiau jam taikytomis bausmėmis (areštu, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymu, amnestija, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, nes nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms.

21.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, kad už šiuos nusikaltimus skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus, baustumus, taikytas bausmes), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, atitinka A. S. asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas tarpusavyje nuteistajam paskirtas bausmes, bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė. Nuteistajam A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

21.3. Nuteistajam A. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat nėra pagrindo, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas 15 kartų, iš jų net 10 kartų už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, kad jam jau buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, bet ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau darė ne tik administracinius nusižengimus, bet ir tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių bei administracinių nuobaudų išvadų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, polinkis nusikalsti neišnyko. Nors nuteistasis prie skundo pateikė pažymą, kad jis dalyvauja projektinėje veikloje, noriai dalyvauja savanorystės akcijose, tačiau šioje pažymoje nurodyti duomenys vertinami kaip nuteistojo siekis išvengti jam nepalankios bausmės vykdymo. Esant nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visumai nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2022-11580 dėl 536,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją L. V., priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2022-11610 dėl 336,77 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį P. V., priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2022-11823 dėl 278,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. S., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji L. V. nedirba, bet yra darbinga, jos sunkią materialinę padėtį patvirtinančių duomenų byloje nėra, jos apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, patirtas užtikrinant gynėjo adv. A. Jonausko dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistosios L. V. Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. S. nedirba, nes šiuo metu yra suimtas (Liteko duomenys), bet yra darbingas, jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių duomenų byloje nėra, jo ir jo gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, patirtas užtikrinant gynėjo adv. A. Ruginio dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo A. S. Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. V. nedirba, nes yra suimtas (Liteko duomenys), bet yra darbingas, jo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų byloje nėra, į tai, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas netenkinamas, o prokuroro skundas dėl neteisingai paskirtos P. V. subendrintos bausmės tenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, patirtas užtikrinant gynėjos adv. K. Adomavičienės dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau iš nuteistojo P. V. Valstybės naudai priteisiama tik dalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria P. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta subendrinta 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, P. V. BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir P. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 15 dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio, nuteistosios L. V., nuteistojo P. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistosios L. V. Valstybės naudai 536,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Priteisti iš nuteistojo P. V. Valstybės naudai 170,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Priteisti iš nuteistojo A. S. Valstybės naudai 278,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas