Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Dianai Kiverytei, Vaidai Jankūnienei, Gretai Krukauskaitei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (iš jo žodžių), Lietuvoje teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta), taip pat Didžioje Britanijoje (dėl KET pažeidimų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 09.15 val. viešoje vietoje, troleibusų žiede, esančiame Vilniuje, Laivės pr. 32B, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,49 promilių neblaivumas), neleistinu metu pateko į 16-o maršruto troleibusą, o šio troleibuso vairuotojui G. P. dėl to padarius žodinę pastabą, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, užpuolė G. P. ir tyčia sudavė jam rankomis bei kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas G. P. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. – 2020 m. gruodžio 2 d. Specialisto išvados Nr. G3342/2020 (01) matyti, kad G. P. konstatuota galvos dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva. Kitų lokalizacijų audinių patinimai sužalojimais nevertinami, kadangi patinimas yra nespecifinis uždegimo požymis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas tikėtina padarytas neilgai trukus iki apžiūros gydymo įstaigoje 2020 m. rugpjūčio 30 d. Į tai nurodo audinių patinimas kraujosruvos srityje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių kraujosruvos, nesant komplikacijų, sugyja be pasekmių. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 50–52).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 patikros kvito matyti, kad R. V. 2020 m. rugpjūčio 30 d. 10.08 val. nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 98).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. neneigė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – smūgiavo rankomis ir kojomis, tačiau teigė, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis G. P., kai jam (kaltinamajam) miegančiam autobuse paspyrė koja ir pradėjo sakyti kažkokius keiksmažodžius, grubiai kalbėti, todėl puolė G. P., kadangi gynėsi nuo jo, jausdamas baimę.

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į byloje surinktą medžiagą, tiek ir į teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, šiuo atveju tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Vertinant, ar kūno sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausiai būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia šiame straipsnyje nurodytas vertybes; kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje; kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, įvykio metu Pašilaičių žiede esančiame autobusų ir troleibusų sustojime ties dispečerinės pastatu, kur ilsisi vairuotojai, sužinojęs, jog jo vairuojamame troleibuse yra kažkoks žmogus, jis atėjo į šį troleibusą ir rado miegantį, išsižergusį galimai neblaivų jaunuolį, kuriam pasakė „labas rytas, ką čia darom?“, asmuo tylėjo, todėl vairuotojas pajudino jį su koja, kad pažadintų, tačiau R. V. iš karto agresyviai nusiteikęs puolė jį su kumščiais. G. P. išėjo iš troleibuso, R. V. sekė jį, nukentėjusysis bandė su juo kalbėtis, paaiškinti, kur jis turėtų lipti į troleibusą (stotelėje), tačiau R. V. toliau jį puolė. G. P. bandė gintis. Atsitraukdamas nuo kaltinamojo jis šonu užsikabino ir parvirto. R. V. pradėjo G. P. gulintį spardyti – koja į galvą, nukentėjusysis užsidengė galvą, taip pat spardė į šonus, G. P. bandė išsisukinėti nuo smūgių. R. V. baigė smūgiuoti ir jau buvo benueinąs, tačiau vėl atbėgo atgal ir spardė iš kojų, atlikinėjo karatė veiksmus. Baigus šiuos veiksmus, G. P. atsisėdo ir bandė atsigauti. R. V. nubėgo vėl į troleibusą. G. P. paprašė kito vairuotojo (R. V.), kuris stebėjo šį įvykį, iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė R. V.

Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Štai liudytojas R. V., kuris stebėjo kaltinamojo veiksmus išlipus iš troleibuso, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad atvykęs į Pašilaičių žiedą, pranešė kolegoms poilsio kambaryje, kad jaunuolis įlipo į kažkieno troleibusą. Vairuotojas, kuris vairavo minėtą troleibusą, nuėjo jį išprašyti. Liudytojas išėjęs iš poilsio kambario pamatė, jog jaunuolis užpuolė vairuotoją su kumščiais, vairuotojui nukritus, smūgiavo į krūtinę, koja spardė į kūną. Liudytojas R. V. bandė padėti, bet jaunuolis norėjo ir jį pulti, todėl jis atsitraukė, nes išsigando. Užpultasis vairuotojas paprašė liudytojo R. V. iškviesti policiją. Liudytojo vertinimu, ta situacija buvo nenormali, keleivis buvo agresyvus ir piktas. Anot liudytojo, vairuotojas buvo nukentėjęs asmuo.

Šiuos parodymus patvirtina ir vaizdo įrašai, fiksuoti įvykio vietoje. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 09:12:15 vaikinas (kaltinamasis R. V.) įeina į troleibusą, iš dešinės pusės priekyje atsisėda. Jis pusiau atsigula kėdėje, susideda rankas ir sėdi. 09:12:44 pamatęs, kad kažkas ateina, R. V. ant veido užsideda kaukę, nuleidžia galvą ir lyg miega. 09:14:40 į troleibusą įlipa nukentėjusysis G. P., su dešine koja nestipriai spiria kaltinamajam į kojas, kad atsikeltų. 09:14:49 šis pašoka nuo kėdės ir puola R. P. Jis leidžiasi laipteliais, o kaltinamasis su ranka jį stumią į nugarą. Lauke esanti kamera užfiksavo, kaip iš troleibuso išlipa G. P. Jis matomas iš nugaros. 09:14:52 iš troleibuso išlipa kaltinamasis. Jis iš karto sulenkia savo rankas ir atsistoja į kovinę padėtį. G. P. atsisuka į kaltinamąjį R. V. ir ištiesia ranką į jo veido pusę, kad kaltinamasis atsitrauktų nuo jo. Šis atsitraukia ir su dešine koja spiria G. P. į pilvą. Po to pasisuka šonu ir su rankomis stumia G. P. Taip pat kaltinamasis kažką aršiai aiškina ir su ranka vėl smūgiuoja. G. P. atbulas bando trauktis, bet kaltinamasis R. V. priėjęs su kaire koja jam vėl spiria į pilvą ir su kumščiais smūgiuoja į galvą. Po to atsitraukia nuo G. P., bet tada vėl prieina ir nori trenkti, bet G. P. su ranka jį nustumia nuo savęs. Kaltinamasis su kaire ištiesta koja vėl G. P. spiria į pilvą ir jį stumia. G. P. atsitraukia. Kaltinamasis, pamatęs, kad kitas vyras (liudytojas R. V.) jam kažką sako, pradeda eiti prie jo. Iš paskos eina G. P. Liudytojas R. V. pradeda eiti atgal. G. P. pastumia kaltinamąjį iš nugaros. Šis atsisukęs su ranka vėl trenkia G. P. į galvą. G. P. eina atbulas. Kaltinamasis R. V. dar 2 kartus trenkia G. P. į galvą. Tada G. P. nugriūna ant žolės kairiu šonu. Kaltinamasis su ranka 2 kartus trenkia G. P. į galvą, o po to 2 kartus spiria koja į pilvą.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad dėl šio įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 kreipėsi liudytojas R. V., nurodydamas būtent, kad įvykio vietoje 16 maršrutinio troleibuso vairuotojas – G. P., sumuštas. Pats G. P. 2020 m. rugpjūčio 30 d. protokole-pareiškime taip pat nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 09.15 val. Vilniuje, Laisvės pr. 32B, jam būnant viešojoje vietoje, t. y. viešojo transporto sustojimo stotelėje, jam nepažįstamas vyriškos lyties asmuo keturis kartus koja spyrė į galvos sritį. Dėl panaudoto fizinio smurto jis patyrė fizinę ir moralinę žalą. Pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, pastebėjo sumuštą troleibuso vairuotoją, kuris nurodė į kaltinamąjį R. V., kuris šalinosi iš įvykio vietos. Pareigūnams pribėgus prie jo ir prisistačius, jis toliau šalinosi nuo jų, nevykdė jų teisėtų reikalavimų sustoti, buvo agresyviai nusiteikęs ir nesiorientavo aplinkoje, mosikavo rankomis, todėl pareigūnai jį neutralizavo panaudodami elektros impulsinį prietaisą „Taser X26 P“. Nukentėjęs autobuso vairuotojas G. P., nuvežtas į Lazdynus (sumušta galva), įvykio liudytojas – kito troleibuso vairuotojas R. V. (troleibuso Nr. 2716). R. V. sulaikytas ir pristatytas tolimesniam aiškinimuisi į VPK OVS.

Galiausiai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam G. P. konstatuota galvos dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, sužalojimas tikėtina padarytas neilgai trukus iki apžiūros gydymo įstaigoje 2020 m. rugpjūčio 30 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.

Taigi, aptarti įrodymai, jų sugretinimas ir visuma rodo, kad kaltinamojo R. V. veiksmai šiuo atveju nebuvo gynyba, o priešingai, intensyvus nukentėjusiojo G. P. puolimas smūgiuojant rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (galvą, pilvą ir kt.), dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ir sutrikdyta viešoji tvarka. Būtent kaltinamasis R. V. nuo susitikimo su nukentėjusiuoju G. P. pradžios elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusysis G. P. bandė trauktis nuo kaltinamojo, siekė išvengti tolesnio konflikto. Kaip nurodė liudytojas R. V., G. P. šiuo atveju akivaizdžiai buvo nukentėjęs. Taip pat pažymėtina, jog pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis gynėsi jausdamas baimę, tačiau pripažino, jog realiai nei nukentėjusysis, nei įvykio liudytojas jo fiziškai nepuolė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad iki kaltinamajam R. V. panaudojant fizinę jėgą, nukentėjusysis G. P. nesiekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, ne tik nekėlė tam tiesioginės grėsmės, bet ir nedavė kaltinamajam R. V. pagrindo taip manyti, visa tai egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje. Priešingai, teismas kaltinamojo agresyvų elgesį ir smurtinio pobūdžio veiksmus vertina kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi į nukentėjusiojo G. P. sveikatą. Teismas pažymi tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad iki tol, kol kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį G. P., pastarasis atliko bent kokius nors agresyvius smurtinius veiksmus, buvo užsimojęs ir realiai ketino smogti ar kėlė kitokią pavojingą, realią ir akivaizdžią grėsmę kaltinamajam. Nukentėjusiojo G. P. žodinė pastaba ir kaltinamojo kojų nestiprus paspyrimas, kad atsikeltų, nelaikytini tokia grėsme, o labiau menkaverte priežastimi kaltinamajam smurtauti. Dėl šios priežasties kaltinamojo R. V. veiksmų šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip būtinosios ginties.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog jo veiksmams G. P. atžvilgiu padarė įtakos jo nestabili psichologinė būsena, psichiatrų nustatyta depresijos diagnozė. 2021 m. balandžio 9 d. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. medicininėje dokumentacijoje ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 164). Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė yra R. V. siekis sušvelninti savo atsakomybę, gynybinė pozicija. Taip pat nors kaltinamojo elgesį iš tiesų lėmė jo neblaivumas, tačiau pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad R. V. veika šiuo atveju peržengė privataus konflikto ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, užuot konfliktą sprendęs teisėtais būdais.

Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimą patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, veika buvo padaryta nedarbo dieną, ryte, viešoje vietoje – troleibusų žiede, troleibusų galinėje stotelėje, kurioje ilsisi vairuotojai ir kur buvo mažiausiai vienas pašalinis asmuo, kuris vykusį konfliktą stebėjo, tai atkreipė jo dėmesį, liudytojas R. V. patvirtino, kad šis įvykis jį sukrėtė, kaltinamojo veiksmai buvo nederami, nenormalūs, galiausiai liudytojas R. V. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Taigi pašalinis asmuo – R. V., buvo šokiruotas viešo smurto, todėl turėjo atsitraukti nuo įprastos veiklos, taip pat dėl G. P. sužalojimo buvo nutrauktas 16-o maršruto troleibuso reisas, todėl patyrė žalos tiek šio troleibuso nustatytu laiku laukę asmenys, tiek UAB „Vilniaus viešasis transportas“, turėjusi surasti pamainą sužalotam G. P. Taigi iš to akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiam bent vienam kitam asmeniui toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jis pasijuto šokiruotas, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir troleibusų vairuotojų poilsis, darbas, neįvyko sumušto troleibuso vairuotojo reisas.

Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. V., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu būdu spręsdamas tarpusavio konfliktą su nukentėjusiuoju G. P., tokiu būdu gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis R. V. savo tyčiniais įžūliais nurodytais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. V. – nevedęs, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba, per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo 11 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir už viešosios tvarkos pažeidimus, tyčinį turto sugadinimą, daugelis baudų sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 127–136), 1 kartą teistas Lietuvos Respublikoje, 3 kartus – Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 137–150), Vilniaus miesto savivaldybės Viešojoje įstaigoje Karoliniškių poliklinika yra konsultuojamas psichiatro, diagnozė F32.10, t. y. vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (1 t., b. l. 157), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-86/2021 konstatuota, kad skirti R. V. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, medicininėje dokumentacijoje ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 164).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam R. V. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau artima jam, t. y. 1 metai laisvės apribojimo, per šį laiką įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 1, 3 p., 5 d. 4 p., 6 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokio pobūdžio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 09.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 17.12 val. (1 t., b. l. 100–101). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 167,48 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. P., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 57). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo G. P. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 58). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 63). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 167,48 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė 297,71 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. P., nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. ir už šį nedarbingumo laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų buvo paskirta 297,71 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 66). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti 2020 m. rugsėjo 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nedarbingumo pažymėjimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo mėn. sprendimas skirti ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 13 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-9376 (1 t., b. l. 68–72). Minėti dokumentai patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytą nukentėjusiajam išmokėtos ligos išmokos sumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 76–77). Teismas vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 297,71 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat UAB „Vilniaus viešasis transportas“ byloje pareiškė 41,89 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas troleibuso „Solaris Trolino 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. P., buvo nutrauktas 16 maršruto troleibuso reisas, kurio rida sudaro 24,477 km (1 t., b. l. 78). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimas dėl vežėjų teikiamų keleivių vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais 1 kilometro ridos savikainos indeksavimo, troleibuso registracijos liudijimo kopija (1 t., b. l. 80). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodyto neįvykusio troleibuso reiso savikainą. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 84). Teismas vertina, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 41,89 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Be to, nukentėjusysis G. P. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur žalos atlyginimo, nes patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 36).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam asmeniškai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, su kuriuo kilo konfliktas dėl kaltinamojo patekimo neleistinu metu į troleibusą, kai nevyko reisas, o vairuotojas ilsėjosi poilsio zonoje, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas rankomis ir kojomis smūgiuojant į galvą ir kitas kūno vietas, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, sužalota jo galva ir veidas, tai sukėlė jam fizinį skausmą, apsunkino jo galimybes dirbti ir užsiimti kasdiene veikla.

Taip pat nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, įvykį stebint pašaliniams asmenims, be to, nuo sužalojimų jam vis dar likusios žymės, po įvykio kurį laiką jautė skausmą šonuose ir kojoje.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju byloje nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis gali būti 400 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102–103), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie 1 bylos tomo galinio viršelio vidinės dalies – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. (R. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti R. V. (R. V.) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. (R. V.) laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 09.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 17.12 val. išbūtą laiką (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. V. (R. V.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. V. (R. V.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 167,48 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų keturiasdešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už G. P. gydymą“.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. V. (R. V.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 297,71 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų septyniasdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 191630223) sąskaitą „SEB“ banke Nr. LT337044060007740589, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala VSDFV Vilniaus skyriui“.

Civilinės ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. V. (R. V.) UAB „Vilniaus viešasis transportas“ naudai 41,89 Eur (keturiasdešimt vieno euro aštuoniasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti G. P. naudai iš R. V. (R. V.) 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie 1 bylos tomo galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti R. V. (R. V.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.