Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-08 · Civilinė byla Nr. e2A-690-236/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-01-06Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-05-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
e2A-690-236/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00881-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonavos vandenys“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
Kategorijos
  • 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Civilinė byla Nr. e2A-690-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00881-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.11.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonavos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1475-273/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jonavos vandenys“, prašydama panaikinti atsakovės 2016-12-02 sprendimų, priimtų atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) (toliau – Pirkimai, Konkursai), dalis, kuriomis atmestos ieškovės pretenzijos kaip nepagrįstos, ir įpareigoti atsakovę patikslinti abiejų Pirkimų sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų T, aiškiai nustatant kriterijaus parametrams suteikiamų balų nustatymo tvarką, detalizuojant koks konkretus balas skiriamas tiekėjui pagal atitinkamą parametrą, arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 kaip neteisėtą, teismo iniciatyva įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtai vykdomas Pirkimo procedūras arba sudarytą viešojo pirkimo sutartį, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad siekia dalyvauti atsakovės organizuojamuose dviejuose atskiruose supaprastintuose atviruose konkursuose, pavadintuose „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas Pirkimo Nr. 180594 (toliau - Pirkimas I), kuriuo perkami nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos miesto teritorijoje esančiuose miesteliuose ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“, Pirkimo Nr. 180592 (toliau - Pirkimas II), kuriuo yra perkami vandentiekio ir nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos rajono teritorijoje esančiuose kaimuose. Abu Pirkimai vykdomi taikant identiškus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o jų vertinimas atliekamas pagal identišką vertinimo balų skyrimo tvarką, skiriasi tik šių Konkursų pirkimo objektai.Ieškovė pažymėjo, kad susipažinusi su Pirkimų sąlygomis, kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, vadovaujantis kokiais skaičiavimais Pirkimuose bus skiriami balai vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą, kadangi pateikti ekonominio naudingumo kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ (T) parametrų P1, P2 ir P3 vertinimo balais aprašymai nėra aiškūs, o pats vertinimo kriterijus dviprasmiškas ir gali būti skirtingai interpretuojamas tiekėjo ir vertintojo atžvilgiu. Atsakovė 2016-11-29 pateiktuose atsakymuose neatsakė į ieškovės klausimą, todėl ieškovė 2016-11-30 pateikė pretenzijas dėl abiejų Pirkimų sąlygų paaiškinimo ir pareikalavo panaikinti Pirkimuose nustatyto parametro „Darbų organizavimas ir komunikacija“ reikalavimą pateikti darbų tvarkaraštį; paaiškinti kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrų T1, T2, T3 aprašymo sudedamąsias dalis, aiškiai nurodant, kiek balų už kokį parametrų aprašymą skiriama, arba apskritai panaikinti kriterijų T. Atsakovė pretenziją tenkino iš dalies - panaikino parametro „Darbų organizavimas ir komunikacija“ reikalavimą pateikti darbų tvarkaraštį abejuose Pirkimuose, o likusius ieškovės pretenzijos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Ieškovės teigimu, atsakovės atsakymas į pretenziją yra nepagrįstas ir pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus, o atsakovė atsisakydama koreguoti ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo tvarką nesilaiko pareigos Pirkimo sąlygose nustatyti aiškius, tikslius ir konkrečius reikalavimus.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė iš esmės Pirkimus vykdo nenustačiusi aiškių taisyklių kaip turi būti skiriami konkretūs balai pagal kiekvieną parametrą tiekėjų techniniams pasiūlymams. Ieškovės manymu, Pirkimų sąlygose įtvirtinta ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrams balų suteikimo sistema yra neskaidri ir ydinga dėl šių aplinkybių: 1) pagal ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrus P1, P2 ir P3 tiekėjų pasiūlymas iš esmės gali būti vertinamas taip: „silpnai“ (0-4 balai), „vidutiniškai“ (5-7 balai), „puikiai“ (8-10 balų). Tuo tarpu, balai suteikiami diapazonu „nuo - iki“. Tai reiškia, kad neįmanoma aiškiai apibūdinti, kodėl vienam tiekėjui įvertintam „silpnai“ buvo skirta 0 balų, o jau kitam tiekėjui, taip pat įvertintam „silpnai“ skirti 4 balai, nors abiejų tiekėjų techniniai pasiūlymai identiški. Analogiškai ir su įvertinimu „puikiai“. Suteikiant balus diapazonu nuo iki ir visą balų suteikimo procedūrą parėmus vien subjektyviu požiūriu kyla reali grėsmė, kad pavyzdžiui skirtingų tiekėjų pateikti iš esmės analogiški pasiūlymai, kur viename bus daugiau detalizuotas bendravimas su perkančiąja organizacija, o kitame bendravimas su subrangovu, bus įvertinti skirtingais balais, pavyzdžiui 0 ir 8, taigi analogiški pasiūlymai išskirtinai dėl subjektyvaus požiūrio į konkretų tiekėją galės būti įvertinti skirtingai. Nėra aiškios tvarkos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad balai tiekėjams suteikti skaidriai ir objektyviai; 2) atsakovė kiekvieną tiekėją dalyvaujantį Pirkimuose įpareigoja su pasiūlymu pateikti tokią medžiagą vertinimui, kad jos jau nebebus galima keisti tuo metu, kai laimėjus Pirkimus realiai išanalizavus faktinę, o ne numanomą situaciją bus rengiamas techninis projektas. Pirkimų sąlygose nurodyti privalomi reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui, kuriuose tiekėjai įpareigojami pateikti, pavyzdžiui „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi būti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, ką galima padaryti tik tuo atveju kai faktiškai vietovė, kurioje bus atliekami darbai, yra ištyrinėjama rengiant techninį projektą (kurį rengs Pirkimų laimėtojas). Su pasiūlymu pateiktame techniniame pasiūlyme turi būti pateikti konkretūs brėžiniai ir duomenys, tiekėjo sukurti pagal, kaip teigia atsakovė, „tiekėjo patirtį“ ir kad tokie pasiūlymai negalės būti keičiami ateityje, tapus Pirkimų laimėtoju atliekant techninio projekto rengimą, todėl ieškovė teigia, kad Pirkimų sąlygos yra pritaikytos išskirtinai vienam, techninį projektą jau turinčiam tiekėjui, nes jeigu atsakovė nebūtų susitariusi iš anksto su nežinomu tiekėju, tai tokių reikalavimų rinkos dalyviams nekeltų.

Ieškovės teigimu, vandentvarkos srityje veikianti perkančioji organizacija supranta, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiškai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi. Dėl to ieškovė darė prielaidą, kad atsakovė jau turi Pirkimų laimėtoją ir šiuo metu tik atlieka formalias procedūras. Ieškovės vertinimu, pagal tokius kriterijus negali būti atliekamas jokių tiekėjų pasiūlymų vertinimas ar palyginimas, nes objektyviai geriausio kokybės ir kainos santykį atitinkančio tiekėjo pasiūlymo parinkimas yra neįmanomas ir tai supranta rangovai ir projektuotojai, kurie yra savo veiklos profesionalai.

Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimų sąlygose ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrų vertinimo tvarka, o ypač kai ji koreliuoja su techninio pasiūlymo rengimui keliamais reikalavimais, yra neteisėta ir nesąžiningai ribojanti konkurenciją, be to ir neproporcinga Pirkimų objektui. Pirkimų sąlygose nustatytas ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrų vertinimo balais tvarka yra dviprasmiška, neaiški, neapibrėžta, pažeidžianti viešą interesą, neatitinkanti viešųjų pirkimų principų, todėl Pirkimus laikė nesąžiningais ir neskaidriais.

Ieškovės teigimu, atsakovė, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktika, ne iki galo atskleidė teismų praktikoje suformuotas taisykles, kurios yra reikšmingos ir aktualios šiai konkrečiai bylai. Teisingumo Teismo 2003-12-04 sprendime EVN ir Wienstrom C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527 pažymėta, kad taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus. Atsakovės suformuluoti vertinimo kriterijai ir parametrai yra abstraktūs, neleidžiantys objektyviai ir pagrįstai spręsti, kad kokiam nors tiekėjui už jo pasiūlymą skiriamas konkretus balų skaičius. Vertinant tiekėjų pasiūlymus yra galima skirtinga pasiūlymo interpretacija, dėl ko pasiūlymų vertinimas būtų nulemtas subjektyvaus vertintojo požiūrio ir interpretavimo. Nesant aiškiai suformuluotų kriterijų ir jų vertinimo metodikos tiekėjų pasiūlymų vertinimas gali būti atliekamas vadovaujantis subjektyviais kriterijais, požiūriu, nusistatymu, tačiau ne pagal Pirkimų sąlygose nurodytus kriterijus. Tokio atlikto vertinimo teisingumo ir teisėtumo nebūtų jokių objektyvių galimybių ir priemonių patikrinti, nes suformuluoti vertinimo kriterijai nėra tiksliai apibrėžti, todėl paliekama daug erdvės įvairioms interpretacijoms.

Ieškovė pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 yra patvirtinta Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 37 p. nurodyta, kad perkančioji organizacija gali rinktis ir kitokią, nei pateiktoji Rekomendacijose, ekspertinio vertinimo metodiką, tačiau rinkdamasi ir organizuodama ekspertinį vertinimą, ji turi siekti gauti kuo objektyvesnius vertinimo rezultatus. Perkančioji organizacija organizuodama ekspertinį vertinimą turi siekti gauti tik objektyvius vertinimo rezultatus.

Ieškovė manė, kad nagrinėjant šią bylą ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 -01-19 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sąlygų panaikinimo.

Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentais dėl jos praleisto nustatyto 5 dienų termino pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pareikšti. Atsakovė nenurodė nuo kokio momento ir dienos turėtų būti skaičiuojamas 5 dienų terminas. Atsakovė 2016-11-29 pateikė savo atsakymus į ieškovės prašymus, o ieškovė 2016-12-01 pateikė pretenziją, todėl 5 dienų terminas nėra praleistas. Pažymėjo, kad atsakovė pareikštą pretenziją priėmė ir tenkino ją iš dalies, todėl darytina išvada, kad atsakovė patvirtino, kad pretenzijos pareiškimo terminas nėra praleistas.

Ieškovė nesutiko su atsakove, kad ji ieškinyje rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pateikiamoje pretenzijoje. Ieškovė tiek ir pareikštoje pretenzijoje, tiek ir ieškinyje kėlė klausimus dėl nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Vienintelis skirtumas tarp pretenzijos ir ieškinio yra tas, kad pretenzijoje buvo kalbama bendrai apie kriterijus, tuo tarpu ieškinyje tai yra detalizuojama. Ieškinyje nurodomos aplinkybės yra dalis to, apie ką buvo nurodyta pretenzijoje.

Atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovei 2 896 Eur baudą bei 50 proc. paskirtos baudos skirti atsakovei.

Atsakovė pažymėjo, kad įvertinus nustatytų vertinimo kriterijų pobūdį ir pasirinktą vertinimo būdą, vertinimo kriterijų aprašymas yra pakankamas, kad leistų kiek įmanoma objektyviai įvertinti pateiktus pasiūlymus.

Atsakovė nurodė, kad VPĮ 39 str. 5 d. ir 2004-03-31 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 53 straipsnio 2 dalis numato galimybę kriterijų lyginamuosius svorius nustatyti balų intervalais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta galimybė perkančiosioms organizacijoms nustatyti kriterijų lyginamąjį svorį, leidžiantį apibendrintai įvertinti nustatytus subkriterijus, t. y. neprivaloma nustatyti konkrečių lyginamųjų svorių.

Atsakovė pažymėjo, kad pasirinko ekspertinį pasiūlymų vertinimą, kurio metu ekspertai, vadovaudamiesi nustatyta metodika bei turimomis žiniomis, užtikrindami lygiateisiškumo principo laikymąsi, suteiks visiems dalyviams atitinkamus balus.

Atsakovės teigimu, nustačius tvarką dėl kiekvieno konkretaus balo skyrimo, pasirinktas ekonominio naudingumo ekspertinis pasiūlymų vertinimas prarastų reikšmę, nes dalyviai orientuotųsi tik į pateiktą aprašymą ir teiktų standartinius pasiūlymus. Toks būdas leidžia dalyviams siūlyti specifinius sprendimus ir priemones, potencialiai galinčius sukurti papildomą pridėtinę vertę perkančiajai organizacijai. Panašus pasiūlymų vertinimo būdas yra nustatytas ir kituose pirkimuose. Nustatyta vertinimo tvarka pateikia tam tikrų intervalų aprašymus, pagal kuriuos vertinimą atliekantys ekspertai turės skirti atitinkamus balus, t. y. šiuo atveju neapibrėžtumas yra tik intervalo ribose. Dalyviai, teikdami pasiūlymus pagal nustatytą tvarką, pateiks labai skirtingus siūlomus sprendimus ir priemones, todėl minimalus neapibrėžtumas yra ne neigiama, o atvirkščiai - teigiama savybė, nes būtent ji leis ekspertams, vadovaujantis turima kompetencija, kiek įmanoma objektyviau diferencijuoti skirtingos kokybės pasiūlymus (intervalo aprašymo ribose), suteikiant daugiau balų tiems pasiūlymams, kurie yra naudingesni.

Atsakovė pažymėjo, kad pasirinkus ieškovės siūlomą vertinimo sistemą, detaliai aprašanti kiekvieno konkretaus balo skyrimo tvarką, tikėtina, kad skirtingos kokybės pasiūlymai gautų vienodus balus, nors vertinimus atlikusiems ekspertams ir atrodytų, kad objektyviai vienas iš pasiūlymų yra naudingesnis, o vienodo balo suteikimas pasiūlymams yra neteisingas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė, grįsdama tariamą vertinimo neaiškumą ir skaidrumo stoką, tik nurodo deklaratyvius teiginius, tačiau to neparemia jokiais įrodymais ar pagrįstais argumentais.

Atsakovės teigimu, vertinimo tvarka pasirodė neaiški tik vienintelei ieškovei, o kiti Pirkimų dalyviai dėl to nesikreipė.

Atsakovė nurodė, kad paliko nenagrinėtu ieškovės reikalavimą patikslinti arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T, kaip neteisėtą, kadangi ieškovė praleido terminą pretenzijai pareikšti. Ieškovė ieškinyje, aprašydama aplinkybę, tariamai pagrindžiančią nustatytos vertinimo sistemos neskaidrumą, nurodė naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos pretenzijose, t. y. ginčija reikalavimus tiekėjo teikiamam pasiūlymui.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. e2A-344-381/2016 ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios. Atsakovė manė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ginčydama Pirkimų sąlygų nuostatas, kurios nebuvo nurodytos pretenzijose. Atsakovė pretenziją nagrinėjo tik ta apimtimi, kiek ji buvo susijusi su 2016-11-29 pateiktais išaiškinimais. Pretenzijoje nenagrinėto reikalavimo apskundimo terminas baigėsi 2016-11-17 ir jis nebuvo atnaujintas, todėl sprendė, kad ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją.

Atsakovės teigimu, ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai turi būti taikomos CPK 95 str. nurodytos priemonės ir tokiu būdu atsakovei būtų dalinai kompensuota už veiklos trikdymą.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje. Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo nurodė, kad Rekomendacijų 13 punktas numato, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (ir analogiškai - subkriterijų) lyginamuosius svorius galima išreikšti keliais būdas. Vienas jų yra konkrečių dydžių (balų, taškų) nustatymas. Ieškovė tik tokį kriterijų vertinimo būdą laikytų teisėtu, nes vertinant tam tikrą pasiūlymo aspektą tam tikras balas yra arba gaunamas, arba ne. Kitas būdas išreikšti lyginamuosius svorius yra numatant jų intervalus, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina - 0-70 balų, techniniai privalumai - 0-20 balų, eksploatavimo išlaidos - 0-10 balų) (Rekomendacijų 13.2 punktas). Viešųjų pirkimų tarnyba abu būdus laikė tinkamais ir rekomenduotinais perkančiosioms organizacijoms. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad vien faktas, kad atsakovė pasirinko kitokią ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų lyginamųjų svorių išraišką (nors abu būdai yra galimi, leidžiami ir rekomenduotini) nei pageidautų ieškovė, neturėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti Pirkimų sąlygas neteisėtomis.Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė Pirkimų sąlygas nustatė tam tikram vienam tiekėjui, kadangi laikė, jog reikalavimas pateikti statybą leidžiantį dokumentą, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi būti pilnai parengtas, patvirtintas, turi būti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai. Dėl to Viešųjų pirkimų tarnyba sprendė, kad atsakovė su pasiūlymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus), kas ir įrodo ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad atsakovė numatė neproporcingai didelius reikalavimus, kuriais remiantis buvo apribota galimybė teikti pasiūlymus, nes statinio projekto parengimas Pirkimų dalyviams neabejotinai sukelia nemažai išlaidų, kurių daugelis dalyvių vien tam, kad sudalyvautų Pirkimų procedūroje rizikuodami jos nelaimėti, neskirs ir Konkurse tiesiog nedalyvaus. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti statinio projektą nustatymas be pagrindo riboja galimybę pateikti pasiūlymus. Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė ieškovės argumentams, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiškai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi.Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi visus byloje pateiktus duomenis, ieškovės prielaidą, kad Pirkimų sąlygos yra parengtos tam tikram vienam tiekėjui, kuris jau turi parengtą atitinkamo statinio projektą, laikė pakankamai pagrįsta. Tarnybos teigimu, šis reikalavimas, nors ir pateiktas nesilaikant ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos, yra ypatingai svarbus viešojo intereso užtikrinimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017-02-08 sprendimu nusprendė panaikinti UAB „Jonavos vandenys“, vykdomo viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo viešojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594), Pirkimų sąlygų skyriuje „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ numatytus punktus: 2.2 punktą, kad tiekėjas turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus ( geologinius gręžinius, toponuotraukas)“; 2.6 punktą, kuriame numatyta - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas“; 5 punkto dalį, kuriame numatytas reikalavimas pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu ( schemoje turi būti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, nutraukti UAB „Jonavos vandenys“, vykdomo viešojo pirkimo „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo viešojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) pirkimų procedūras, kitą ieškinio reikalavimų dalį netenkinti.Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ abu Pirkimai vykdomi taikant identiškus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o jų vertinimas atliekamas pagal identišką vertinimo balų skyrimo tvarką.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pagal Pirkimų sąlygas neįmanoma aiškiai apibūdinti, kodėl vienam tiekėjui, įvertintam „silpnai“, buvo skirta 0 balų, o jau kitam tiekėjui, taip pat įvertintam „silpnai“, skirti 4 balai, nors abiejų tiekėjų techniniai pasiūlymai identiški, analogiškai ir su įvertinimu „puikiai“. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterįjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2003-12-04 sprendimas C-448/01).

Teismas nurodė, kad Rekomendacijų 13 punktas numato, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (ir analogiškai - subkriterijų) lyginamuosius svorius galima išreikšti keliais būdas. Vienas jų yra konkrečių dydžių (balų, taškų) nustatymas, kurį ieškovė laikytų teisingu. Kitas būdas išreikšti lyginamuosius svorius yra numatant jų intervalus, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina - 0-70 balų, techniniai privalumai - 0-20 balų, eksploatavimo išlaidos - 0-10 balų) (Rekomendacijų 13.2 punktas). Dėl to teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad abu šie būdai yra tinkami ir rekomenduotini perkančiosioms organizacijoms.

Teismas konstatavo, kad atsakovė Pirkimų sąlygų 27.6 punktu yra nustačiusi sąlygas, vertinimo kriterijai yra aiškiai ir detaliai nustatyti, tinkamai išviešinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė skaidrumo ir objektyvumo neužtikrino. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pasirinko kitokią ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų lyginamųjų svorių išraišką (nors abu būdai yra galimi, leidžiami ir rekomenduotini) nei pageidautų ieškovė, tačiau tai nereiškia, kad atsakovės pasirinkti dydžiai yra netinkami ir dėl to būtų pagrindas Pirkimų sąlygas pripažinti neteisėtomis. Dėl to teismas sprendė, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu ieškinio argumentai dėl ekonominio naudingumo kriterijų taikymo atmestini.

Teismas, spręsdamas dėl Pirkimų sąlygų pritaikymo vienam tiekėjui, sutiko su ieškove, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiškai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovės prielaida, kad Pirkimų sąlygos yra parengtos tiekėjui ar tiekėjams, kurie jau turi parengtą atitinkamo statinio projektą.

Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad Pirkimų sąlygų skyriaus „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ 2.2. punkte numatyta, kad jau teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi pateikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologiniai gręžiniai, toponuotraukos), kas atliekama rengiant techninį projektą. 2.6. punkte numatyta, kad turi būti pateikta „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas“. Reikalavimas pateikti statybą leidžiantį dokumentą, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi būti pilnai parengtas, patvirtintas, turi būti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog atsakovė su pasiūlymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus) ir įrodo ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą.?

Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, ieškovė ginčija reikalavimus tiekėjo teikiamam pasiūlymui, todėl šie argumentai nenagrinėtini teisme.

Teismas, remdamasis CPK 423⁸ straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl Pirkimų sąlygų pritaikymo vienam pirkėjui bei Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti argumentai dėl Pirkimų sąlygų dalies „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ aukščiau aptartų punktų leidžia daryti išvadą, kad atsakovė numatė neproporcingai didelius reikalavimus, kuriais ribojama galimybė teikti pasiūlymus, nes statinio projekto parengimas Pirkimų dalyviams sukelia nemažai išlaidų, kurių daugelis dalyvių vien tam, kad dalyvautų Pirkimų procedūroje rizikuodami jos nelaimėti, neskirs ir Konkursuose nedalyvaus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti argumentai dėl Pirkimų sąlygų skyriuje „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tačiau teismas sprendė, kad ieškovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti argumentai yra svarbūs viešojo intereso užtikrinimui. Dėl to teismas, ištyręs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas ex officio panaikinti neteisėtus Pirkimų sąlygų punktus: 2.2 punkte numatytą reikalavimą, kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologinius gręžinius, toponuotraukas)“, 2.6 punkte numatytą reikalavimą pateikti - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas“, 5 punkte numatytą reikalavimą pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi būti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“.

Teismas nurodė, kad pripažinus Konkursų sąlygas neteisėtomis turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Jonavos vandenys“ vykdomo viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo viešojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) pirkimų procedūros nutrauktinos (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio pareiškimas tenkinamas 50 proc., atsakovės vykdomos viešųjų pirkimų procedūros nutraukiamos, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 108,50 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-08 sprendimą iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi VPT išvada, neatsižvelgė į apeliantės įrodymus bei argumentus, todėl sprendimas ginčijama apimtimi negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o įrodymai negali būti laikomi tinkamai ištirtais.Priešingai nei teigia ieškovė, visi tyrinėjimai atliekami Pirkimų laimėtojo (rangovo) tik po sutarties sudarymo.Pirkimais yra siekiama įsigyti ne tik rangos darbus, bet ir projektavimo paslaugas. Projektas bus parengtas tik vykdant sutartį, todėl nesant projekto, projekto ekspertizė, tvirtinimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas yra neįmanomas. Jeigu tiekėjui buvo neaišku dėl tam tikrų Pirkimų sąlygų taikymo, jis galėjo prašyti paaiškinti jam neaiškias sąlygas ir jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip profesionalaus, apdairaus ūkio subjekto. Be to, kiti Pirkime I ir Pirkime II dalyvaujantys tiekėjai tinkamai suprato ginčo objektu esančias sąlygas.Pirkimo I ir Pirkimo II dalyviai susipažino su reikalavimu pateikti nuotekų tinklų schemas bei teikė klausimus, tačiau pateikus atsakymus ir papildomus dokumentus, reikalavimo teisėtumo neskundė. Reikalavimas pateikti nuotekų tinklų schemas kartu su pasiūlymu yra pagristas, teisėtas ir neribojantis tiekėjų konkurencijos.Ieškovė UAB „Gensera“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija sprendimo dalį, kurią pirmosios instancijos teismas ex officio panaikino Pirkimo I ir Pirkimo II sąlygų „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ 2.2 punktą, kad tiekėjas turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologinius gręžinius, toponuotraukas)“; 2.6 punktą, kuriame numatyta - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas“; 5 punkto dalį, kuriame numatytas reikalavimas pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi būti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, nutraukė Pirkimo I ir Pirkimo II procedūras.

Dėl Pirkimų sąlygų pritaikymo vienam tiekėjui

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, tiek pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina į bylą pateikt įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje išvada.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad visi tyrinėjimai atliekami Pirkimų laimėtojo (rangovo) tik po sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus.

Pirkimų sąlygų 27.7 punkte nurodyta: „Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikia siūlomų Darbų atlikimo strategiją (Strategija), kurioje atskleidžia: rizikos valdymą ir aplinkos supratimą, darbų organizavimą ir komunikaciją, aplinkosaugos priemones ir vadybos sistemų taikymą. Prie pateikiamo aprašymo tiekėjas gali pateikti schemas, brėžinius, planus, grafikus ir pan., bet kokią informaciją kuri reikalinga tinkama tiekėjo pasiūlymo pagal nustatytus vertinimo kriterijus įvertinimui. Strategijoje pateikta informacija negali prieštarauti Rangovo techniniam pasiūlymui, Programai ir privalo atitikti Pirkimų dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ nuostatas“. Ieškovės teigimu, šią sąlygą galima įgyvendinti tik tuo atveju kai faktiškai vietovė, kurioje bus atliekami darbai yra ištyrinėjama, rengiant techninį projektą (kurį rengs Pirkimų laimėtojas) (Pirkimų sąlygų „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ 5 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į geodezinių matavimų specifiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiškai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje byloje išvadoje nurodė, kad Pirkimų sąlygų skyriaus „Reikalavimai rangovo techniniam pasiūlymui“ 2.2. punkte numatyta, kad jau teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi pateikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologiniai gręžiniai, toponuotraukos), kas atliekama rengiant techninį projektą. 2.6. punkte numatyta, kad turi būti pateikta „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas“. Reikalavimas pateikti statybą leidžiantį dokumentą, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi būti pilnai parengtas, patvirtintas, turi būti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis VPT išvada ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog atsakovė su pasiūlymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus) ir įrodo ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą.?

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog kiti Pirkime I ir Pirkime II dalyvaujantys tiekėjai ginčo Pirkimų sąlygų neskundė, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamos Pirkimų sąlygos yra teisėtos ir neribojančios tiekėjų konkurencijos.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2017-02-08 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Jonavos vandenys“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėKazys KailiūnasAntanas Rudzinskas